būstai

Lietuvoje daugėja šeimų, kurios turi po du ir daugiau būstų. Devynis iš dešimties namų ar butų nuperka jau nuosavą stogą virš galvos turinčios šeimos. Kol jaunimas vos ne vos sukrapšto pinigus pirmojo buto pradiniam įnašui ir ima paskolas, vyresnės šeimos antrą ir trečią butą ar namą perka mokėdami nuosavais pinigais. Vilnietė Daiva turi du butus, namą, o dabar dairosi dar vieno buto. Daivos butai Vilniuje. O namą ji pirko Švenčionėliuose. „Pirkau vietą poilsiui.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Lietuvos Vyriausybė, skirtingai negu kaimyninių šalių politikai, padarė labai mažai būsto politikoje ir tinkamai nepadėjo žmonėms aukštų palūkanų normų laikotarpiu. Pasak jos, ministrų kabinetui šioje srityje trūksta strateginio mąstymo. „Bendrai būsto politika yra labai svarbi socialinės politikos sudedamoji dalis. Jeigu pasižiūrėti retrospektyviai į Vyriausybės darbą, buvo labai mažai padaryta šioje srityje.

Nors žmones smaugia išaugusios būsto paskolų palūkanos, butų pirkimas smarkiai sumažėjo, būsto kainos pernai Lietuvoje vistiek pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Brangiausias namas Vilniuje buvo parduotas už beveik 5 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto kainos didėja, nors sandorių skaičius yra žemiausias per penkerius metus. Panoraminis Vilniaus miesto vaizdas, nuosava garinė pirtis, drabužinė, trys vonios kambariai – toks 191 kv.

Vykstant karui Ukrainoje lietuviai ima pirkti butus Ispanijoje, Floridoje, Majamyje, tačiau šios tendencijos priežasčių yra kur kas daugiau. Jas paaiškino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Apie tai, kokiomis kainomis ir kokius butus lietuviai perka, buvo kalbama ir tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius laidoje sakė, kad lietuviai ieško komforto ne tik Floridoje, bet ir Kipre, Tailande, Balyje.

Prabėgus savaitei po tragiško gaisro Viršuliškių daugiabutyje, žmonės guodžiasi, kad savivaldybės būstuose nėra jokių baldų ir buitinės technikos, o pinigų naujiems jie neturi. Tačiau Raudonasis kryžius ramina žmones, kad juos pasieks žmonių suaukoti pinigai, taip pat artimiausiu metu nukentėjusiems namo gyventojams dovanos baldus. Pasak draudikų, didelė dalis namo gyventojų buvo apsidraudę ir žada prisidėti prie namo atstatymo.

Per pastaruosius dvylika mėnesių būsto pardavimų skaičius šalyje susitraukė daugiau nei dešimtadaliu – iki maždaug 2016 metų lygio. Būstas per metus pabrango apie 6 proc., tačiau kainų augimas sulėtėjo, teigia Lietuvos bankas (LB). „Aukštumose besilaikančios kainos ir pabrangęs skolinimasis lėmė, kad būstas tapo sunkiau įperkamas – įperkamumo rodikliai šalyje mažiausi per pastaruosius dešimt metų. Vis dėlto pastaruoju metu tendencijos pradeda keistis.

Jungtinėje Karalystėje būsto kainos gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito vidutiniškai 3,4 proc. – labiausiai nuo 2009-ųjų liepos, skelbia hipotekos kompanija „Nationwide Building Society“, remdamasi reguliariai atliekamų rinkos tyrimų duomenimis. Analitikai pranašavo šio kainų indekso nuosmukio padidėjimą vidutiniškai iki 3,2 proc. nuo 2,7 proc. balandį, pranešė „Trading Economics“. „Panašu, kad artimiausiais mėnesiais neigiami veiksniai būsto rinkoje stiprės.

Naujo būsto pardavimai Jungtinėse Valstijose viršijo lūkesčius, pasiekdami aukščiausią lygį per metus balandžio mėnesį, antradienį pranešė Prekybos departamentas, o pardavimus itin paskatino augimas šalies pietuose ir vidurio vakaruose. „Naujų namų pardavimų augimas iš esmės atspindi paklausos pokytį atsitraukiant nuo esamos namų rinkos dėl tebesitęsiančio pasiūlos trūkumo“, – pažymėjo „Pantheon Macronomics“ vyresnysis JAV ekonomistas Kieranas Clancy netrukus po to, kai buvo paskelbti duomenys.

Būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių  Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 16 procentų. Labiau jis brango Vengrijoje (16,5 proc.), Estijoje (16,9 proc.) ir Kroatijoje (17,3 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 9,1 procento.

Nauji daugiabučiai mažuose miesteliuose plėtojami gana retai ir tokia statyba vyksta vangiai, o tai daugiausia lemia demografiniai pokyčiai, teigia nekilnojamojo turto rinkos analitikai. Anot jų, nors būsto kainos regionuose gerokai mažesnės nei didesniuose miestuose, statybos kainos yra panašios, todėl vystytojai kaštus gali amortizuoti tik per sklypo kainą – sklypai regionuose yra pigesni. Analitikų teigimu, būsto projektų plėtrą regionuose diktuoja ir diktuos poreikis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas. Tuo metu Europos šalyse, pasak jos, 58 proc. žmonių renkasi fiksuotas palūkanas.

JAV naujo būsto pardavimai lapkritį netikėtai šoktelėjo, nepaisant aukštų būsto paskolų palūkanų normų, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o mažos esamo būsto atsargos, tikėtina, gali paskatinti pirkėjus nukreipti žvilgsnį į naujo nekilnojamojo turto (NT) rinką.

Būstus įsigiję gyventojai bijo likti gatvėje. Tokia situacija susiklostė dėl valdininkų kaltės – mat Statybos inspekcija iš pradžių davė leidimą statyti, o kai statybos įsibėgėjo, po trejų metų apskundė savo pačios išduotą leidimą ir sustabdė namo registravimą. Statytojas grimzta į nuostolius, o gyventojai save vadina situacijos įkaitais ir ruošiasi blogiausiam. Šiandien, rugpjūčio 24 d. Aplinkos apsaugos komitete buvo svarstomos „Gelvonų terasų“ statybos.

Per artimiausius metus naujų butų didžiausiuose miestuose bus pasiūlyta mažiau nei per praėjusius 12 mėnesių, tad pasiūlos trikdžiai ir išaugusios statybos sąnaudos gali neleisti slopti lūkesčiams dėl būsto kainų – jie tebėra istoriškai dideli, rodo naujausia nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių apklausa.

Prasidėjus karui Ukrainoje, statybininkams teko atsisakyti rusiškų ir baltarusiškų medžiagų, tad statybos pabrango. Statybininkų atstovai įspėja, kad dalis pastatų taip ir liks nebaigti statyti, o išaugusius būstų kainų kaštus įmonės perkels ant pirkėjų pečių. Tačiau vystytojai tikina, kad turi ir gerų žinių – netrukus būstų kainų augimas sustos.  Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas tikino, kad, dalis statybos projektų bus sustabdyti.

Statybininkai prognozuoja, kad jų paslaugų ir medžiagų kainos toliau augs. Tad būsto iš brėžinio šiuo metu veikiausiai nepavyks nenusipirkti. Vystytojai laukia ir skaičiuoja, kiek jiems kainuos statybos. Tada kainą nustatys ir pirkėjams. Tuo metu dėl valstybinių statybos projektų kainos buvo sutarta iš anksto. Tačiau dėl kainų augimo statybų bendrovės prašo kainas indeksuoti, didinti. Anot jų, to nepadarius sulauksime statybų krizės.

Kainoms sparčiai augant centriniai bankai ieško būdų, kaip stabdyti infliaciją. Vienas jų – palūkanų normų didinimas. Užsienio gyventojų entuziazmas šiuo metu pirkti būstą mažėja. Tad ekonomistas siūlo ir lietuviams mažinti lūkesčius ir nepūsti nekilnojamo turto (NT) burbulų.

