zigmas vaišvila

Iniciatyvinė grupė, siekianti trigubai sumažinti referendumui skelbti reikalingų parašų kartelę, kol kas to padaryti negalės. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, rinkti parašų dėl referendumo neįmanoma, kol negalioja tam reikalingas įstatymas.

Seimo valdyba įpareigojo Valstybės istorinės atminties komisiją įvertinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) veiklą, ar atsakingai išviešinti asmenys dėl bendradarbiavimo su sovietų saugumo tarnyba KGB. Tokį sprendimą Seimo valdyba priėmė trečiadienį po susitikimo su keliais signatarais ir centro vadove Birute Burauskaite.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį iš 12 kandidatų renka visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių. Pirmoji pretendentė užimti šias pareigas, viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė atvyko prisistatyti LRT tarybai ir atsakyti į jos narių klausimus, BNS pranešė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė. „Kandidatai į tarybos posėdį bus kviečiami abėcėlės tvarka“, – teigė atstovė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba antradienį rinks visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių. Dalyvauti rinkimuose paraiškas pateikė 12 kandidatų. Tai - dvi kadencijas LRT jau vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, buvusi naujienų portalo delfi.

Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila gydomas ligoninėje. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atstovė atstovė ryšiams su visuomene Agnė Žemaitytė Ignatavičienė BNS patvirtino, kad Z.Vaišvila gydomas ligoninėje, tačiau plačiau jo būklės komentuoti sakė negalinti. Naujienų portalas delfi.lt rašo, kad politikas nukrito nuo laiptų ir susižalojo kaklo slankstelį.

Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo signataras Zigmas Vaišvila sako, jog Lietuvos žvalgybos institucijų paskelbta informacija apie jį bei kolegą signatarą Rolandą Paulauską ir dar kelis interneto portalus yra „šmeižikiška ir žinomai melaginga“. „Viešai komentuodamas paminėjimą ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui vakar Valstybės saugumo departamento vadovas sakė: „Veiksmai kalba patys už save, mes ne teisine prasme vertiname signatarų veiklą, mes manome, kad tam tikri pasisakymai ...

Rugpjūčio 21 d. 10 val. Seimo Spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Finansų ministerija patvirtino, kad 7 mln.

„Artėjame prie prezidento rinkimų finišo. Sugebėjome įveikti informacinę blokadą“, - su savo klausytojais pasisveikino Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila. „Dalia Grybauskaitė, atsisakiusi dalyvauti radijo debatuose su dar dviem kandidatais į prezidento postą, manau, parodė savo tikrąją poziciją. Tai yra žmogus bijantis žvelgti į akis, bijantis atsakinėti į klausimus, - pabrėžė Z. Vaišvila. Jis pabrėžė, kad baigėsi prezidentės D. Grybauskaitės kadencija.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje, pavadintoje „Dėl Tautos atsako valdžiai dėl pastarosios kėsinimosi į Lietuvos nepriklausomybę ir konstitucinę santvarką“, rėžė iš peties: to Lietuvos istorijoje esą dar nebuvo: Seimas, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), prezidentė ir visa vykdomoji valdžia kėsinasi į šalies konstitucinę sąrangą.

„Sprendimas, kuris turėjo būti priimtas, nebuvo priimtas, todėl kreipiausi į teismą. Pagal įstatymą jis privalo skundą išnagrinėti per 48 valandas. Kandidatė Dalia Grybauskaitė veikia toliau, todėl prašau teismą pritaikyti šio skundo nagrinėjimui užtikrinimo priemones“, – savo spaudos konferencijoje kalbėjo Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila.

„Karo akivaizdoje, kurį skelbia Vytautas Landsbergis, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos bendrininkai konservatoriai, liberalai, o dabar jau ir socialdemokratai, didinsime karo biudžetą. Liberalai net įstojo į šaulių sąjungą, tik kažkodėl dar nepataikė įstatymo projekto dėl jų apginklavimo“, - spaudos konferencijos metu kalbėjo Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila.

„Tiems, kurie mano, kad grįžau į aktyvų visuomeninį ir politinį gyvenimą tik dėl to, kad galėčiau dalyvauti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose, atsakau: „Jūs klystate!“ Niekada nesiveržiau į vadovaujančius postus“, - Seime kalbėjo signataras Zigmas Vaišvila. Jis pabrėžė, kad pagal dabartinį politikos suvokimą jam teko aukoti savo politinę karjerą dėl tiesos sakymo žmonėms.

Trečiadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) užregistravo tris naujus prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Siekį kandidatuoti į prezidentus pareiškė neseniai Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratu palikęs Seimo narys Naglis Puteikis, Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila ir inžinieriaus išsilavinimą turintis Kupiškio politikas Dangirdas Mikšys.

