Panašu, kad kai kurie žmonės, tikintys plokščios Žemės sąmokslu, mano, kad tokio dalyko kaip medžiai nėra.
Pagal šią teoriją viskas, ką šiandien matome miškuose, parkuose ir soduose, nėra medžiai. Jie yra krūmai, senovės Žemės medžių sodinukai, kurie kažkada buvo iki 64 kilometrų aukščio besitęsiantys į dangų medžiai su 3 kilometrų skersmens kamienais, tačiau nebeegzistuojantys.
Šios „teorijos“ pradžia – vaizdo įrašas „YouTube“, kurį 2016 m. paskelbė vyras iš Krymo, pasivadinęs Людин Рɣси (Liudin Rusi), kurio paskyra dabar deaktyvuota. Vaizdo įrašas žiūrėtas šimtus tūkstančių kartų. Nors pradinis vaizdo įrašas buvo pašalintas, teorija tęsiasi kituose papildomuose vaizdo klipuose.
Vaizdo įraše teigiama, kad prieš tūkstančius metų kataklizminis įvykis sunaikino 99 procentus Žemės biosferos ir nusinešė „tikrus miškus“. Jei ieškote šių senovės milžiniškų medžių įrodymų, vaizdo įraše jų gausu.
Teorijoje teigiama, kad geologinės ypatybės, tokios kaip kalnai stačiais šlaitais ir plokščia viršūne („butte“), įprasti kalnai, plokščiakalniai ir stalkalniai (kalnai plokščiomis viršūnėmis), iš tikrųjų yra šių senovės medžių liekanos. Vaizdo įraše rodomi Uluru Australijoje, Milžinų kelio Šiaurės Airijoje ir Velnio bokšto butte Vajominge (JAV) vaizdai šalia tikrų medžių kelmų, prašant žiūrovų pastebėti skirtumą. Jie atrodo panašiai, todėl jie turi būti vienodi, nes vienintelis skirtumas yra medžiaga ir dydis. (Žinoma, medžiaga ir dydis yra gana svarbūs)
Vaizdo įraše teigiama, kad visos uolos Žemėje nėra uolos, tai yra šių senovinių lapuotų begemotų išlikę griuvėsiai, o kalnai plokščiomis viršūnėmis yra tik nupjauti medžių kelmai, kurie buvo sunaikinti kataklizmo metu.
Yra keletas svarbių esminių medžių ir uolienų skirtumų, kuriuos arboristas išdėsto naujienų organizacijai „Kvarcas“ („Quartz“). Pavyzdžiui, medis yra gyvas, organinis augalas, kurio cheminėje sudėtyje daugiausia anglies, o uoliena – negyvas, neorganinis daiktas, sudarytas iš mineralų.
Vaizdo įrašą daugybę kartų demaskavo daugelis faktų tikrinimo organizacijų, įskaitant „Snopes“, kuri taip pat paneigė tvirtinimą, kad garsus plokščių kalnų nacionalinis paminklas, Vajomingo Velnio bokštas, turėjo šaknų sistemą. Tas „tvirtinimas“ iš tikrųjų kilo iš satyrinio puslapio, kuris yra puikus Po dėsnio pavyzdys.
Daug gluminančių aspektų turintis sąmokslas yra plačiai aptarinėjamas „plokščiažemininkų“. Jis neturi aiškaus ryšio su mintimi, kad Žemė nėra apvalus rutulys, ir vietoj to, nepaisant visų tikimybių ir įrodymų, yra plokščias diskas. Taip pat yra šios teorijos spragų, kurių nepavyko užpildyti, pavyzdžiui, būtų tikrai neramu, jeigu milžiniškas medis augtų ant plokščio disko. Viena iš to problemų – pusiausvyra ir paskirstymas. Kas būtų, jei milžiniškas kankorėžis nukristų Amerikoje? Ar jis sunaikintų plokščią Žemės diską? O gal priverstų jį suktis? O kas nutiktų, jei stiprus vėjas priverstų svyruoti šiuos medžius?
Žinoma, visada yra tikimybė, kad visa idėja buvo įgyvendinta Po dėsniu. Galbūt koks Rusijos operatyvininkas, apsimetęs žmogumi iš Krymo, paskleidė šią idėją, kad sužinotų, kas yra labiausiai šokiruojantis dalykas, kuriuo jis galėjo priversti patikėti „plokčiažemininkus“.