Seimo narys Mindaugas Puidokas ketvirtadienio rytą Seimo posėdžio metu metė kaltinimus Laisvės frakcijos nariui Mariui Matijošaičiui. Aiškino, kad šis „kelia orgijas“ Seimo viešbutyje. Taip pat teigė, kad esą grasina virš jo gyvenantiems ukrainiečiams, kurie nori ramybės. Karo pabėgėliams atvykus iš Ukrainos, daugelis Lietuvos žmonių geranoriškai priėmė juos į savo būstus.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Citus“, „Realco“ ir „Hanner“ teigia, kad kovo mėnesį būsto pirkėjai jautriai sureagavo į karo veiksmus Ukrainoje, tačiau atsargiau elgėsi ir vystytojai, pristabdę naujus projektus tiek dėl paklausos neapibrėžtumo, tiek dėl pabrangusių statybinių medžiagų „Hanner“ duomenimis, kovo mėnesį pirminėje Vilniaus NT rinkoje ji pardavė 114 butų – 90 proc.

Karas Ukrainoje gali netiesiogiai paveikti Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką – tikėtina, kad mažės antrojo būsto pirkėjų, trūks naujų butų, augs jų kainos, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas.  Pasak Gedimino Šimkaus, Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltas neapibrėžtumas itin sukrėtė finansų rinkas, o Lietuvoje tai galima pajusti ir per pokyčius NT rinkoje.

Būsto kainos Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2020 metais, padidėjo 19,8 proc. Naujos statybos būstai pabrango 17 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 17,2 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 16,4 proc. Ankstesnės statybos būstai pabrango 21,6 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose – 22 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 20,7 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Šeštadienį įsigalios įstatymo pakeitimai, dėl kurių būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, taip pat šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems. Įstatymo pakeitimais sudarytos galimybės gauti socialinį būstą greičiau, taip pat palankesnės sąlygos įsigyti nuosavą būstą.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį sąskaitos už šildymą auga dvigubai ar net trigubai. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad šis šildymo sezonas brangiausias per pastaruosius 10 metų. Tačiau gyventojų problemos šildymo sezono metu nesikeičia irgi jau kelis dešimtmečius. Gyventojai aktyviai priešinasi būstų renovacijai, patys bando taisyti daugiabučių šildymo sistemas. Šilumos tiekėjų asociacija tikino, kad kiekvieną rudenį prasidėjus šildymo sezonui kyla gyventojų nepasitenkinimas.

Izraelis planuoja pastatyti per 1,3 tūkst. naujų būstų žydų naujakuriams okupuotame Vakarų Krante, sekmadienį paskelbė Statybų ministerija. „Paskelbti pasiūlymai dėl 1 355 namų Judėjoje ir Samarijoje“, – sakoma ministerijos pareiškime, pavartojant biblinius, Izraelyje plačiai vartojamus Vakarų Kranto pavadinimus. Palestiniečiai Vakarų Kranto, Gazos Ruožo ir Rytų Jeruzalės, kuriuos Izraelis užėmė per 1967 metų karą, siekia savo būsimai valstybei.

Centriniam Lietuvos bankui siūlant bankams nuo 15 iki 30 proc. didinti pradinį įnašą skolinantis antram būstui, o paskolų davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai abejoja, ar tokios priemonės būtinos. Pasak jų, būsto rinka pati stabilizavosi, todėl LB sprendimai yra pavėluoti ir pertekliniai.

Per pandemiją Kaunas pustrečio karto pakėlė nuomos kainas, įsikūrusiems savivaldybės bei socialiniuose būstuose. Valdžia aiškina įgyvendinanti senus vyriausybės nutarimus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mokesčių didinimą per pandemiją smerkia. Savivaldybės būste gyvenanti kaunietė Regina rodo paskutinių mėnesių sąskaitas – nuomos mokestis padidintas kone pustrečio karto.

