atominė energetika

Pamiršta karo technologija Žemę galėtų saugiai išmaitinti milijonus metų, tačiau jos nenaudojame. Šiuolaikinės civilizacijos gyvybės eliksyras yra energija už prieinamą kainą.  Energija mums leidžia šildyti namus. Auginti ir šaldyti maistą. Išvalyti vandenį. Gaminti produktus. Atlikti organų persodinimo operacijas. Važiuoti mašinomis. Dirbti. Arba atidėlioti darbą ir vietoj to skaityti tekstą apie ateities energiją. Žmonių skaičius iki 2040-ųjų spėjama, kad išaugs nuo 7,7 mlrd.

Panašu, kad dėl Astravo elektrinės uždarymo Lietuva kovoja nebe viena, o su Latvija. Kaimyninė šalis kaip ir Lietuva paskelbė, kad elektros iš baltarusių nepirks. Visgi energetikos specialistai svarsto, ar pavyks užtikrinti, kad baltarusiška elektra tikrai nepatektų į Baltijos šalis.  Energetikos specialistas Vidmantas Jankauskas tikina, kad Latvija nusprendusi nepirkti elektros iš Baltarusijos pademonstravo solidarumą su Lietuva.

Ignalinos atominė elektrinė: neveikia jau seniai, bet darbo užteks dar dešimtmečiams

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) nevertino šalia Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) vietos parinkimo - skirtingai, nei skelbia Baltarusija, pareiškusi, kad vieta, anot „Tatenos“, esą buvo parinkta tinkamai. Tačiau agentūros ataskaitoje apie tai nekalbama. Lietuvos atstovas sako, kad TATENA nevertino aikštelės vietos, nes Baltarusija to ir neprašė.

Lietuva sieks, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) įvertintų šalia jos sienos statomos Astravo atominės elektrinės (AE) statybų aikštelės saugą bei jos pasirinkimo kriterijus. Tokį siekį šlais kelia Branduolinės saugos konvencijos susitikime.

Seimas svarstys piliečių iniciatyvą drausti pirkti elektrą iš Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje, kuri statoma vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Šeštadienį projektas pristatytas Seimui, dėl šio įstatymo projekto paprašyta Vyriausybės išvados. Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose.

Švedijos centro-kairiųjų vyriausybė praėjusį penktadienį susitarė su opozicija dėl tolesnio branduolinės energetikos vystymo šalyje, atsisakant ankstesnių planų pamažu atsisakyti atominės energijos. Kai kurie apžvalgininkai mano, jog toks švedų sprendimas gerokai apsunkins už Rusijos paskolas statomos Astravo AE galimybes parduoti elektrą „Nord Pool Spot” rinkoje. Naujas susitarimas leidžia šalyje statyti naujų atominių reaktorių, kurie pakeis senuosius, jau atitarnavusius.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai palankiai vertina Lietuvą už aktyvią poziciją, stiprinant branduolinę saugą pasaulyje, už skaidrumą ir atvirumą bendradarbiaujant su ekspertais ir dalyvavimą tarptautinės paramos programose. Valstybinės atominės energetikos inspekcijos (VATESI) viršininkas Michailas Demčenka BNS teigė, kad probleminių aspektų Tatenos misija neįžvelgė.

Baltarusija „Astravo“ AE statybų nestabdo, O Lietuvai tenka ne tik svarstyti kaip tektų apsisaugoti nuo galimos avarijos elektrinėje, bet ir kaip riboti elektrą, patenkančią iš Astravo į Lietuvą, taip stiprinant pozicijas nesaugios elektrinės atžvilgiu.

Artėjant avarijos Černobylio atominėje elektrinėje 29-osioms metinėms, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ir Seimo narys Audrius Nakas primena, kad 2012 metų spalį vykusiame referendume pareikšta tautos valia, jog Lietuvai naujos atominės elektrinės nereikia, neįgyvendinta. „2012 metų spalio 14 dieną Lietuvos referendumas pasakė „ne“ bet kokiai naujai atominei elektrinei Lietuvoje.

