medžiai

Vėlinių ir Visų Šventųjų dienomis, kada žmonės sumanys skubėti, važiuoti ant kapų, nusimato itin vėjuoti orai. Sinoptikai ir klimatologai dalinosi patarimais, ką daryti, kad visi išliktumėme saugūs ir itin padidėjęs vėjas nesukeltų didelių nepatogumų. Sinoptikas Vytautas Patašius teigė, kad nepalankūs ir smarkūs vėjai vyraus būtent tuo nedėkingiausiu metu, kada visi žmonės suvažiuos ant kapų.

Balinimas apsaugo kamienus nuo pažeidimų šaltuoju metų laiku, kai medžiai neturi lapų ir negali apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių. Balinimas apsaugo nuo žiemospirgių, sunaikina infekcijas ir kenkėjus, esančius žievės paviršiuje. Tai nėra sudėtingas darbas, bet reikia žinoti keletą taisyklių ir jų laikytis. Jeigu rudenį nenubalinome obelų, būtinai tai padarykime žiemą, kai tik leidžia oro temperatūra.

Kompostas yra puiki galimybė savarankiškai pasigaminti aukštos kokybės organinių trąšų daržui. Puikus kompostas gaunamas iš paprastų nukritusių lapų, todėl, išvalę sklypą, neskubėkite jų išmesti. Kompostas iš nukritusių lapų prisotins dirvožemį reikalingomis maisto medžiagomis ir pagerins jo struktūrą. Pasakė, ką daryti su nukritusiais lapais Tokios trąšos taip pat yra geras mulčias. Jis izoliuoja augalus ir apsaugo juos žiemos sezonu.

Kaune iškirsti 95 saugotini medžiai, o žala aplinkai siekia daugiau nei 48 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pasak departamento, praėjusią savaitę iš patikrinimo grįždami aplinkosaugininkai, Užnemunės gatvėse esančiame privačiame sklype pastebėjo pašalintus saugotinus želdinius. Susisiekus su Kauno miesto savivaldybės administracijos specialistais paaiškėjo, kad želdinių kirtimui leidimas nebuvo išduotas.

Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, privačių miškų savininkai nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta. Be to, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio teigimu, priėmus tokius pakeitimus visoje šalyje būtų iškirsta apie 10–12 tūkst. hektarų miškų. Anot jo, tai gerokai daugiau nei naujų miškų pasodinama kasmet. „Nenorima atlyginti už tas proskynas.

Lietuvos kariuomenė negali tęsti medžių kirtimo Gaižiūnų poligone Jonavos rajone konkurso, kurio laimėtoja galbūt nepagrįstai paskelbė bendrovę „Arbora LT“, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 12 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai neleido kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybai pasirašyti sutarties su „Arbora LT“, kol teismai pripažins bendrovę teisėta konkurso laimėtoja.

Kauno Laisvės alėjoje dalis liepų jau meta pageltusius ir nurudusius lapus. Kasmet tai vyksta vis anksčiau. Savivaldybė dėl to kaltina šiltėjantį klimatą, ligas ir kenkėjus, o dendrologai ir gyventojai primena Laisvės alėjos rekonstrukciją. Padėtį savivaldybė bando gelbėti sodindama naujas liepas, bet pasak specialistų, dėl to unikali alėja praranda vientisumą ir primena mišrainę.

Nors orai ir šią vasarą permainingi bei nenuspėjami, vaismedžių augintojai derliumi nesiskundžia: lietuviškų trešnių sezonas į pabaigą, o jų augintojai sako, kad lietuviai šias uogas labai mėgsta, nors jos ir brangesnės nei atvežtinės. Alytaus rajone yra vienas didžiausių trešnių sodas Lietuvoje – 15 hektarų. Uogų tiek, kad lūžta šakos. Tačiau verslininkai nebeišmano, ką su varnėnais daryti, kurie nulesa tonas trešnių.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kėdainių rajone – beprecedentis atvejis. Prieš keletą dienų Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, kad Kėdainių rajono kapinėse tyčia žalojami medžiai. Įvykio vietoje lankėsi ir aplinkosaugininkai, ir seniūnijos atstovai. Informacija perduota savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Jei įtarimai pasitvirtins, o pažeidėjas bus nustatytas – jam grės piniginė bauda, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