Dėl koronaviruso ir karantino aukštosioms mokykloms pradėjus taikyti mokymą nuotoliniu būdu, kai kurie studentai suskubo grįžti į tėvų namus. Tiesa, pasak NT brokerių tai taip pat ir gera žinia, mat dėl šio reiškinio šiuo metu lengviau rasti ir išsinuomoti būstą.  Lietuvos aukštosios mokyklos pastebėjo, kad dalis studentų, įvedus nuotolinį mokymą, atsisakė bendrabučių ir grįžo mokytis iš tėvų namų.

Nors nekilnojamo turto (NT) pardavimas nepaisant koronaviruso pandemijos vėl auga, būsto nuomos rinkoje, anot specialistų, vis dar įtampų netrūksta. Tad tikėtina, kad būsto nuomos kainos neaugs, o priešingai – mažės. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose rinkos sąlygomis paprastai kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis.

Savivaldybės būsto fonde esančių būstų nebus galima pernuomoti.    Seimas penktadienį priėmė tai numatančias socialdemokratų inicijuotas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas: už balsavo 96, o susilaikė du (liberalai Gintaras Steponavičius ir Gintaras Vaičekauskas).  Iniciatyva uždrausti pernuomoti savivaldybių būstus kilo visuomeniniam transliuotojui LRT paskelbus, jog iš Neringos savivaldybės butus pigiai išsinuomoję buvę ir esam...

Lietuvos bankas 2020 metais planuoja pradėti skaičiuoti ir skelbti naują pasikartojančių butų sandorių kainų indeksą. „Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad nekilnojamojo turto rinkos perkaitimas ir sprogę kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių vartotojams, verslui ir juos kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Klaipėdoje trumpam apsistoti norintiems žmonėms butų nuomos kainos gali pasirodyti prabangios. Ieškant vietos apsistoti butų nuomos platformoje „Booking.com“ susidaro įspūdis, kad trumpalaikės nuomos kainos orientuotos į turtinguosius. Pavyzdžiui, jeigu norėtųsi išsinuomoti butą mėnesiui, tam reikėtų skirti bent 1 000 eurų, už kurį, realiausia, pavyks gauti vieno kambario ankštą butuką. „Booking.com“ duomenimis, pigiausi butai mėnesiui kainuotų 1525 eurus, 1820 eurų ir 1929 eurus.

Arti milijono eurų ir daugiau kainuojantys butai Niujorke, Londone, Tokijuje ar Maskvoje nestebina nieko. Tačiau tokios nekilnojamajam turtui įsigyti skiriamos sumos Vilniuje – tikra retenybė. Vis dėlto, tų, kurie sau gali leisti pusės milijono eurų ribą peržengiantį butą sostinėje, laukia tikrai seilę varvinantys variantai.

Radviliškio rajone Aukštelkų gyvenietėje naujumu spindi keturiolikos butų atnaujintas daugiabutis. Čia po vieną, du, tris kambarius. Viskas dar kvepia dažais, viduje padaryta apdaila, net šis tas iš įrangos nupirkta. Savivaldybė galvojo, kad po keliolika metų socialinio būsto laukiantys žmonės apsidžiaugs – tai pagal sąrašą ir pirmumo teisę pradėjo siuntinėti kvietimus įsikelti į šį būstą. „Pradėjome nuo eilės pradžios. Jau liepos 11-tą dieną pradėjom rašyti laiškus, kviesti į socialinį būstą.

Vilniaus nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad šiais metais pinga būstai miegamuosiuose sostinės rajonuose. Ekspertai teigia, kad ryškūs kainų pokyčiai statistikoje dar neatsispindės kurį laiką, tačiau pačioje rinkoje jie tampa vis labiau matomi. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, būstų kainos sostinėje šiais metais krito ir tai rodo ne tik skaičiai, tačiau ir besikeičiantys žmonių įpročiai.