„Greenpeace“ aktyvistai įsiveržė į Trikastino AE, Prancūzijoje, praneša „Reuters“. Pasak agentūros, užpuolikų yra daugiau nei 20 žmonių, jie reikalauja AE uždarymo. Anksčiau buvo pranešama, kad šioje AE įvyko transformatoriaus sprogimas. AE Trikastine žinoma iš blogosios pusės, dėl joje vykusių nelaimių ir gedimų.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) pranešė paruošusi du mokslo populiarinimo vaizdo reportažus „Atominės energetikos mitai ir tikrovė“, kuriuose paprastai ir aiškiai pasakoja apie dažniausiai girdimus mitus apie atominę energetiką. Lietuvos mokslų akademijos sukurtuose vaizdo reportažuose (bendra trukmė – iki 20 min.) pateikiami faktai ir skaičiai apie atominę energetiką.

Mažoms valstybėms apsimoka turėti atominę energetiką, antradienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su kolega iš Suomijos, kurioje statomas jau penktas branduolinis reaktorius. „Mažoms valstybėms, (...) kurios neturi kitokių šaltinių, iki šiol apsimokėjo turėti atominę energetiką savo energetinėje sistemoje, jeigu yra užtikrintas saugumas ir technologijų kokybė“, – žurnalistams sakė prezidentė.

 Mokslininkai mato, kaip būtų galima sumažinti Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos kainą. Siūloma brangiau įvertinti VAE aikštelę, siekti, kad projekto partneriai latviai ir estai investuotų į infrastruktūrą, kad ankstesnės Vyriausybės pasirinkta strateginė investuotoja į naujos elektrinės projektą Japonijos korporacija „Hitachi“ įrangą tiektų pigiau.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt 1986 m. naktį iš balandžio 25 d. į 26 d. įvyko iki šiol didžiausia atominės energetikos katastrofa žmonijos istorijoje – sprogo ketvirtasis Černobylio jėgainės reaktorius. Nevyriausybinės organizacijos „Greenpeace“ duomenimis, katastrofa nulėmė iki 90 tūkst. žmonių mirčių. Branduolinės energetikos specialistas Jonas Gylys sako, kad nelaimė įvyko dėl kelių priežasčių.

Seimo parlamentinės opozicijos lyderis Andrius Kubilius baiminasi, kad valdžiai, ketinančiai apsispręsti dėl naujos atominės elektrinės likimo, įtaką gali daryti energetikos sektoriuje veikiančios interesų grupės.

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) pirmadienį paragino avarijos ištiktą Japonijos Fukušimos atominę jėgainę valdančią bendrovę „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) pagerinti „svarbiausių sistemų būklę“ dėl besikartojančių radioaktyvių medžiagų nuotėkių ir elektros dingimo atvejų.

Nepatenkinti dabartiniais Lietuvos energetikos prioritetais verslininkų, energetikos konsultantų ir žaliųjų judėjimo atstovai ketina siūlyti naują Lietuvos energetikos strategiją be atominės elektrinės. Tiesa, savaitraščio kalbinti specialistai tvirtina, kad alternatyvūs planai – itin optimistiški.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) numatomas elektros kainos didinimas – aiškus signalas kuo greičiau apsispręsti, kaip Lietuva ateityje ketina apsirūpinti elektros energija. „Elektra brangsta pirmiausia dėl sunkiai prognozuojamos gamtinių dujų kainos ir smarkiai didėjančių subsidijų žaliajai energetikai.

  Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui. – Socialdemokratų lyderis sako, kad nepaisys Prezidentės siūlymo formuoti valdančiąją koaliciją be Darbo partijos.

Pats save iškėlęs ir vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkimus laimėjęs Linas Balsys portalui Balsas.lt sakė kalbėsiąs su visais naujojo Seimo nariais ir dirbsiąs su tais, kurie pritars jo siekiams. „Reikia palaukti, kol paaiškės galutinė Seimo sudėtis.  Mano prioritetai ir uždaviniai nesikeičia.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Seimas privalo atsakingai įvertinti patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybų rezultatus. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad tikisi, jog tie, kurie po referendumo siūlo stabdyti Visagino atominės elektrinės projektą, pateiks alternatyvas, iš kur gauti pigesnę elektros energiją. „Manau, kad Seimas turės tai daryti (įvertinti referendumo rezultatus, – ELTA) labai atsakingai, nes reikia įvertinti paprastą dalyką – kokios alternatyvos.