Pavojingiausias miško kenkėjas – žievėgraužis tipografas – toliau siautėja Lietuvos giriose ir masiškai naikina egles. Dvi šalies savivaldybės jau skelbia stichinę nelaimę, pažeistus miškus tenka iškirsti. Aplinkos ministras sako, kad šio miško kenkėjo populiacija šiemet Lietuvos miškuose mažesnė nei pernai. Vis dėlto kartelė gali būti peršokta, nes sausra ir šiltas oras dar labiau padeda žievėgraužiui tipografui daugintis.

Po vakar praūžusios stiprios audros Lietuvoje specialistai ragina savo valdose apsižiūrėti medžius. Anot jų, svarbu susitvarkyti savo kiemą tinkamai, kad būtų galima išvengti skaudžių nelaimių ar nuostolių. „Nors krušos šiandien išvengėme, tačiau škvalo – ne. Vis kartojama, kad apsižiūrėkit savo kiemuose esančius medžius.

Panevėžiečių akis patraukė vidurvasariui nebūdingas vaizdas – pageltusios liepos. Ne vienam kyla klausimas – kodėl taip nutiko? Apie šio reiškinio priežastis pasakoja Panevėžio miesto savivaldybės atstovė. „Vasara dar neįpusėjo, o medžiai gelsta, meta lapus. Gal kas turi kokių minčių kokia priežastis?“ – „Facebook“ grupėje „Lietuvos orų ir gamtos vaizdai“ rašo Mindaugas.

Miškininkai pralaimi kovą su agresyviu kenkėju žievėgraužiu, tad lietuviškos eglės toliau sparčiai nyksta. Pastaraisiais metais miškininkai išpjovė šimtus hektarų pažeistų eglių.  Maždaug pusantro milijono medžių nudžiuvo patys. Ir nors urėdijos, miškų tarnyba kovoja su agresyviu kenkėju žievėgraužiu – kovą kol kas šis vabalas laimi. Jų plotai plečiasi ir esą vienintelė efektyvi priemonė – iškirsti eglynus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja pasibaisėjo pamačiusi, kad medžiai Kaune, pasak jos, virsta palmėmis. Moteris teigia, kad toks medžių genėjimas daro didelę žalą.

Kaunietę nuliūdino Eigulių mikrorajone išvystas vaizdas – susirūpinimą kelia vykstantis medžių genėjimas. „Aš esu pasibaisėjusi tokiu medžių genėjimu. Širdis plyšta, kai matai tokius vaizdus, paliktas tik kamienas… Paukščiai peri… Viskas naikinama ir vargo nemato. Nėra, kad su rūpesčiu, nežalojant. Vieną beržą taip apgenėjo, kad medis fontanu sula bėgo.

Iš pradžių gali atrodyti, kad savo sklype su klevais, eglėmis, beržais ar kitais medžiais bei krūmais galite daryti, ką panorėję. Pavyzdžiui, praretinti ar patrumpinti jų šakas, o, jeigu koks nors želdinys ima trukdyti, jį tiesiog nukirsti. Vis tik tam privaloma gauti savivaldybės leidimą. Taip yra todėl, kad dalis augalų yra priskiriami saugotiniems, priklausomai nuo jų rūšies, skersmens ir žemės, kurioje jie auga.

Šiandien, balandžio 22 – ypatinga diena. Šiandien pasaulyje yra minima tarptautinė motinos Žemės diena. Šia proga žmonės yra raginami padaryti vieną dalyką. Pasaulyje tarptautinę motinos Žemės dieną pradėta minėti 1970 metais. Tarptautinės organizacijos UNIFY, EARTH DAY ir Planetos piliečių sąjunga kviečia vienytis sąmoningiems pokyčiams Žemėje.

