Lietuvos geologai dar tarybiniais laikais nebijojo prieštarauti Maskvos planams statyti atominę elektrinę būtent prie Drūkšių ežero, kadangi šioje vietoje itin arti paviršiaus yra gruntiniai vandenys, ir nesuprantama, kodėl dabar priimamas sprendimas statyti elektrinę toje pačioje vietoje be jokių diskusijų ir niekam nekreipiant dėmesio į pavojus saugumui, sako Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila.
„Drūkšiai buvo kaip rezervinis variantas, kuris kategoriškai geologų buvo atmetamas. Ir tas, kas sąžiningai pažiūrės į Ignalinos atominės elektrinės istoriją, tada dar ji vadinosi Drūkšių atomine elektrine, neras nė vieno Lietuvos geologo parašo dėl elektrinės šioje vietoje“, - ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė Z. Vaišvila.
Pasak Z. Vaišvilos, gruntiniai vandenys, kurie maitina ir didžiuosius Lietuvos miestus, šioje vietoje yra itin arti paviršiaus, ir tokio objekto kaip atominė elektrinė tokioje vietoje statyti negalima. Dėl to Lietuvos geologai ilgai ginčijosi, kol turėjo nusileisti Maskvai.
„Tai kas pasikeitė jau nepriklausomoje Lietuvoje? Taisyklės pasikeitė? Kokie čia geologai sudėjo parašus, kad galima šioje vietoje statyti, jeigu išvis statome?“ - klausė Z. Vaišvila.
Spaudos konferencijoje Z. Vaišvila taip pat kėlė klausimą, kodėl nėra sakoma, kas būtų daroma tokiu atveju, jeigu elektrinėje įvyktų avarija ir gruntiniai vandenys, maitinantys Kauną, Vilnių ir Panevėžį, būtų užteršti. Taip pat įdomu, teigė jis, kur bus saugomos branduolinės atliekos iš antrojo Ignalinos atominės elektrinės reaktoriaus, kuris iki šiol neuždarytas.
„Sprendimo neturime. Atsakymų į kitus klausimus irgi neturime, ekonominių skaičiavimų irgi neturime. Kai patys darome, o ne Maskva, tai yra išskirtinai neatsakingas požiūris“, - pažymėjo signataras.
Žaliosios politikos instituto vadovas Linas Balsys konferencijoje atkreipė dėmesį į faktą, kad skatinanti palaikyti VAE projektą, jo žodžiais tariant, „proatominė propaganda“, skleidžiama „Visagino atominės elektrinės“ bendrovės, yra apmokama mokesčių mokėtojų pinigais.
Jis teigė, kad to šios įmonės reklama jokiu būdu laikyti negalima, kadangi reklamuojami ne įmonės reikalai, jau pagaminta produkcija, o bandoma paveikti žmonių nuomonę visai Lietuvos ateičiai svarbiu klausimu.
„Viešųjų ryšių kampanijai yra skirta 3 mln. litų. Kovoti su mumis, su maža grupele savanorių idealistų žmonių, kurie buvo susibūrę į iniciatyvinę grupę, kuri dabar jau perauga į judėjimą. Tie 3 mln. litų, visi matome, kaip sukasi gražiausi klipai, padaryti per televiziją, ten pateikiama vienpusiška, šališka informacija. (...) Man darosi truputį keista dėl demokratijos būklės Lietuvoje, nes tokie metodai, kai šitaip grubiai varoma propaganda, yra visiškai sovietiniai metodai“, - sakė L. Balsys.
Mes, kovodami prieš šitą projektą ir apskritai branduolinę energetiką, kokia ji yra dabar, mūsų technologiniame amžiuje, siūlome konkrečius dalykus, kaip galima visiškai išsiversti be branduolinės energetikos, garantuoti bazinę elektros generaciją. Turime konkretų planą, jį pateiksime netrukus. Trumpai tariant, tai būtų 14 kogeneracinių elektrinių, kurios gamintų ir elektrą, ir šilumą, nes būtent šilumos Lietuvai labiausiai reikia, pastatymas didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Taip išspręstume saugumo, patikimumo problemas. Biokuras juk yra Lietuvoje, net katilai būtų gaminami Lietuvoje. Gautume tikrą energetinę nepriklausomybę ir saugumą, nes energijos gamyba būtų decentralizuota ir iš vietinio kuro", - Žaliosios politikos instituto siūlymus apibūdino L. Balsys.
Vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys tvirtino, kad valdžia sąmoningai kliudo plėtoti atsinaujinančią energetiką, kadangi ji trukdo VAE statybos planams, nors pasaulyje, anot jo, į atsinaujinančią energetiką dabar žiūrima kur kas palankiau negu į branduolinę energetiką.
Net europinės direktyvos, skatinančios atsinaujinančios energetikos plėtrą, Lietuvoje, pasak jo, priimamos labai vangiai, nesistengiant viršyti jose nurodytų kvotų, nors galimybių, Vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus teigimu, Lietuva turi.
Akademikas Jurgis Vilemas pabrėžė, kad atominė elektrinė Lietuvai atsipirktų tik tuo atveju, jei joje gaminama elektra būtų pigi, o tuo jis abejojo.
„Propaganda, kad mes elektrinę pasistatysime ir didelį biznį padarysime eksportuodami elektros energiją, yra absoliučiai nepagrįsta. Gaila, kad nebuvo nei sąlygų, nei noro iš valdžios pusės kalbėtis. Valdžia užsifiksavusi idėja, kad pasistatysime elektrinę, nebūsime priklausomi nuo Rusijos ir turėsime savą ir pigią energiją, nepagrįstą jokiais ekonominiais skaičiavimais ir oficialia statistika, kas vyksta pas kaimynus, kurie jau stato“, - sakė akademikas.
„Ilgai slėpti tikrą padėtį ekonomikoje neišeis. Galima pasakoti pasakas visuomenei apie pigią energiją, kol neprieita prie stadijos, kai reiks nueiti į bankus ir gauti atsakymą, kiek kainuos skolinimasis. Bankai pareikalaus žymiai daugiau informacijos, įrodyti, kad bus rinka produkcijai, kad produkcija bus realizuojama su pelnu“, - dėstė J. Vilimas.
Akademikas atkreipė dėmesį ir į saugumo aspektą: pasak jo, Lietuvos valdžia privalo pateikti paaiškinimus, kaip būtų elgiamasi avarijos atveju.
„Taip, atominė energetika yra daugiau mažiau saugi, bet niekada nėra visiškai saugi. Nėra garantijos, kad neįvyks jokios avarijos. Ta valstybė, kuri ruošiasi statyti tokį objektą, turi akivaizdžiai pademonstruoti, kad ji pajėgi susitvarkyti su didelės avarijos pasekmėmis“, - sakė J. Vilimas.
„Kas atsitiktų Lietuvoje, kas liktų iš Lietuvos ekonomikos, jau nekalbant apie evakuaciją, jei įvyksta didelė avarija? Kadangi teoriškai neįmanoma paneigti, tai įrodykime, kad esame pajėgūs susitvarkyti. Negalima mulkinti visuomenės, kad jokių problemų nėra, mes tik statykime, mes susitvarkysime“, - kalbėjo jis.
J. Vilemas pažymėjo, kad, be to, atominė elektrinė iš esmės neišspręstų ir šildymo problemų, kurios dabar gyventojus kamuoja labiausiai.