Vasarą įtampą jaučia ne tik apie būsimas studijas ir naują gyvenimo etapą galvojantys studentai. Didžiųjų miestų gyventojai ruošiasi bumui, kuomet jauni žmonės ieškos būsto. O štai būsto savininkai turi ir kitą galvos skausmą – paruošti, sutvarkyti namus po buvusių nuomininkai. Kartais nuomininkai visiškai nuniokoja nuomojamus namus ir nesaugo. Su tuo susidūrė Jungtinėje karalystėje gyvenanti šeima. Praėjusią savaitę iš jų nuomojamo trijų kambarių buto išsikraustė trys gyvenę merginos studentė.

  Teisme nepavykus išsiaiškinti mokesčio už muzikos kūrinių naudojimą teisėtumo, privačius būstus išnuomojantys palangiškiai šį ginčą siekia perkelti į Seimą, kad parlamentarai išspręstų dilemą, ar privataus būsto nuoma vasarą poilsiui gali būti prilyginama viešbučio veiklai, rašo „Lietuvos rytas“.   Palangos ir Neringos kurortų vienmandatėje apygardoje išrinktas parlamentaras Pranas Žeimys ketina teikti Autorių ir gretutinių teisių įstatymo pataisą, kuri aiškiai reglamentuotų privačių...

Iki naujų mokslo metų likus vos keletui savaičių, iki šiol būsto nuomai nesusiradę studentai kimba į paieškas. Liepą pastebėtas didžiausias šiemet susidomėjimas nuomojamais butais, ne prastesnės prognozės numatomos ir rugpjūčiui. Kur ir už kokią sumą šiuo metu studentai gali apsigyventi, analizuojama įvertinus nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistiką ir publikuojamus skelbimus.

Jiems dar nėra trisdešimties, tačiau šioms muzikos, kino ir mados pasaulių žvaigždutėms priklausantis nekilnojamasis turtas atima žadą. Norite sužinoti, kokios vertės būstuose gyvena Jūsų mylimi aktoriai, atlikėjai ar modeliai? Ką gi, patenkinsime Jūsų smalsumą.  Atlikėja Taylor Swift (17,75 mln. dolerių) Aktorė Jennifer Lawrence (6,4 mln. dolerių) Atlikėja Iggy Azalea (3,45 mln. dolerių) Atlikėjas Bruno Marsas (6,8 mln. dolerių) Aktorius Liamas Hemsworth’as (6,8 mln.

Specialistai teigia, kad euro baimė tik laikinai sujudino nekilnojamojo turto rinką ir pakėlė būstų kainas. Metų pradžioje suaktyvėjusi prekyba lėtėja. Labiausiai butų pardavimas smuko Panevėžyje. Nekilnojamo turto pardavėjų lūkesčiai, kad euro įvedimo baimės apimti gyventojai puls pirkti būstus ir sklypus, regis, neišsipildys. Valstybinė įmonė Registrų centras ir nekilnojamojo turto agentūros stebi, kad metų pradžioje suaktyvėjusi prekyba nekilnojamuoju turtu lėtėja.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Augant būsto paklausai, turto vertintojai užsivertę darbu. Klientams Vilniuje buto įvertinimo kai kur tenka laukti penkiskart ilgiau nei pernai tokiu metu. Plušėti bendrovėms tenka, nes šiemet būstą, skirtingai nei iki Naujųjų, žmonės esą jau perka daugiausia už skolintus, o ne už savus pinigus. Lietuviai – antri po latvių Baltijos šalyse, labai norintys būtinai turėti nuosavą būstą. Pirkimo-pardavimo rinka atgijo pernai.

Preliminariais Registrų centro duomenimis 2013 metais Klaipėdoje parduota apie 2800 butų, net 37 % daugiau negu 2012 metais. 2013 metais tiesiogiai iš nekilnojamojo turto vystytojų Klaipėdoje nupirkta apie 260 butų, t.y. 12 % daugiau nei ankstesniais metais. Įmonės „Eika“ duomenimis, pirmuosius tris 2013 metų ketvirčius Klaipėdoje pardavimai vyko stabiliai, parduota po 70 naujos statybos butų.

