Rusijai ribojant dujų tiekimą Europos Sąjungos šalims, jų kaina tebesilaiko rekordinėse aukštumose. Tačiau europiečius kausto nerimas dar ir dėl to, kad atsakydama į galimas Vakarų sankcijas, jei sukeltų karą Ukrainoje, Rusija gali iš viso nutraukti dujų tiekimą europiečiams. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys patvirtina, kad jau ruošiasi ir tokiam scenarijui.
„Jei prasideda karas Ukrainoje, Rusija gali atsakyti, turime būti viskam pasiruošę“, – teigia D. Kreivys.
Jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą vamzdynais, anot ministro, Lietuvą gelbėtų Latvijoje laikomos dujų atsargos ir suskystintų gamtinių dujų terminalas laivas-saugykla „Independence“. Beje, Lietuva jį nuomojasi jau aštuonerius metus iš Norvegijos įmonės Hoegh ir pagal nuomos sutartį po dvejų metų rengiasi išpirkti už 140 mln. eurų. Tai reiškia, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui šis pirkinys kainuos po 50 eurų.
„Krizinėse situacijose, kuri yra dabar, terminalas mums padės išgyventi, kad namai būtų apšviesti ir šilti“, – tikina D. Kreivys.
Terminalą nusipirkti ketinanti bendrovė Klaipėdos nafta nerado panašaus plaukiojančio terminalo už mažesnę kainą, tad jau ruošiasi po dvejų metų „Independence“ išpirkti. Bendrovės komercijos vadovo teigimu, terminalas dujų vartotojams kiekvieną dujų kubinį metrą pabrangina 2 centais. Tačiau jo neturėdami ir būdami priklausomi nuo vamzdynais tiekiamų dujų, esą turėtume primokėti dar daugiau.
„Kalbant apie ekonominę vertę „Independence“ laivo, Lietuvos varototojas iki 2014 m. mokėdavo iki 10 ar daugiau centų už kubinį metrą dujų priemokas prie dujų kainos, vartotojas moka tokią pačią kainą, terminalo išlaikymas kainuoja vartotojui iki 2 centų“, – aiškina „Klaipėdos nafta“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas.
Ministras D. Kreivys kalba, kad terminalą išlaikyti Lietuvai kainuos apie pusšimtį milijono eurų kasmet.
„Dabar yra sumažinti terminalo kaštai, kaina priklauso nuo valiutų svyravimo, apie 48 mln. eurų, kurie išdalinami visiems vartotojams“, – kalba D. Kreivys.
Ministras tikina, kad terminalas Lietuvai jau seniai atsipirko, mat leido sumažinti dujų kainas. Tačiau kai kurie opozicijos atstovai skaičiuoja, kad jis lietuviams jau kainavo mažiausiai pusę milijardo, o po dvidešimties metų bendra suma gali siekti iki 1,3 milijardo eurų.
„Mes už 10 m. nuomos iki 2024 metų pabaigos sumokėsime kompanijai 520 mln. eurų. Dukart tiek, kiek jiems kainavo ir dar 160 mln. eurų, kurie paskolinti sumokėsime plius. Tai solidi suma, už laivą 3 kartus permokant“, – teigia Seimo narys Artūras Skardžius.
Anot kai kurių ekspertų, suskystintų dujų terminalas šiuo metu jau netekęs tokios svarbos kaip praėjusį dešimtmetį, mat Lietuva savo dujotiekį jau sujungė su Lenkija, o per ją ir su Vakarų Europos šalimis. Tačiau, kad Vyriausybė jo ir toliau neketina atsisakyti, įžvelgia prasmę, mat Europoje brangsta CO2 emisijos, tad šalys, naudojančios anglį, pereina prie dujų, taip didindamos jų paklausą.
„Atrodė, kad gal mums jo ir nereikia, buvo tokių kalbų, gal verta jį siųsti, kad kas nors nusipirktų, bet dabar matau, kad situacija keičiasi, jis tampa svarbesnis. Situacija keičiasi, nes dujų bumas Europoje labai padidėjo“, – sako energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
„Dujos bus gabenamos pasaulyje iš ten, kur pigiausios, į ten, kur brangiausios. Pasaulinė rinka diktuos sąlygas, būtent laivais gabenamos dujos ir temrinalais, o ne vamzdynais. Lietuvai turėti terminalą bus labai didelis pranašumas“, – tikina ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Prieš 8 metus į Lietuvą atplaukęs, Pietų Korėjoje pastatytas terminalas „Independence“ tarnauti, anot ekspertų, dar galės mažiausiai dvidešimt, o gal ir daugiau metų.
