Atkutusi Lietuvos ekonomika, sumažėjusios būstų kainos bei liberalėjanti bankų skolinimo politika - trys svarbiausi veiksniai lėmę būstų rinkos atsigavimą.
Anot „Ober Haus“ Būsto departamento vadovo Remigijaus Pletero, ekonomikos nuosmukio metu nukritusios būstų kainos pamažu pradeda stiebtis aukštyn. Panašių tendencijų galima laukti ir 2011-aisiais.
„Drastiško kilimo ateityje neturėtų būti, tačiau visiems verta tikėtis nuosaikaus būstų kainų augimo. Per ateinančius metus kainos turėtų augti apie 5-7 proc.", - prognozavo R. Pleteras.
Tuo tarpu „Re&Solutions“ Investicijų ir analizės departamento projektų vadovė Neringa Rastenytė teigė, kad būsto kainų kilimas vis dar nėra visuotinė tendencija, nes kainos šiek tiek kyla tik atskiruose būstų segmentuose.
„Jeigu kalbėtume apie tam tikras būstų grupes, kai kuriose jų jaučiami pozityvūs pokyčiai, bet apskritai manau, kad dauguma spekuliuoja būstų kainų kilimu. Bendros kainų kilimo tendencijos dar nėra, kainos yra stabilios jau keletą mėnesių“, - teigė N.Rastenytė.
Dėmesys – kainai ir ekonomiškumui
Kokio būsto dairosi norintieji turėti savus namus, priklauso nuo žmogaus finansinių galimybių, tačiau pastebima, kad nemažai dėmesio šiuo metu kreipiama ne tik į būsto kainą, bet ir ekonomiškumą.
„Populiariausi ekonominės klasės naujos statybos būstai, kurių energetinės išlaidos yra gerokai mažesnės nei senos statybos būstų. Tiktai, deja, dabar jų niekas nestato tokiais kiekiais, kokiais statė 2007 metais“, - situaciją vertino „Ober Haus“ Būsto departamento vadovas.
Pasak jo, Vilniuje gyvenamuose rajonuose naują būstą su daline apdaila galima įsigyti už maždaug 3-3,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą (kv.m). Prestižiškesniuose rajonuose kv. m. gali kainuoti ir iki 5 tūkst. litų. Tačiau, anot nekilnojamojo turto eksperto, lyginant būsto kainas su 2007 –ųjų pabaiga, jos yra susitraukusios apie 40 proc.
Nors lietuviai pirmenybę teikia naujai statybai, anot N. Rastenytės, pastebima, kad šiuo metu gerokai daugiau sandorių yra įgyvendinama senos statybos būstų segmente.
„Dabar yra sudaroma maždaug 50 proc. senos statybos būstų pirkimo sandorių ir labai panašus skaičius naujos statybos, kai anksčiau santykis buvo maždaug 20 proc. senai statybai ir 80 proc. naujai. Manau, kad taip yra dėl to, kad senos statybos būstai šiuo metu yra pigesni ir prieinamesni dėl jų kainos“, - aiškino nekilnojamojo turto ekspertė.
Nori pirkti, o ne nuomotis
N. Rastenytė skaičiavo, kad šeima, gaunanti vidutinį uždarbį, paprastai būsto įsigyjimui skiria ne daugiau kaip 250 tūkst. litų.
Anot jos, lietuviai dažniausiai perka 2-3 kambarių butus ne didesnius nei 55-65 kv. m. Vidutinis būstas Europos Sąjungos šalyse yra gerokai didesnis, šeimai tenka ne mažiau 80-85 kv. m.
„Žmonės perka tai, ką gali įpirkti iš to ir atsiranda didelis skirtumas tarp lietuvių ir kitų Europos šalių gyventojų požiūrio renkantis būstą“, - aiškino „Re&Solutions“ Investicijų ir analizės departamento projektų vadovė.
Pašnekovė išskyrė kelis esminius skirtumus tarp lietuvių ir daugumos Europos Sąjungos šalių gyventojų.
„Daugiau kaip 90 proc. būstų Lietuvoje priklauso gyventojams kaip jų nuosavybė, kai kitose šalyse bendras vidurkis siekia vos 50 proc. Tai rodo, kad lietuviai dažniau būstą perka, o europiečiai – nuomojasi. Kita vertus, daugiau lietuvių gyvena butuose, o ne privačiuose namuose“, - šalių skirtumus vardijo N. Rastenytė.
Pašnekovė taip pat pateikė duomenis, kad europietis, norėdamas įsigyti vidutinės klasės nuosavą būstą, jam turėtų taupyti apie 6-8 metus, o lietuvis vidutinio dydžio nuosavam būstui turėtų skirti kiek daugiau nei 8 savo metinius atlyginimus.
Tiesa, „Re&Solutions“ Investicijų ir analizės departamento projektų vadovė pabrėžė, kad skirtumas tarp uždirbamo atlyginimo ir būstų kainos Lietuvoje mažėja. Prieš trejus metus (2007 m.) pagal būstų kaino indeksą, lietuviui būtų reikėję taupyti netgi ilgiau nei 15 metų nuosavam būstui, 2010 m. dėl kritusių būstų kainų, šis laikotarpis sumažėjęs beveik per pusę.
Pirkti palanku, spekuliuoti – nebe
Paklausta, ar verta šiuo metu pirkti nuosavą būstą, ar dar reikėtų luktelti, nekilnojamojo turto ekspertė teigė, kad kainų kritimo kitąmet neturėtume matyti, tačiau 2012 metais jau galima būtų laukti nuosaikaus kilimo.
„Savo reikmėms būstą įsigyti yra visada geras metas, o jeigu sieki būstą pirkti spekuliaciniais tikslais, riziką reikia pasverti, - tvirtino N. Rastenytė. - Tiesa, galiu pasakyti, kad bankai tokių spekuliatyvių pirkėjų nemėgsta ir artimiausiu metu ko gero nelabai mėgs. Anksčiau spekuliacinių sandorių buvo trečdalis, o gal ir net daugiau, šiuo metu tokių beveik nėra“.