Vasario 9 d. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekos salė Kaštonų gatvėje buvo sausakimša-beveik 300 žmonių susirinko į grupės Lietuvos valstybės piliečių surengtą konferenciją „Už valstybę – be melo“. Vasario 9-oji diena konferencijai parinkta neatsitiktinai, būtent šią dieną minimos 1991 metais įvykusio Lietuvos piliečių plebiscitо 23-iosios metinės.

 Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Europarlamentaro Vytauto Landsbergio nuomone, joks jo partijos atstovas neturi galimybių laimėti prezidento rinkimuose, todėl partija remia dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę.

Pastarųjų dienų politinės vasaros įvykiai susiję su keliais raktiniais žodžiais: Europa, mėsa, gėjai, energetika, prokuratūra. Pirmininkaujame Europos Sąjungos (ES) Tarybai, turime motociklų, galinčių lydėti vilkstines ta proga sulopytais sostinės prospektais.

 Vakar minėjome Laisvės gynėjų dieną. Lyg ir teisingai viską darėme: kartojome Sausio 13-osios pamoką, lankydami jos simboliu tapusias vietas, uždegėme žvakutes, glaudėmės aplink Atminimo laužus Televizijos bokšto prieigose ir prie Parlamento, bet kartais tarp žmonių jautėmės... visiškai vieni. Gal dėl to, kad esame nuvarginti neteisybės, gal todėl, kad tapome kitokie.

„Po spalio 14 dieną įvykusio referendumo visuomenėje labai daug klaidingų interpretacijų, kaip turi būti įgyvendinami rezultatai, todėl šiandien kreipiausi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir Seimo narių frakcijas dėl rezultatų įgyvendinimo“, – žurnalistams sakė Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila.

Kartu su rinkimais vykęs referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje kelia vis daugiau šurmulio. Tauta pasisakė prieš planuojamas statybas, bet valdžios atstovai atkerta – referendumas buvo patariamasis. Todėl manoma, kad politikai gali likti kurti Lietuvos žmonių balsui ir vadovautis savo pačių išankstinėmis nuostatomis.

Neseniai įvyko incidentas, kai tiesioginės laidos „Seimo rinkimai 2012“ metu politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatas Algirdas Patackas nesusitvardė ir sviedė stiklinę į Socialistinio liaudies fronto kandidatą Vytautą Bernatonį. Incidentas įvyko diskutuojant apie Sausio 13-osios įvykius.

„Labai pavojinga koncentruotis į kurią nors vieną kuro rūšį. Dabar formuojama nauja nuomonė – kad biokuras, mediena, atliekos gali mus išgelbėti. Bet kalbant apie energetiką, visuomet reikia kalbėti apie „krepšelį“. Mes turėtume turėti kelis šaltinius ir naudotis jais, atsižvelgdami į tai, ką naudoti tuo metu naudingiausia“, – apskritojo stalo diskusijoje „Kodėl Lietuvos energetikoje biokuras yra pamestinuko vietoje“ sakė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas.

Lietuvos geologai dar tarybiniais laikais nebijojo prieštarauti Maskvos planams statyti atominę elektrinę būtent prie Drūkšių ežero, kadangi šioje vietoje itin arti paviršiaus yra gruntiniai vandenys, ir nesuprantama, kodėl dabar priimamas sprendimas statyti elektrinę toje pačioje vietoje be jokių diskusijų ir niekam nekreipiant dėmesio į pavojus saugumui, sako Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila. „Drūkšiai buvo kaip rezervinis variantas, kuris kategoriškai geologų buvo atmetamas.

Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydamas išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros, kad būtų pradėtas tyrimas dėl A. Paleckio ir jo vadovaujamos partijos galimai nusikalstamų veikų: dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, dėl žuvusiųjų artimųjų ir krašto apsaugos pareigūnų šmeižto, įžeidimo ir žuvusiųjų atminimo paniekinimo.

Prezidentė D. Grybauskaitė: „Viešai įsipareigoju siekti skaidrumo visose valstybės gyvenimo srityse. Tai – esminė nuostata ir būtina sąlyga tam, kad išguitume veidmainystę, išvaduotume politiką iš oligarchinių grupių įtakos, atkurtume socialinį ir ekonominį teisingumą.“ Jūsų Ekscelencija, Internetiniame portale Prezidentas.

Rimti istorikai nesiima rašyti istorijos apie įvykius, kurie dar vyksta, o Sausio 13-osios istorija dar nesibaigė – vyksta teisiniai tyrimai, kuriems išspręsti dabartinei valdžiai trūksta politinės valios, bijoma įžeisti Rusiją. Todėl Sausio 13-osios įvykių kronika gali likti neparašyta, sakė vienintelis gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, Lietuvos evangelikų reformatų vyskupas Tomas Šernas.

