kremlius

Kremlius ruošiasi iš okupuoto Donecko regiono deportuoti dar 50 000 vaikų, kurie į Rusiją bus išvežti neva „atostogų“. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinis pasipriešinimo centras (NPC). „Rusija eilinį kartą nusikaltimą maskuoja kaip „rūpybą“. Denisas Pušylinas – Rusijos paskirtas vadinamosios DLR vadovas – pareiškė, kad šią vasarą daugiau nei 50 000 vaikų iš laikinai okupuoto Donecko bus išvežti į Rusiją „atostogų“, – pranešė NPC.

Popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse dalyvaus Rusijos kultūros ministrė, trečiadienį pranešė Kremlius. Maskva paskelbė apie gana žemo rango atstovavimą renginyje, kuriame šeštadienį Vatikane dalyvaus pasaulio lyderiai. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimu popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse Rusijai atstovaus kultūros ministrė Olga Liubimova.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio keliones į užsienį riboja Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis, popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse nedalyvaus, antradienį pranešė Kremlius. „Ne. Prezidentas tokių planų neturi“, – žurnalistams sakė Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar V. Putinas, kuriam galioja TBT orderis dėl kaltinimų priverstine vaikų deportacija per Rusijos puolimą Ukrainoje, dalyvaus šeštadienį vyksiančiose laidotuvėse.

Visuomenėje kyla klausimai apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikatą bei amžių, ir kokią įtaką tai gali turėti šalies politiniam stabilumui. Kokius propagandinius žaidimus ir pavojus tai kelia, diskutavo Dr. Nerijus Maliukevičius Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas ir mokslo darbuotojas.

„Energetinė katastrofa“, „elektros kainų šuolis“, „ekonominė suirutė“ – tokiais epitetais Kremliui palanki žiniasklaida piešė Baltijos šalių likimą atsijungus nuo BRELL tinklo. Propagandistai akcentavo, jog atsijungimas yra elito ideologinis žingsnis, kenkiantis eilinių žmonių interesams, nes neva rusiška elektra yra pigesnė, o sovietinė energetikos infrastruktūra – patikimesnė už vakarietišką.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos smūgius pasitelkiant vokiškas ilgojo nuotolio raketas „Taurus“ laikytų tiesioginiu Berlyno dalyvavimu kare. „Taurus“ „smūgis į bet kurį Rusijos ypatingos svarbos transporto infrastruktūros objektą (…) visa tai būtų laikoma tiesioginiu Vokietijos dalyvavimu karo veiksmuose“, žurnalistams tvirtino užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino, kad jeigu jaus agresiją iš NATO, pirmiausia smogs Baltijos šalims ir Lenkijai. Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius dalinosi savo įžvalgomis apie šiuos Kremliaus siunčiamus vis pasikartojančius, grasinančius naratyvus ir ko tikėtis Lietuvai. K. Girnius, įvertino, kaip reikėtų reaguoti į tokias S. Naryškino kalbas, ir kaip jis reaguoja pats į situaciją.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Europa esą nori tęsti karą Ukrainoje. Kremliaus komentaras nuskambėjo tokiu metu, kai aukšto rango JAV ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai susitinka Paryžiuje aptarti galimą karo Ukrainoje pabaigą.  Rusija prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Europa nori tęsti karą Ukrainoje, JAV ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnams susitinkant Paryžiuje dėl jo derėtis. „Deja, iš europiečių matome susitelkimą į galimybę tęsti karą“, – žurnalistams tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ko tikisi iš šių derybų.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi padaryti viską, kas priklauso nuo jos galių, kad padėtų rasti diplomatinį Jungtinių Valstijų ir Irano nesutarimų dėl Teherano branduolinės programos sprendimą.

Rusijos teismas pirmadienį nusprendė uždaryti sergančių vaikų paramos ir labdaros fondą, kurį įsteigė garsus Kremliaus kritikas. Garsus Kremliaus kritikas ir buvęs Jekaterinburgo meras Jevgenijus Roizmanas yra vienas iš paskutinių Rusijoje vis dar esančių ir už grotų nepasiųstų opozicijos veikėjų, kritikuojančių Rusijos karinę kampaniją prieš Ukrainą.