Savaitgalį Lietuvoje pirmą kartą įvyko tarptautinis bebravimo čempionatas, kur medžioti bebrų susirinko kone 200 medžiotojų. Čempionatas surengtas siekiant prisidėti prie šių graužikų populiacijos reguliavimo, kuri pastaraisiais metais vis auga.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Čempionatas startavo Kėdainiuose, kur ištraukę burtus, entuziastų komandos patraukė prie bebraviečių įvairiose Lietuvos vietose.

Bebrai pasidarbavo marių pakrantėje Kuršių nerijoje, šalia Pervalkos kaimo. Išvertė čia net pusšimtį medžių, o vietos gyventojai užvertė skundais Neringos savivaldybę.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Kreipiasi žmonės į savivaldybę ir tada, kada nukertame medį papuvusį, kreipiasi žmonės ir tada, kada bebras nugraužia medį. Kreipiasi žmonės visais atvejais ir tai yra jų teisė“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.

Naujamiesčio Smolenskio g. gyventojai sunerimo – šalia vaikų darželio augančių medžių buvo paberti keisti balti milteliai. Žmonės nežino, ar čia savivaldybės išbarstytos trąšos, ar gyventojų iniciatyva, tačiau augintinius vedžioti šioje vietoje bijo. Gyventojai sunerimo ne juokais: ar palikti baltus miltelius, ar kreiptis į savivaldybę, ar priduoti ekspertizei – klausia jie.

Socialinio tinklo „Facebook“ aplinkos apsaugos departamento puslapyje pranešama, kad netrukus įsigalios draudimas genėti saugotinus medžius bei krūmus. Aplinkos apsaugos departamento puslapyje rašoma, kad draudimas genėti ar kirsti saugotinus medžius ar krūmus viešuosiuose želdynuose įsigalioja nuo kovo 15-os dienos.

Socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotraukomis, kuriose – miesto parkuose kertami medžiai. Vieni gyventojai nuogąstauja, gal tai yra kažkieno interesas, kelia versijas, jog šalinami sveiki medžiai. Alytiškis Gediminas Žiūkas sutiko su AlytusPlius.lt skaitytojais pasidalinti savo užfiksuotomis nuotraukomis ir ketureiliu:  Miesto parke urzgia pjūklai , Virsta eglės, ąžuolai. Galimai tuoj jau išdygs – Naujo namo pamatai.

Nekasdienis 50-metės pumpėniškės pomėgis. Moteris pavasarį pasitinka meistraudama namukus sugrįžtantiems paukščiams. Jos rankų darbo inkilai ne bet kokie, padailinti, kad medyje atrodytų nenuobodžiai. Pumpėniškė juokauja, kad gyvenimo draugas jau įprato, kai parduotuvėje ji suka ne į suknelių, o varžtelių skyrių. Namo rūsyje pumpėniškė pasitikdama pavasarį meistrauja – gamina inkilus. Moteris puikiai įvaldžiusi profesionalius įrankius. Sako, su jais lengviau darbuotis.

Vilniaus savivaldybė pirmadienį pranešė numačiusi papildomų reikalavimų, kai planuojama šalinti vertingus, brandžius medžius. Atvejais, kai dėl prastos būklės bus numatomas mažesnio nei 60 cm diametro medžių šalinimas, sprendimą, kaip ir iki šiol, priims savivaldybės specialistai. Jei medžio diametras bus didesnis, bus privaloma pateikti eksperto arboristo išvadą dėl medžio perspektyvumo.

Artėjant pavasariui tiek individualių, tiek daugiabučių namų gyventojai ima planuoti aplinkos tvarkymo ir pasiruošimo šiltajam metų sezonui darbus. Daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity Namai“ darbų vadovė Rūta Aglinskaitė primena, kad norint genėti ar kirsti medžius, esančius privačioje individualaus ar daugiabučio namo teritorijoje, būtina atsižvelgti į tam numatytus reikalavimus ir darbus atlikti ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos.

Birštono miesto centriniame parke bus kertami jauni medžiai. Gyventojai baiminasi, kad kurortiniame mieste bus naikinamas pušynas. Visgi Birštono kraštovaizdžio architektė nuramino ir paaiškino priežastis, kodėl bus kertami ne tik seni ir nudžiūvę, bet ir jauni medžiai. Medžių kirtimu ir miškų naikinimu susirūpinęs Andrius pastebėjo, kad Birštono centriniame miško parke, šalia riedlenčių parko, yra pažymėti jauni medžiai.