Žali akidangčiai, žalios kai kieno verbuojamų merginų akys arba kontaktiniai lęšiai, aplink Vakarų branduolinius objektus lakstantys „grynpisai“ – visada populiarūs dalykai. Ir prie penkių pušų dėl vieno greitkelio prisikalantys pažaliavę Vokietijos biurgeriai irgi. Ir pasirodo visada „laiku“. Smegenų plovimas Kaip jau esu rašęs savo ankstesniame komentare, referendume dėl atominės energetikos biuletenį sugadinau.

Siekdamos, kad būsimieji Seimo nariai vykdytų spalio 14 dieną vykusiame referendume pareikštą tautos valią dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos, Lietuvos žaliųjų organizacijos antrajame rinkimų ture ragina balsuoti už tuos kandidatus, kurie pasižadės vykdyti tautos valią.

Vertindami referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos rezultatus, kai kurie politikai ragina atlikti išlaidų, susijusių su šiuo projektu, auditą, o žinomo žurnalisto Algimanto Čekuolio viešai reikštą „pilietinę poziciją“ vadina klaidinančia reklama.

Tikitės objektyvios žiniasklaidos? Galiu jus nuraminti. Tokios Lietuvoje arba nėra, arba ji gali būti tik tuo atveju, jei yra visiškai finansiškai nepriklausoma. Pirštais nerodysiu. Deja, o gal ir ne „deja“, šiais laikais, kaip ir prieš tūkstantį metų, viskas yra perkama ir parduodama. Už pinigus, aišku. Ne už gražias akis. Be to, ir objektyvumas suvokiamas skirtingai, todėl ginčytis dėl to, kas objektyvu, o kas ne – beprasmiška.

Ne vieną mėnesį tęsiasi aršios diskusijos, reikia mums tos naujos atominės elektrinės Visagine, ar ne. Vargais negalais buvo išprašyta galimybė Tautai nuspręsti, tačiau Tauta dvejoja, Tauta dar tiksliai nežino. Dar blogiau tai, kad valdantieji nežino, ką pasirinks Tauta, ir kad būtent iš jų buvo atimta šventa teisė priimti šį itin svarbų visiems sprendimą.

Diskusijos dėl atominės elektrinės statybų įgauna pagreitį. „Kai kam kyla klausimų dėl atominės elektrinės statybų. Pakalbėkime“ – per televiziją transliuojamoje reklamoje ragina žurnalistas Algimantas Čekuolis. Jo pakviesti Socialinių mokslų kolegijos (SMK) studentai nusprendė taip ir padaryti. Susibūrę į grupelę, jie sukūrė trumpą video filmuką, kuriame A. Čekuoliui užduoda provokuojančius klausimus apie Visagino atominę elektrinę. „Dėl atominės elektrinės mums iš tiesų kyla daug klausimų.

„Nenoriu pono Čekuolio kliedesių“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ ketvirtadienio vakarą teigė ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji prisipažino, kad net mokykloje su vaikais aptarinėjo šį vaizdo klipą. „Dabar balsuosiu prieš, nenoriu dar kartą pagyventi Sovietų Sąjungoje. Tai vergo politinės pažiūros, laisvas žmogus, ypač žurnalistas, neparsiduos, visada abejos, ieškos įvairios informacijos“, – įsitikinusi ji.

Kaina Konservatoriai prognozuoja, jog pastačius Visagino atominę elektrinę (VAE) elektros kaina bus 17 - 25 centai už kilovatvalandę. Pasaulinė praktika rodo, kad statybos laikotarpis gali užsitęsti daugiau negu planuojama, kaip atsitiko Suomijoje. Vėluojant naujo reaktoriaus statyboms 5 - 6 metus, elektros savikaina išauga kone dvigubai. Neramina ir tai, jog koncesijos sutartyje nėra nurodyta viršutinė elektros kainos riba. Kita priežastis, verčianti mus abejoti – komercinis gyvybingumas.

Pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje parlamentaras Gintaras Songaila pareiškė, kad bus aiškinamasi, kodėl praeitą savaitę į Lietuvą nebuvo įleisti vizas turėję Baltarusijos aktyvistai Mikalajus Ulasevičius ir Tatjana Novikova. G. Songaila priminė, kad praeitą trečiadienį į Lietuvą nebuvo įleisti jau ne kartą šalyje lankęsi asmenys, kovojantys prieš Astravo atominės elektrinės statybą, ir vykę į mūsų šalyje organizuotą konferenciją apie branduolinę energetiką.