Prezidento rinkimų politinei kampanijai daugiausiai aukų gavo - 474 tūkst. Lt ir daugiausiai politinei kampanijai išleido - beveik 465 tūkst. Lt šalies vadove išrinkta Dalia Grybauskaitė. Tai rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktos šių metų Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos galutinės ataskaitos ir deklaracijos.

Iš visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių labiausiai Europos Parlamento (EP) rinkimais nesidomi slovakai ir lietuviai. Kyla natūralus klausimas: kodėl verta eiti balsuoti už 12 "apaštalų", penkeriems metams jaukiai įsikursiančių Briuselyje? Yra manančių, kad EP - tarsi mamutų kapinės: į tremtį ar sanatoriją išleidžiami partijų lyderiai, visuomenėje nevienareikšmiškai vertinami politikai, jau "atidirbę" naujajai ar senajai nomenklatūrai priklausantys politikai.

Pirmojo iki šiol einančio atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraščio „Atgimimas“ istorija, pirmeivių prisiminimai sugulė į knygą „Atgimimas. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“. Leidinys pasirodė birželio 3-iąją minint 21-ąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines.

1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas (LPSIGK) dar kartą reikalauja skubiai kreiptis į Europos Sąjungos valstybes nares pakeisti Lietuvos stojimo sutartį dėl Ignalinos AE priešlaikinio uždarymo iki 2010-ųjų ir dėl pasirengimo bylinėjimuisi šiuo klausimu Europos Bendrijų Teisingumo Teisme. Rezoliuciją kreitis į ES klubas buvo priėmęs ir sausio pabaigoje vykusioje konferencijoje.

Atėjant prezidento rinkimams, savo susidomėjimą Lietuvoje vykstančiais politiniais procesais rodo ir Rusija. Interneto portalas „Regnum.ru“, nušviečiantis posovietinės erdvės politinį gyvenimą, paskelbė kelis D. Grybauskaitei skirtus komentarus. Šį kovą „Regnum.ru“ pasirodė Dalios Grybauskaitės disertacijos konspektas. Disertacija „Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime“ apginta Maskvoje 1988 metais.

Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila interviu “Balsas.lt” pažėrė kritikos ir klausimų pretendentei į prezidento postą Daliai Grybauskaitei. “Balsas.lt” dalį tų klausimų uždavė D.Grybauskaitei. Į juos buvo atsakyta.

Rinkimų finišo tiesiojoje įtampa didėja, ne visų nervai geležiniai. Rinkimų favorite vadinamos D. Grybauskaitės reitingams krentant, uolūs jos gynėjai skuba ir daro klaidas. Alfa.lt beskubėdama surinko iš visur bet ką, kas ką bepapasakojo, o vakar išpylė, nespėjusi ir nenorėjusi patikrinti skelbiamos informacijos. Reikalavime paneigti tikrovės neatitinkančius faktus net 51 teiginys. Interneto straipsneliui, kurį pasirašė net vyr.

Apie artėjančius LR Prezidento rinkimus Gintaras Ronkaitis kalbasi su Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataru Zigmu Vaišvila. - Jums iškilo daug klausimų dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo kokybės, kandidatų pateikiamų duomenų apie save, pretendentų į šalies vadovus praeities faktų. VRK jūsų pozicijos nepalaikė. - Iš tų, kurie pradėjo „kryžiaus žygį“ prieš „sisteminę“ kandidatę Dalią Grybauskaitę yra bandoma tiesiog pasityčioti.

"Ar toliau eisime mankurtų keliu?", - retoriškai klausia signataras Zigmas Vaišvila, komentuodamas vakar VRK priimtą sprendimą, jog nėra pagrindo keisti priimtų sprendimų dėl kandidatų registracijos bei dalyvavimo rinkimų kampanijoje. Kovo 11-osios Akto signataro Zigmo Vaišvilos keliami įtarimai dėl dviejų kandidačių į prezidentus galimo bendradarbiavimo su KGB yra nepagrįsti.

Gegužės 7 d. Vyriausioji rinkimų komisija svarstė 2009-04-30 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo ir signataro Zigmo Vaišvilos prašymą dėl informacijos apie kandidatus į LR Prezidentus pateikimo ir veiksmų atlikimo (www.nepriklausomybe.lt ir www.zigmasvaisvila.lt). Sprendimą priėmė tik vienu klausimu – dėl kandidačių D. Grybauskaitės ir K.D. Prunskienės galimo bendradarbiavimo su TSRS KGB.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila prašo Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) išregistruoti Dalią Grybauskaitę iš kandidatų į Lietuvos Prezidentus kaip galimai neatitinkančią Konstitucijos ir Prezidento rinkimų įstatymo reikalavimų dėl negyvenimo Lietuvoje daugiau kaip pastaruosius trejus metus.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo kreipimasis į kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus, sąjūdininkus ir kitus gero Lietuvai linkinčius žmones. Įgyvendinant 2009 m. vasario 27 d. priimtas Klubo nuostatas dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Klubas parengė ir skelbia Kandidato anketą bei klausimyną. Tuo siekiama kelti Lietuvos politinę kultūrą ir laiduoti kuo didesnį rinkimų kampanijos skaidrumą bei dalykiškumą.

