• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors teigiama, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas yra viena skaudžiausių rykščių, jo mastus ir reikšmę sunku vertinti vienareikšmiškai. Visų pirma dėl to, kad pagrindinis jaunų žmonių iki 22 metų „darbas“ yra studijuoti, įgyti profesiją, o ne žūtbūt įsidarbinti. Antra, vertinant jaunimo užimtumo rodiklius, nepavyksta remtis tikslia statistika.

Šių metų antrojo ketvirčio Statistikos departamento apklausos duomenimis, darbo neturi 25,2 proc. jaunuolių iki 25 metų amžiaus. Darbo biržos duomenys kuklesni – 7,5 proc. Pirmuoju atveju bedarbiais laikomi tie, kurie pastarąjį mėnesį ieškojo darbo ir galėtų pradėti dirbti per 2 savaites*. Antruoju – visi, kurie užsiregistravo darbo biržoje. Nors abu skaičiai nėra nenuginčijamai tikslūs, akivaizdu, jog erdvės jaunimo užimtumo didinimui tikrai yra. Ne veltui šiai problemai spręsti sudaromos darbo grupės, o valdžios atstovai klausia visuomenės patarimo, kaip įdarbinti kuo daugiau jaunimo. Kodėl tai padaryti taip sunku?

Lietuvos darbdavių nuomone, aukštųjų mokyklų absolventams trūksta darbui reikalingų žinių. 2010 m. Eurobarometro atliktos apklausos metu, net 32 proc. šalies darbdavių nebuvo patenkinti aukštųjų universitetų auklėtinių įgytomis žiniomis bei darbui reikalingais įgūdžiais. Tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis 8 proc. vidurkį. Anot darbdavių, studentams labiausiai trūksta profesinių įgūdžių, o taip pat – analitinių problemų sprendimo, planavimo ir organizavimo, darbo komandoje žinių.

Tačiau ar išties žinių stoka yra vienintelė kliūtis? Nesu nei personalo atrankos specialistė, nei žmogiškųjų išteklių vadybininkė, tačiau ir man kartais tenka susidurti su jaunuoliais, ieškančiais darbo – atsirenkant praktikantus, stažuotojus ar skaitant paskaitas aukštosiose mokyklose.

Studentai universitetų auditorijose teigia už minimalų atlyginimą tikrai nedirbsiantys. Tėvai tiek duodantys per mėnesį.

Antrą kursą bebaigianti mergina sako, kad į vieno drabužius jaunimui siūlančio prekinio ženklo parduotuvę, esančią prekybos centre, dirbti neisianti. Tačiau kitoje, įsikūrusioje Gedimino prospekte, gal ir sutiktų padirbėti.

Vaikinas svarsto pasiūlymą vasarą padirbėti Norvegijoje. Bet greičiausiai nesutiksiąs. Vasarą tiek draugų švenčia gimtadienius, argi galima praleisti. Tačiau pinigų reikia, tad gal reikėtų darbo pasidairyti Lietuvoje. Tik nuo ko pradėti? Juk net gyvenimo aprašymo neturi. Tikriausiai teks kreiptis į mamos draugę, kuri turi nuosavą įmonę. Galbūt ten nė jokio aprašymo nereikės.

Paduodu praktiką atliekančiai merginai lapą su skanuota duomenų lentele ir paprašiau suvesti duomenis į aktyvią lentelę kompiuteryje. Merginos kaktoje atsiranda keletas raukšlių. Tačiau jos – ne nuo susimąstymo. Praktikantė teiraujasi, ar nėra bendrovėje asistentų, kurie šią užduotį galėtų atlikti. Po atsakymo „ne“, įžvalgiai klausia – galbūt apskritai neverta to daryti?

Klausiu bakalauro studijas bebaigiančios ir darbo patirties neturinčios merginos, kaip ji įsivaizduoja savo profesinę karjerą per artimiausius metus. Aistringai atsako norinti, kad jai nereikėtų ieškoti darbo, o darbdaviai patys jos ieškotų.

Ką liudija tokie pavyzdžiai – jaunatvišką maksimalizmą, patirties trūkumą, idealistinius lūkesčius? Greičiausiai viską kartu. Asmeninių finansų instituto pavasarį atliktas finansinės situacijos tyrimas parodė, kad studentai po studijų tikisi uždirbti vidutiniškai 2181 Lt per mėnesį. Tai trečdaliu daugiau nei vidutinis atlyginimas šalyje. Tiesa, „su amžiumi“ lūkesčiai mažėja: ketvirto kurso studentų įvardinta suma jau 500 Lt kuklesnė nei pirmakursių.

Žinoma, ne visi jaunuoliai gyvena rožinėmis svajonėmis vos baigę universitetą tapti direktoriais. Tačiau minėti pavyzdžiai realūs ir jie prisideda prie jaunimo nedarbo rodiklių šalyje. Tokio mąstymo nepavyks pakeisti vien sisteminėmis jaunimo užimtumo didinimo priemonėmis. Svarbu, kad kuo daugiau jaunuolių suvoktų, jog atlyginimas yra ne mokamas, o uždirbamas. Ir ne „gražiomis akimis“, o įveikiant konkurenciją darbo rinkoje, pritaikant turimas žinias ir palaipsniui įgyjant naujų, arba pasitelkiant fizinį darbą ir pastangas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų