„Ir kitai metais, tikėtina, bus problemų, jos kils mūsų partneriams Europoje. Vengrijai nebus, nes mes papildomus kiekius sutarsime“, – pareiškė jis po susitikimo su Vengrijos prezidentu Viktoru Orbanu. Vengrija tradiciškai išlieka viena iš tų retų Europos valstybių, kuri valdant autokratiniam prezidentui V. Orbanui išlaikė gerus santykius su Maskva, nepaisant šios keliamos karinės grėsmės Rytų Europoje ir Ukrainos teritorijų okupavimo.
Toks nuolaidžiavimas režimui leido Budapeštui išsiderėti nuolaidų energijos resursams. Pats V. Putinas ir neslepia, kad už politinį bendradarbiavimą jis atsidėkoja pigesnėmis dujomis. „Šiandien Vengrija Rusijos dujas perka penkiskart pigiau negu rinkos kaina Europoje“, – pareiškė jis susitikimo metu.
Spaudimas dėl „Nord Stream 2“
Anksčiau Rusijos prezidentas grasino Europai, kad papildomą dujų kiekį Rusija galėtų tiekti tik tuo atveju, jeigu europiečiai „įjungs žalią šviesą“ pastarųjų metų pagrindiniam Kremliaus energetikos projektui – „Nord Stream 2“.
Dėl įtemptos situacijos pasienyje su Ukraina Europos šalys, įskaitant ir minėtu dujotiekiu su Rusija sujungtą Vokietiją, atidėjo „Nord Stream 2“ paleidimo datą bent pusmečiui.
Šiuo metu projektas yra sertifikacijos išdavimo stadijoje, nors fiziškai jau yra užbaigtas. Problemos kyla ne tik dėl karinės Rusijos grėsmės, bet ir dėl to, kad „Nord Stream 2“ neatitinka antimonopolinių ES teisės aktų. Rusijai norint tiekti dujas tektų rinktis trečiosios šalies tarpininkus, kas sumažintų pelningumą ir neleistų naudotis juo kaip politinio spaudimo įrankiu. Kremlius kategoriškai atsisako atimti iš „Gazprom“ šią galimybę ir reikalauja iš ES išimčių šiuo atveju.
V. Putino teiginius apie „Nord Stream 2“ ekspertai vadina atviru energijos šaltinių krizę išgyvenančios Europos šantažu. ES šalys tuo metu aktyviai ieško galimybių diversifikuoti dujų tiekimą ir kuo greičiau surasti alternatyvų rusiškoms dujoms: JAV šiuo metu parduoda rekordinį kiekį savo suskystintųjų dujų, pasirašyta nauja sutartis su Alžyru, deramasi ir su Azerbaidžanu bei kitomis valstybėmis.
Energetikos ekspertas, vienas iš „RusEnergy“ vadovų Michailas Krutichinas anksčiau jau minėjo, kad verslo interesų „Gazprom“ politikoje nėra, o sprendžiami politiniai Kremliaus klausimai.
„Gazprom“ netiekia dabar papildomos apimties dujų Europai, nepaisant susiklosčiusios tinkamos tam rinkos konjunktūros žemyne, aukštų kainų už dujas. Esant tokiai situacijai ne tik yra stabdomas dujų tiekimas „Jamal – Europa“ dujotiekiu per Baltarusiją ir Lenkiją, bet ir sumažintas tiekimas per Ukrainos teritoriją. Visa tai nėra panašu į komercinės bendrovės veiklą. Tai, aišku, politizuotas sprendimas – kitaip, kaip politika, to paaiškinti neįmanoma“, – pasakojo jis portalui „Rosbalt“.
Europos dujų krizės priežastys
Europos politikai pažymi, kad ne Rusija sukėlė energijos resursų krizę žemyne, bet ekspertai pažymi, kad bet kokiu atveju Kremlius prie to prisidėjo savo veiksmais.Pirminės priežastys buvo kelios. Pavyzdžiui, oro sąlygos – praėjusių metų žiema Europoje buvo itin atšiauri, neįprastai šalta buvo ir Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Kūrenta atsakančiai, todėl daugelyje regionų ištuštėjo turimos atsargos. Vasarą užklupo eiliniai rekordiniai karščiai, kuriems atšaldyti patalpose taip pat reikėjo gausaus elektros energijos kiekio.
Rudens pabaigoje Europoje sumažėjo ir suskystintųjų dujų tanklaivių pasiūla, kurie išplaukė į didesnę kainą pasiūliusį Azijos regioną. Pastarasis anksčiau susitvarkė su koronaviruso pandemijos grėsme ir atgaivino ekonomiką. Tiesa, gruodžio viduryje J. Bidenas amerikiečių tanklaivius parplukdė atgal į Europą, ir dėl politinių motyvų padėti Europai, ir dėl finansiškai pasikeitusios situacijos, kuomet dujų kainą žemyne pasiekė rekordines „lubas“.
Būtent pasaulinės ekonomikos atsigavimas ir tapo dar viena energijos resursų trukumo priežastimi. Visoms pasaulio šalims staiga prireikė „atsigriebti“, o papildomų resursų tam nebuvo. Maža to, ir ankstesni ne visada buvo pasiekiami.
Kartais sutrikimai pasitaikydavo dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos, kartais dėl planinių remonto darbų gamyklose (kaip nutiko Norvegijoje), uostuose ar terminaluose. Ženkliai pabrango ir transportavimas jūra, o žaliosios elektros energijos resursų Ispanijoje nespėta pajungti dėl sutrikimų pasaulinėje prekyboje ir lokdaunų.
Maža to, itin nevėjingas sezonas nesugeneravo suplanuoto elektros energijos kiekio vėjo jėgainėse Šiaurės jūroje.
Europa pastaruoju metu pereina prie „žaliosios energetikos“, todėl tokiose šalyse kaip Vokietija, buvo uždaromos atominės jėgainės, net ir pačiame resursų krizės įkarštyje.
Prisidėjo ir Rusijos faktorius – rugpjūčio pabaigoje buvo paskelbta apie avariją vienoje iš „Gazprom“ atšakų į Europą. Dėl to Rusijos monopolininkė sumažino dujų tiekimą.
Ilgainiui savo ilgalaikių kontraktų įsipareigojimus Rusija įvykdė, tačiau papildomų dujų Europai parduoti neskubama jau pusmetį. Kremlius teisinasi, kad „nėra užklausų“, Europoje kaltinama šantažu, siekiant paspartinti „Nord Stream 2“, kuris neatitinka ES teisės aktų normų, atidarymą ir dirbtiniu dujų kainų užkėlimu, po ko pasidarė labiau apsimoka pirkti suskystintas gamtines dujas iš JAV negu iš „kaimyninės“ Rusijos dujotiekiais.