Bebrai Nevėžio upėje – ne naujiena. Tačiau pastaruoju metu jie vis drąsiau šeimininkauja pačiame miesto centre, visai netoli senamiesčio pėsčiųjų tilto. Gyventojai skambina pavojaus varpais, mat randa vis naujų viešnagės ženklų – upės šlaite nuo Kauno gatvės pusės bebrai jau nugriaužė kelis medžius.

Už neteisėtai Klaipėdos rajone Dargužių kaime iškirtus medžius įmonei teks atlyginti beveik 24 tūkst. eurų žalą, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). AAD pareigūnai atlikę tyrimą nustatė, kad Dargužių kaime vykdydamas griovių remonto ir Rikinės upelio krantų tvarkymo darbus rangovas neteisėtai iškirto 110 saugotinų medžių, augusių ne miško žemėje, ir 183 medžius – miško žemėje.

Vilniaus Užupyje ir Paupyje šeimininkauja bebrai – graužia ir verčia brandžius prabangų rajoną puošiančius medžius. Pasak vietinių gyventojų, problema paūmėjo, kai statybinė įmonė, pradėjusi statyti gyvenamuosius namus, išvalė visą krantinę Paupyje ir taip atėmė iš bebrų krūmynus, kuriais jie maitinosi. Gyventojai griebėsi paskutinio šiaudo – apvyniojo medžius spygliuota viela tikėdamiesi, kad gyvūnai per ją negalės medžių nugraužti.

Lietuvoje nedaug žmonių, kurie sugeba visą šventinį laikotarpį išsaugoti gyvas vazonuose augančias puošiamas eglutes. Štai į Klaipėdos universiteto Botanikos sodą žmonės grąžina prieš Kalėdas čia išsinuomotas tokias žaliaskares, o specialistai baisisi nustekentų eglučių būkle. Anot botanikų, dažnas lietuvis įsivaizduoja, jog įsigydami eglutes vazonuose medžius gelbėja, tačiau iš tikro medžius pražudo, nes jų tinkamai neprižiūri.

Gruodžio 19 d. 12.00-16.00 val. miškininkai pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visoje Lietuvoje gražiausioms metų šventėms besiruošiantiems gyventojams dovanos eglių ir pušų šakas, praneša Valstybinių miškų urėdijos administracija. Šiemet eglišakių dalijimo vietų visoje Lietuvoje – daugiau nei 50. Akcijos vietų sąrašą ir kontaktus galima rasti galerijoje po šiuo straipsniu.

Nuo 2024 metų liepos miškų urėdijoms keisis medienos mokestis – pajamoms iš medienos ir nenukirsto miško valstybiniuose miškuose jis bus tris kartus didesnis negu dabar, o privačių miškų savininkams liks toks, koks galiojo iki šiol.   Seimas įpareigojo valstybinių miškų valdytojus miško ir kitoms valstybės biudžeto reikmėms skirti 15 proc., o privačių miškų – 5 proc. dydžio atskaitymus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.   85 proc.

Valstybinei miškų urėdijai (VMU) antradienį paskelbus apie stabdomus kirtimus visoje Lietuvoje esančiose „Natura 2000“ teritorijose, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė tai vadina pavėluotu, tačiau vieninteliu logišku ir galimu sprendimu.   „Tai, kad urėdija taip greitai sureagavo į (teismo – BNS) sprendimą, yra labai gerai ir sveikintina. Mano nuomone, tai buvo vienintelis logiškas ir galimas sprendimas“, – BNS teigė Lina Paškevičiūtė.

Aukštaitijos nacionaliniame parke tvarkomas Ginučių ąžuolynas, priklausantis tarptautiniam ekologiniam tinklui „Natura 2000“. Ąžuolyne kertami menkaverčiai krūmai, invazinių rūšių medžiai, vėliau palaipsniui bus šienaujama, o dalyje teritorijos ganysis gyvuliai. „Tai labai reta gamtinė buveinė, saugoma visoje Europoje.