Didžiausią grėsmę Estijos konstitucinei santvarkai ir toliau kelia agresyvūs Rusijos užsienio politikos tikslai, o jų siekiant vis dažniau ir intensyviau taikomasi į jaunimą, sakoma pirmadienį paskelbtoje Estijos vidaus saugumo tarnybos (ISS) metinėje apžvalgoje. „Bendrai kalbant, propagandos skatinamas priešiškumas viešosiose erdvėse sumažėjo, bet kurstymas ir pastangos daryti įtaką vis labiau perkeliamos į virtualią sferą.

Po būsimojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareiškimų apie galimą „Taurus“ sparnuotųjų raketų perdavimą Kyjivui Kremlius įspėjo dėl pavojaus, kad  konfliktas Ukrainoje gali paaštrėti. F. Merzas „remia įvairias priemones, kurios gali sukelti naują eskalaciją ir neišvengiamai sukels“, pirmadienį žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius pirmadienį pasidžiaugė praėjusią savaitę vykusiais Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo pokalbiais apie karą Ukrainoje. „Tokie kontaktai yra ypač naudingi ir labai veiksmingi“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Sankt Peterburge surengti pokalbiai sukūrė „reikalingą kanalą“, per kurį V. Putinas ir D. Trumpas gali vienas kitam perduoti informaciją.

Netylant skirtingoms versijoms, kad Rusija gali per 6 mėnesius sukaupti pajėgumų užpulti Baltijos šalis arba užpulti NATO Rytų flangą po 5 metus, Lietuvos ekspertai ramina, jog tokios versijos keliamos tik sąlygomis, kurių šiuo metu esą neturime. Taip pat vardija Rusijos ketinimus, kuriuos tiksliai žino.

Maskva atmetė Kyjivo kaltinimus, kad Kinija yra įsitraukusi į Rusijos karą Ukrainoje. „Taip nėra. Kinija laikosi subalansuotos pozicijos. Kinija yra mūsų strateginė partnerė, draugė, bendražygė. Kinija visada užėmė labai, labai subalansuotą poziciją“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinijos piliečiai dalyvauja kare. „V. Zelenskis neteisus“, – pažymėjo D. Peskovas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis klysta teigdamas, kad Rusija įtraukė Kiniją į karą Ukrainoje. Trečiadienį V. Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo pasiųsti padėti Maskvos invazijai. Anksčiau šią savaitę jis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė rytiniame Donecko regione paėmė į nelaisvę du Kinijos karius. „Partnerė, draugė ir bendražygė.

Kremlius trečiadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Kyjivas sulaikė du Kinijos piliečius, kovojusius išvien su Rusijos pajėgomis Ukrainos rytinėje Donecko srityje.  „Negaliu komentuoti šio klausimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas atsakyti į Ukrainos teiginius.

 Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas remia paliaubų Ukrainoje idėją, tačiau vis dar turi daug klausimų dėl to, kaip jos veiktų.  „Putinas tikrai pritaria paliaubų būtinybės idėjai, tačiau tam reikia atsakyti į daugelį klausimų. Šie klausimai vis dar kabo ore ir kol kas niekas į juos neatsakė“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Karas prieš Ukrainą tapo sunkia našta Rusijos ekonomikai, tačiau Kremlius neketina apriboti savo agresijos, net jei JAV suteikia patogią dingstį. Atrodo, kad autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas mano, jog karo pabaiga jam pačiam kelia kur kas didesnį pavojų nei jo tęsimas, „Foreign Policy“ rašo Pileckio instituto (Lenkija) Totalitarinių studijų centro docentas Janas Garneris.

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje priėmė ieškomą Bosnijos etninių serbų lyderį Miloradą Dodiką, praėjus dienai, kai M. Dodikas paskelbė apie vizitą į Maskvą.  Kremlius parodė filmuotą medžiagą, kaip V. Putinas Kremliaus salėje spaudžia ranką M. Dodikui, sakydamas, kad yra „labai laimingas“ matydamas jį Rusijos sostinėje.  M. Dodikui išduotas arešto orderis dėl kaltinimų siekiu atsiskirti ir Konstitucijos pažeidimu.