Diskutuojant apie naujosios Visagino atominės elektrinės (VAE) statybas neretai pasigirsta nuogąstavimų dėl būsimosios jėgainės kaštų, kurie esą prislėgs Lietuvos gyventojų pečius. Mūsų įsitikinimu, visavertė diskusija gali vykti tik tada, kai jos dalyviai bei stebėtojai vadovaujasi ne prielaidomis ir būgštavimais, bet išsamia ir patikima informacija. Todėl siūlome šiek tiek plačiau aptarti VAE statybų kainą ir lėšų šaltinius.

Vos tik cunamio banga 2011 metų gegužę nuplovė Japonijos pakrantę ir pažeidė Fukušimos reaktorius, netruko pasigirsti balsų, teigiančių, kad pusę amžiaus trukęs atomo pažabojimo eksperimentas baigėsi, rašo „Foreign Policy“. Atominės elektrinės pagamina 15 proc. viso pasaulio sunaudojamos elektros energijos ir neišmeta į aplinką nė gramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Energetika – bene svarbiausia tema XXI amžiaus pasaulyje. Nuo to, kaip ir kurios energetikos sritys bus vystomos, priklauso žmonijos likimas. Mes privalome įvertinti visas alternatyvas ir įvairių energijos šaltinių efektą mūsų planetai, jos biosferai bei atmosferai. Žmonės pernelyg stipriai keičia aplinką, todėl pasaulyje, kur viskas tampriai susiję (ypač energetikoje), klaidos arba trumparegiškas požiūris – per didelė prabanga.

Pirmadienio vidurdienį Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje septynių nevyriausybinių organizacijų ir  politinių partijų atstovai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigoja siekti, kad Lietuva atsisakytų ne tik Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto, bet visų pavojingų branduolinių technologijų plėtros šalies teritorijoje.

Visagino atominės elektrinės projektą laiminantys Lietuvos politikai įsitikinę, kad jis garantuos šaliai energetinę nepriklausomybę. O kai kurie ekspertai, tarp jų ir užsienio, teigia, kad projektas mūsų šaliai gali tapti rimtu galvos skausmu, jei ne pragaištimi. Lietuvos Vyriausybė dar prieš metus tvirtino, kad Visagino atominė elektrinė bus pastatyta iki 2016 metų. Jau dabar atvirai kalbama, kad statybos gali užtrukti dešimtmetį.

Lietuvos geologai dar tarybiniais laikais nebijojo prieštarauti Maskvos planams statyti atominę elektrinę būtent prie Drūkšių ežero, kadangi šioje vietoje itin arti paviršiaus yra gruntiniai vandenys, ir nesuprantama, kodėl dabar priimamas sprendimas statyti elektrinę toje pačioje vietoje be jokių diskusijų ir niekam nekreipiant dėmesio į pavojus saugumui, sako Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila. „Drūkšiai buvo kaip rezervinis variantas, kuris kategoriškai geologų buvo atmetamas.

Seimo nutarimas organizuoti referendumą dėl atominės elektrinės (AE) statybos paskelbimo sukėlė Visagino AE šalininkų pasipiktinimą, o jos priešininkai negalėjo nuslėpti džiaugsmo dėl laimėto mūšio. Balsas.lt išklausė nuomonių iš abiejų barikadų pusių ir teiravosi pačių piliečių, ar Lietuvai reikia Visagino AE ir ar jie patenkinti, kad turės galimybę išreikšti savo poziciją per referendumą.

Šiandien neeilinio plenarinio Seimo posėdžio metu įstatymas „Dėl referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ buvo priimtas. Iš 119  balsavusių, už referendumą balsavo 62 Seimo nariai, 39 balsavo prieš, o 18 susilaikė. Kas kaip balsavo už šį įstatymą, galite pažiūrėti čia. Seimo pirmininkei paskelbus, kad Seimo nutarimas dėl referendumo priimtas, per salę nuvilnijo ovacijos.

Birželio 11 d.  iš Europos Komisijos buvo gauti vertinimai  „Dėl Lietuvos Visagino atominės elektrinės projekto“, tačiau šie svarbūs dokumentai,  svarstant ir priimant įstatymų projektus, susijusius su atominės elektrinės statyba,  nebuvo  nei išdalyti Seimo nariams,  nei įregistruoti posėdžių sekretoriate.