Klaipėdos uostas kartu su bendrovėmis „City Service Cleaning“ ir „Arbora LT“ turės solidariai atlyginti 12,3 tūkst. eurų žalą gamtai už mieste išpjautus 33 saugotinus medžius, nurodė teismas.  Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį nutarė, kad direkcija ir įmonės atsakingos už iškirstus medžius ir turi atlyginti  žalą gamtai. „Akivaizdu, jog, nesant nurodytų apeliančių veiksmų saugotini medžiai nebūtų iškirsti ir žala gamtai nebūtų padaryta.

Žemės ūkio ir aplinkos ministrų nustatyta išimtis į miško apskaitą neįtraukti ir neinventorizuoti žemės, kurioje auga savaime sudygę medžiai, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nurodė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ministrų dar 2012 metų gegužę patvirtintas medžių savaiminukais apaugusios žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas.

Skandalas dėl iškirstų medžių Verkių regioniniame parke. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl kartu su pažeistomis eglėmis nukirstų sveikų ąžuolų. Po kilusio šaršalo urėdija suskubo keisti taisykles – žmonių poilsiui skirtuose miškuose kirsdama vabalų pažeistas egles ąžuolų ir kitų lapuočių nebepjaus. Nors pripažįsta – nukirsti medžiai neša didžiulius pinigus. Vilnietis Mindaugas pastebėjo, kad Verkių regioniniame parke Vilniuje kertami medžiai. Ir ne po vieną, o kone ištisais hektarais.

Palangos pašonėje kažkas iškirto daugiau nei tūkstantį saugotinų medžių. Jie ten augo ne vieną dešimtmetį, tačiau šalia miško pradėjus dygti gyvenamųjų namų kvartalui liko stypsoti tik kelmai. Ikiteisminį tyrimą pradėję prokurorai kaltininkams grasina net šešeriais metais kalėjimo, o Palangos valdžia už gamtai padarytą žalą skirs kone du milijonus eurų siekiančią baudą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad bus keičiama sanitarinių miškų kirtimų tvarka, kad kertant kenkėjų pažeistus spygliuočius medžius plyni kirtimai saugomose teritorijose būtų labiau išimtis.  „Yra jau keičiama sanitarinių kirtimų tvarka, kad plyni kirtimai saugomose teritorijose būtų labiau išimtis, o ne bendra praktika“, – trečiadienį žurnalistas sakė S. Gentvilas.

Vandens išteklių stokojanti Turkmėnija pirmadienį pranešė, kad pasodino beveik pusę milijono medžių per visoje šalyje vykdomą žaliąją kampaniją, kuri naudojama asmenybės kultui skatinti. Pernai Turkmėnijos prezidentu paskirtas Serdaras Berdymuchamedowas nuo pat atėjimo į valdžią pradėjo intensyvią savo ir savo tėvo – buvusio prezidento Gurbanguly Berdimuhamedowo – pagerbimo kampaniją: visoje šalyje buvo pastatyti jų portretai, reklaminiai stendai, statulos ir paminklai.

Pleška Amazonės miškai Bolivijoje. Gaisrai jau apėmė tūkstančių hektarų plotą, o ugniagesiai skelbia vykę gesinti jų kone 400 kartų. Didžiulių gaisrų priežastis Bolivijoje greičiausiai nėra klimato kaita, o tiesiog žmonių ūkininkavimo būdas, kai ūkininkai patys padega žemę. Pleška Amazonės miškai Bolivijoje. Gaisrai jau apėmė tūkstančių hektarų plotą, o ugniagesiai skelbia vykę gesinti jų kone 400 kartų.

Ar pastebėjote, kad šiemet auksinis ruduo vėluoja ir medžių labai gelsta lėtai? Taip nutiko dėl rekordiškai šilto ir saulėto rugsėjo. Nepaisant to, šią savaitę auksinis ruduo daug kur pasieks piką. Meteorologai paaiškina, kas tai lems. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, šiais metais meteorologinė vasara baigėsi beveik mėnesiu vėliau, ne rugsėjo 4 d., kaip įprasta, o tik spalio 4-ąją, todėl medžiai neskubėjo keisti spalvų.