Kremlius penktadienį pareiškė, esą Europos Sąjungos (ES) atsisakymas sušvelninti sankcijas Rusijai rodo, jog blokas nenori taikos Ukrainoje. „Neatskiriama Juodosios jūros susitarimo dalis yra sankcijų Rusijos bankui panaikinimas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje galimą 2022 metų grūdų gabenimo sutarties atnaujinimą. „Jei Europos šalys nenori eiti šiuo keliu, vadinasi, jos nenori eiti taikos keliu“, – pridūrė jis.

Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė, kad praėjusią savaitę rusų vadovo Vladimiro Putino paskelbtos 30 dienų Maskvos ir Kyjivo paliaubos energetikos srityje taikomos vamzdynams, elektrinėms ir naftos perdirbimo gamykloms, antradienį pranešė Kremlius. Kremlius teigė, kad taip pat nebus smogiama elektros energijos gamybos ir perdavimo infrastruktūrai.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuotrauka, kurioje jis pozuoja šalia paveikslo, vaizduojančio liepsnojantį Kremlių, sukėlė pasipiktinimą Maskvoje.  „Tai turbūt geriausiai parodo tokiose nuotraukose pozuojančio asmens protinio išsivystymo lygį ir vidinę būseną“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra TASS. Bet kokiu atveju V. Zelenskio tai nepuošia, pridūrė jis.

Kremlius sekmadienį pareiškė, kad nesitiki, jog konfliktą Ukrainoje pavyks išspręsti greitai, teigdamas, kad kalbos dar tik prasideda, o ateityje laukia „sunkios derybos“. Rusijos ir Ukrainos delegacijos per ateinančias dvi paras Saudo Arabijoje atskirai derėsis su oficialiais asmenims iš JAV, prezidentui Donaldui Trumpui siekiant skubiai užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad tolesnės JAV ir Rusijos derybos gali įvykti sekmadienį arba kitos savaitės pradžioje, o artimiausiomis dienomis Vašingtonas taip pat turi surengti derybas su Kyjivu. „Tai gali būti ne sekmadienis, derinami niuansai. Tai gali būti kitos savaitės pradžia, pati pradžia“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremlius trečiadienį teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko sustabdyti tik smūgius Ukrainos energijos infrastruktūrai, nors JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas sakė, kad abu lyderiai susitarė dėl ugnies prieš „infrastruktūrą bendrai“ nutraukimo. Paklaustas, ar ugnies nutraukimas taikomas tik smūgiams energetikos objektams, ar smūgiams visai infrastruktūrai, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė: „Energijos infrastruktūros objektams.

JAV prezidento specialusis atstovas Ukrainoje Keithas Kelloggas buvo pašalintas iš aukšto lygio derybų dėl karo nutraukimo po to, kai Maskva pareiškė nenorinti matyti jo tarp dalyvių.  Apiei tai, remdamasis JAV administracijos pareigūnu ir aukšto rango Rusijos pareigūnu, pranešė leidinys „NBC News“, cituoja „The Moscow Times“. remdamasi JAV administracijos pareigūnu ir aukšto rango Rusijos pareigūnu.

Kremlius palankiai vertina JAV pagalbos Ukrainai sustabdymą ir teigia, kad „tai gali paskatinti Kyjivą siekti taikos, rašo „Sky news“. Kremlius Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti JAV karinę pagalbą Ukrainai pavadino „geriausiu indėliu į taikos siekį“. Trumpas po ginčo su Zelenskiu sustabdė karinę pagalbą Ukrainai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas, taip stiprindamas spaudimą Kyjivui susitarti dėl taikos derybų su Rusi...

