Nutekinti dokumentai parodė, kad Maskvos vandens tiekimo bendrovės „Mosvodokanal“ vadovo Aleksandro Ponomarenkos šeimos nariai net prasidėjus karui milijonus įnešė į savo bankų sąskaitas Šveicarijoje.
Grupė „Tamedia“ kartu su tarptautiniu žiniasklaidos konsorciumu kelias savaites analizavo dokumentus, kuriuos iš Ciuriche gyvenančio turto valdytojo nutekino ir tamsiajame tinkle (angl. darknet) trumpam paskelbė viena Rusijos programišių grupė.
2022-ųjų birželį, kai Jungtinės Tautos Ženevoje smerkė Rusijos žiaurumus užgrobtame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, A. Ponomarenkos dukra beveik tuo pat metu atsidarė sąskaitą banke „Reyl“ Ciuriche, teigė „Tamedia“.
Pasak grupės, dokumentai atskleidė, kad netrukus po to ji įnešė į sąskaitą 9,5 mln. dolerių (8,9 mln. eurų). Iš nutekintų dokumentų matyti, kad 2022-ųjų lapkritį verslininko partnerė banke „Julius Baer“ laikė beveik 26 mln. dolerių (24,4 mln. eurų), o banke „Pictet“ – 4,5 mln. dolerių (4,2 mln. eurų).
Tradiciškai neutrali Šveicarija praėjus keturioms dienoms po to, kai 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusija įsiveržė į Ukrainą, nusprendė prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų Maskvai.
Praėjusiais metais turtinga Alpių šalis uždraudė bankams priimti didesnius nei 100 tūkst. frankų (104,6 tūkst. eurų) indėlius iš Rusijos piliečių arba Rusijoje įsikūrusių asmenų ar subjektų. Keli bankai, įskaitant „Julius Baer“, paskelbė nutrauksiantys ryšius su rusų klientais.
Tačiau apribojimus lengva apeiti, be kita ko, dėl to, kad turtingi rusai gali lengvai gauti vadinamąjį auksinį pasą. A. Ponomarenkos draugė ir dukra turi pasą ir leidimą gyventi vienoje ES šalyje, todėl jos nelaikomos klientėmis iš Rusijos, teigė „Tamedia“.
Nepaisant to, anot grupės, bankai turėjo įvertinti riziką.
A. Ponomarenka nėra įtrauktas į sankcijų sąrašą, nors jame yra Rusijos ir Kipro pilietybes turintis verslininkas milijardierius tokia pačia pavarde.
Tačiau valstybinės Rusijos įmonės vadovo duktė ir partnerė yra politiškai pažeidžiamos, todėl laikomos didelės rizikos klientėmis, grupei „Tamedia“ sakė Bazelio valdymo instituto vadovė Gretta Fenner (Greta Fener).
Šveicarija nuolat sulaukia Jungtinių Valstijų ir kitų šalių kritikos dėl kaltinimų, kad ji nepakankamai stengiasi susekti Rusijos kilmės turtą.
„Julius Baer“ atsakė, kad laikosi visų įstatymų ir kitų reglamentų bei nekomentuos, banko teigimu, tariamų ar faktinių ryšių su klientais. „Banque Reyl“ taip pat teigė, kad veikė pagal įstatymus ir daugiau nieko nekomentavo, o „Pictet“ nurodė, kad negali atskleisti informacijos apie klientus.