Supainiojusios sklypus ir 755 medžius iškirtusios bendrovės turės atlyginti daugiau kaip 22 tūkst. eurų siekiančią žalą, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pasak aplinkosaugininkų, Šiaulių apygardos teismas spalio pradžioje galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė mažosios bendrijos „Drangė“ apeliacinį skundą dėl 22 tūkst. 582 eurų žalos atlyginimo jai ir kitai mažajai bendrijai „Miško zona“, palikęs nepakeistą Kelmės rūmų kovo mėnesį priimtą nutartį.

Centrinėje Kauno pėsčiųjų gatvėje Laisvės alėjoje bus šalinama 25 kritinės būklės liepos. Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, vietoj jų bus sodinami bent dešimties metų amžiaus medžiai, kurie bus bent 6–8 metrų aukščio ir mažiausiai 45–55 cm apimties. Atsodinimo darbus planuojama atlikti šį rudenį arba ateinantį pavasarį. Didžioji dalis keičiamų liepų yra Laisvės alėjos atkarpoje tarp A. Mickevičiaus ir E. Ožeškienės gatvių.

Šimonių girioje žviegė medkirčių pjūklai, sunkioji technika maurojo mišką, o aktyvistai pasitiesę miegmaišius, susikūrę laužą toliau mėgino juos stabdyti. Po kilusio skandalo dėl kertamo miško į Šimonių girią buvo atvykęs ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Prisistatęs ministras tik paskutinę minutę sustabdė kirtimus girios vietoje. Ministro veikla piktinasi jau ir Nacionalinių parkų vadovai, kaltindami jį ruošiant dirvą naujoms statyboms nacionaliniuose parkuose.

Ruduo – metas, kai reikia pasirūpinti vaismedžiais, norint ateinančiais metais sulaukti gausesnio derliaus. Po rudeninio sanitarinio medžių genėjimo nereikia atidėti ir vaismedžių kamienų balinimo darbų. Patį darbą atlikti, kai lauke nelyja (nesninga) ir oro temperatūra didesnė nei +5 °C. Nespėjus atlikti šių darbų rudenį, galima balinti ir sausį, bet reikia sulaukti teigiamos temperatūros. Verta atminti, kad pavasarį, kovą ar net dar vėliau, balinimo darbai yra beprasmiai.

Pastarąją parą Lietuvos ugniagesiai gavo 32 pranešimus apie stipraus vėjo neatlaikiusius ir ant kelių ar kitų vietų nuvirtusius medžius ar dideles šakas.  Tiek pranešimų gauta nuo 6 valandos ketvirtadienį iki 6 valandos penktadienį, BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus specialistas Konradas Liekis.   Devynis kartus gelbėtojai buvo iškviesti Kauno apskrityje, o pajūryje – 13 kartų.

Pastarąją parą Lietuvoje ugniagesiai 85 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies ir kitų vietų nuvirtusių medžių. Nuo antradienio 6 valandos ryto iki trečiadienio 6 valandos ryto tokių išvykimų buvo 23, o nuo trečiadienio 6 valandos ryto iki trečiadienio 12 valandos buvo gauti 62 pranešimai apie nuvirtusius medžius ant važiuojamosios kelio dalies. „Apie nukentėjusius žmones pranešimų negauta“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Sonata Kukienė.

Šiandien, rugsėjo 29-ą dieną yra minima Šv. Mykolo diena. Ši data susijusi su bulviakasio pabaiga, derliumi, pabaigtuvių vaišėmis ir auksiniu rudeniu arba bobų vasara. „Visgi Mykolinės yra ir vėjo dienos šventė, kuomet žmonės tikrindavo kokia žiemą jų laukia”, – pasakoja profesorius Libertas Klimka.  Mykolo diena ypatinga tuo, kad ryte patikrinus vėjo kryptį, galima nuspėti ateinančius žiemos orus.