Dėl prezidento posto rinkimų kovoje rungsis septyni kandidatai. Tai: savarankiškai rinkimuose dalyvaujanti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Darbo partijos kandidatė Loreta Graužinienė, Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Valentinas Mazuronis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, savarankiškai rinkimuose dalyvaujantys atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas bei buvusi Lietuvos valstiečių liaudininkų ...

Savarankiškai prezidento rinkimuose išsikėlusiai Kazimirai Prunskienei užteko parašų kandidatuoti į prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojo Pavelo Kujalio teigimu, išbraukus netinkamus parašus paaiškėjo, kad K. Prunskienė nedideliu, apie 400 parašų skaičiumi peržengė reikalaujamą 20 tūkst. ribą. Parašus tikrinusi darbo grupė siūlo Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti K.Prunskienę kandidate į prezidentus.

Prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose užteks vieno turo. "Gali būti vienas patrauklus kandidatas, kuris gali vienu turu nuimti. O jeigu čia išsibarstys tarp dešimties (kandidatų - BNS), jeigu nors kiekvienas nuims po keletą proc. balsų, reiškia (vienas kandidatas - BNS) negali surinkti 50 proc. ir tai praktiškai nenorom bus antras turas. Bet aš tikrai norėčiau, kad užtektų vieno", - trečiadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus teigė V.Adamkus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) baigė tikrinti dar trijų pretendentų prezidento rinkimuose - partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidato Valentino Mazuronio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio bei savarankiškai rinkimuose išsikėlusio atsargos brigados generolo Česlovo Jezersko - pateiktus parašus.

 Partijos „Tvarka ir teisingumas“ į prezidentus iškeltas Valentinas Mazuronis Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) apkaltino politikavimu, nes, pirmasis įteikęs parašus, vis dar nėra registruotas kandidatu. Tuo tarpu vėliau atneštus eurokomisarės Dalios Grybauskaitės, Darbo partijos iškeltos Loretos Graužinienės bei socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus VRK jau patikrino ir penktadienį registravo juos kandidatais.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį priėmė sprendimus, kuriais kandidatais į prezidentus įregistruoti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Darbo partijos iškelta Loreta Graužinienė bei socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Įstatymas numato, kad VRK ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti.

Ties pirmuoju barjeru prezidento rinkimuose suklupę pretendentai biudžete paliko virš 80 tūkst. litų. Prezidento rinkimuose kandidatuojantys privalo sumokėti paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių užstatą, šiuo metu siekiantį 11,6 tūkst. litų. Rinkimų užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui po rinkimų, jei kandidatas gavo daugiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Užstatą jau prarado pretendentai, laiku neįteikę 20 tūkst.

Ketvirtadienį baigiantis terminui Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) jų kandidatavimą remiančių piliečių parašus įteikė 8 iš 14 pretendentų dalyvauti prezidento rinkimuose. Parašus, jų nespėjęs net suskaičiuoti, įteikė ir signataras Zigmas Vaišvila, tačiau pasirodė, jog iki 20 tūkst. jam pritrūko kelių šimtų parašų - iš viso jų įteikė 19 tūkst. 397. Tad Z.Vaišvilą kovą dėl prezidento posto jau baigė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį, paskutinę dieną parašams įteikti, laukia 4 pretendentų dalyvauti prezidento rinkimuose. Laiką parašams įteikti rezervavo: 15 val. Kazimira Prunskienė, 15.30 val. - Algirdas Pilvelis, 16 val. - Arūnas Valinskas, 16.30 val. - Zigmas Vaišvila. Seimo pirmininką A.Valinską į prezidentus iškėlė jo vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, kiti minėti pretendentai rinkimuose išsikėlė savarankiškai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) baigia tikrinti pirmųjų parašus įteikusių pretendentų kandidatuoti prezidento rinkimuose parašus, kliūčių dėl jų registravimo neturėtų kilti. Tai - savarankiškai rinkimuose kandidatuojanti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, Socialdemokratų partijos iškeltas lyderis Algirdas Butkevičius, partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidatas Valentinas Mazuronis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) prezidento rinkimuose iškelto partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio štabas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) antradienį įteikė 36 tūkst. 981 jo kandidatavimą remiančių piliečių parašą. Pats pretendentas dalyvauti rinkimuose V.Tomaševskis antradienį VRK įteikiant už jį surinktus parašus nedalyvavo. Parašus yra įteikę partijos "Tvarka ir teisingumas" į prezidentus keliamas Valentinas Mazuronis, iš viso įteikęs apie 35 tūkst.