Vytautas Ruškys Naujojoje Akmenėje pigius butus perka užsieniečiai, kuriems turima nuosavybė suteikia galimybę įsitvirtinti Europoje. Tūkstančiai litų – už avarinį kambarį Neįtikėtino pirkėjų dėmesio sulaukia paskutinis Naujojoje Akmenėje likęs bendrabutis Respublikos gatvėje. Nors čia niekas nebegyvena keliolika metų, bet 2013 metais atlikti septyni pardavimo sandėriai.

Margarita PŪDŽIUVIENĖ Šiuo metu eilėje laukia apie 850 Tauragės miesto ir rajono gyventojų, norinčių apsigyventi socialiniame būste. Deja, valstybės suteikiamą galimybę turėti namus vertina ne visi. Rajono savivaldybės išlaidos už neprižiūrėtų ir nugyventų butų remontą vidutiniškai per metus siekia 150 tūkst. litų. Kurį laiką pagyvenę, nuomininkai išvyksta į užsienį, palikdami butus likimo valiai, juose apsigyvena benamiai, kaupiasi skolos už patarnavimus.

 Laukiančiųjų socialinio būsto mieste ir rajone gerokai daugiau nei tūkstantis. Neretai tenka laukti metų metus, tačiau kai kuriuose butuose niekas negyvena – žmonės, kuriems jie skirti, emigravo. Dėl to kyla įvairių problemų. Ateities gatvės 34-ojo namo gyventoja tvirtina, kad jau apie metus jų daugiabučio socialinis būstas tuščias. Skolos auga Esą prieš keletą metų į užsienį išvyko tėvai, o dabar nebesirodo ir tame bute gyvenę jų vaikai.

Praėjęs gruodis buvo gana žiemiškas, gąsdinęs ir sniegu, ir plikledžiu, ir žema temperatūra. Atšalusius orus atspindėjo ir išaugusios radviliškiečių šildymo sąskaitos. Renovuotų namų sąskaitos negąsdino Praėjusių metų gruodis buvo gerokai šaltesnis už lapkritį. Vidutinė gruodžio mėnesio oro temperatūra rajone buvo minus 4,4 laipsnio, o lapkritį – plius 4,5. Praėjęs gruodis buvo šaltesnis ir už 2011-ųjų gruodį, kurio vidutinė oro temperatūra buvo plius 1,1 laipsnio.

Gyventojai, nuomojantys būstą, neskuba to daryti legaliai – ne tik mokėti mokesčius, bet ir sudaryti sutartis. Mokesčių inspekcija pripažįsta mažai skirianti dėmesio būsto nuomos kontrolei, o nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad legalizuotis neskatina per dideli mokesčiai. Dauguma būsto nuomotojų dirba šešėlyje. Tai liudija Registrų centro duomenys. Apie sudarytas nuomos sutartis šiai valstybės įstaigai pranešė tik keli tūkstančiai Lietuvos gyventojų.

Vyriausybė svarsto socialinio būsto laukiantiems gyventojams leisti jį patiems nuomotis. Dalis lėšų būtų padengta iš biudžeto. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad nuoma padėtų mažinti laukiančiųjų eiles. Esą su dabartinėmis finansinėmis valstybės galimybėms, kai kurie gyventojai socialinio būsto sulauktų tik po 30 metų. Socialiniu būstu pernai aprūpintos 883 šeimos ir asmenys. Tai yra tik 3 proc. laukiančiųjų eilėse jį gauti.

Paklausą akivaizdžiai viršijanti senesnės statybos butų pasiūla trečiąjį ketvirtį lėmė bendro būsto kainų indekso smukimą. Didesnėje šalies dalyje brangusių naujos statybos butų nepakako atsverti Lietuvoje vyraujančias būsto kainų mažėjimo tendencijas. Registrų centro duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniaus mieste parduotų senesnės statybos butų vidutinė kaina, išankstiniais duomenimis, siekė vidutiniškai 3630 Lt/kv. m ir buvo 1 proc. mažesnė nei antrąjį ketvirtį.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugpjūčio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Birželį ir liepą buvo stebimas toks pats sumažėjimas. Palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, per metus butų kainos Lietuvos didmiesčiuose kito 1,3% žemyn.