Vie­nas ža­lių­jų ju­dė­ji­mo Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kų, są­jū­die­tis, ma­te­ma­ti­kas Sau­lius La­pie­nis pa­kvie­tė šiauliečius į dis­ku­si­ją apie ato­mi­nę ener­ge­ti­ką. Jo nuo­mo­ne, ato­mi­nis pro­jek­tas Lie­tu­vo­je yra „stu­mia­mas“, ne­pai­sant vi­suo­me­nės nuo­mo­nės. Eko­lo­gi­jos nė­ra ir ne­bus Sau­lius La­pie­nis dis­ku­si­jo­je klau­sė, ar ato­mi­nei ener­ge­ti­kai nau­do­ja­mas ku­ras – šva­rus? „Nie­ko pa­na­šaus.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė tikisi, kad parlamentarai, antradienį po svarstymo pritarę Visagino atominės elektrinės (AE) statybai, išreikš palaikymą ir galutiniame balsavime. Galutinis balsavimas Seime dėl Visagino AE vyks ketvirtadienį.

Europos Komisijos (EK) atstovai sako, kad Visagino atominės elektrinės statybos kaip verslo projektas nebus finansuojamos Europos Sąjungos biudžeto pinigais, nors EK ir pritarė jėgainės statybai. Briuselis teigia, kad Lietuva gali nebent teikti paraiškas paskoloms gauti iš Europos investicijų banko arba iš agentūros „Euroatom“. Europos Komisija laikosi nuomonės, kad Visagino atominė padės Baltijos valstybėms prisijungti prie bendros Europos energetikos rinkos.

Opozicinių partijų atstovai pasidalino savo nuomone apie prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius šį pranešimą įvertino teigiamai dėl to, kad buvo kalbama apie ekonominius, socialinius ir teisinius dalykus.

Medininkuose esančioje Pasieniečių mokykloje pirmadienį bus oficialiai atidarytas Branduolinio saugumo kompetencijos centras. Jis taps dar vienu Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vienijamu branduolinio saugumo kompetencijos centru. Tokių centrų pagrindinis tikslas – atsakingų institucijų personalo kvalifikacijos kėlimas branduolinės saugos ir saugumo srityse, bendradarbiavimo ir tarpusavio sąveikos stiprinimas.

Kaunietis Mindaugas Žemaitis apie Černobylio atominės elektrinės avariją sužinojo Maskvoje. Ten, ypatingo slaptumo sovietų kariuomenės padalinyje „Slaptasis vyriausybinis ryšys“, devyniolikmetis jaunuolis atliko būtinąją karinę tarnybą. Seržantas, šifravimo specialistas M. Žemaitis buvo vienas pirmųjų, sužinojusių apie avariją Černobylyje. „Balandžio 26-osios naktį budėjau štabe. Kaip visada, snaudėme.

Šiandien prie Baltojo tilto buvo surengta akcija Černobylio atominės elektrinės tragiškam įvykiui paminėti. Šią akciją organizavo Tautininkų sąjunga su Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriumi. Tiesa, praėjus 26 metams po nelaimės, uždegti atminimo žvakutę už žuvusius šioje avarijoje ar išėjusiems amžinybėn ankščiau laiko susirinko tik keliolika žmonių. Susirinkusieji akcentavo, kad po Černobylio nelaimės Vakarų šalys sustabdė atominės energetikos plėtrą.

Valdžia, nepaisydama garsėjančių visuomenės protesto balsų, toliau stumia į priekį naujosios Visagino atominės elektrinės projektą. „Buvo pristatytas įmonės verslo planas, įstatymų (projektai), kurie reikalingi Koncesijos sutarčiai ir kai kurie Koncesijos sutarties aspektai. Taip pat Finansų ministerijos išvada“, – pasibaigus Naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo komisijos posėdžiui žurnalistams sakė Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė, kad susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didelių gabaritų kroviniams vežti naujos branduolinės (atominės) elektrinės statybai, parengimo valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose projektas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. „Reikalingi 39 mėnesiai šiems darbams atlikti, laikas bus pradėtas skaičiuoti nuo tos datos, kai bus paruoštas specialusis planas.