Kremliaus režimui prijaučianti Erika Švenčionienė teismo prašo nutraukti jai iškeltą baudžiamąją bylą dėl pasisakymo apie Medininkų tragediją. „Aš noriu, kad byla būtų nutraukta, mane gina Lietuvos Konstitucija ir Jungtinių Tautų konvencija. Aš remiuosi Giedrės Gorienės knyga, parodymų neduosiu ir spręsiu, ar reikia man advokato, ar šių dviejų knygelių, kurios mane gina, pakanka. Pabūsiu klausytoja“, – Vilnius miesto apylinkės teisme ketvirtadienį sakė E. Švenčionienė.

Kol Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarstė, ar pasirašyti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų, Kremlius pasiūlė Donaldo Trumpo administracijai sandorį dėl Rusijos gamtos išteklių, praneša leidinys „The Moscow Times“. Rusija mano, kad Amerikos naftos kompanijos gali grįžti į šalį, be to, ji suinteresuota bendrais su JAV projektais Arktyje, pareiškė prieš prasidedant deryboms Saudo Arabijoje Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.

Kremlius JAV prezidento Donaldo Trumpo skambutį Rusijos vadovui  Vladimirui Putinui šios savaitės viduryje vertina kaip lūžio tašką Ukrainos kare. „Tai signalas, kad dabar mėginsime reikalus aiškintis dialogu ir kalbėti apie taiką, o ne apie karą“, – interviu Kremliui artimam valstybinės televizijos korespondentui Pavelui Zarubinui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Prieš tai Vakarų šalių lyderiai, anot jo, atmetė pokalbius su Rusija ir laikėsi linijos kariauti karą iki galo.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų. 2021 metais Rusija pareikalavo, kad NATO grįžtų prie 1997-ųjų sienų. Be kitų dalykų, tai reikštų NATO be Baltijos valstybių ir Lenkijos.  „Be abejo, visi klausimai, susiję su saugumu Europos žemyne, ypač tie aspektai, kurie susiję su mūsų šalimi (...), turėtų būti išsamiai aptarti, ir mes tikimės, kad taip ir bus“, – teigė D. Peskovas.

Rusija trečiadienį atmetė bet kokį taikos susitarimą, kuris numatytų apsikeitimą teritorijomis su Kyjivu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau iškėlė tokią idėją. „Tai neįmanoma. Rusija niekada nediskutavo temos apie keitimąsi savo teritorija“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atmetęs V. Zelenskio idėją iškeisti okupuotas Ukrainos teritorijas į Kyjivo kontroliuojamas Rusijos vakarinio Kursko regiono dalis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad netrukus susitiks su naujuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu.  Pasak V. Zelenskio, tai gali įvykti „artimiausiomis savaitėms“....

 Kremlius penktadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Rusijos kariuomenės pusėje kovojantys Šiaurės Korėjos kariai buvo atitraukti iš fronto. Vakarų, Pietų Korėjos ir Ukrainos žvalgybos agentūros teigia, kad Pchenjanas dislokavo per 10 000 karių, jog padėtų Maskvos pajėgoms, besikaunančioms Vakarų Rusijos Kursko srityje, kurioje Ukraina vykdo puolimą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda yra įsitikinęs, kad karas negali baigtis agresoriaus pergale, Kremlius turi patirti pralaimėjimą. Tai jis pareiškė kalbėdamas Ukrainos namuose Davose, kur vyksta Pasaulio ekonomikos forumas. Pasak A. Dudos, jis suvokia, jog visi nori, kad karas Ukrainoje kuo greičiau baigtųsi. „Tačiau niekas iš mūsų negali manyti, kad nesvarbu, kaip baigsis šis karas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad „Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu“, Maksva tokią Lietuvos vadovo poziciją vadina „teritorinėmis pretenzijomis“. Šalies vadovas apie Kaliningradą kalbėjo šią savaitę komentuodamas Rusijos valdžios institucijų sprendimą pervadinti Tolminkiemyje esantį Kristijono Donelaičio muziejų į Literatūros muziejų.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino pradėta invazija į Ukrainą, Kremlius dirbtinai, su valstybės paskatomis, pagyvino ekonomą. Tačiau, praėjus beveik trejiems metams nuo karinės invazijos, pastebima vis daugiau ženklų, kad netrukus už viską reikės susimokėti, rašo „Bloomberg“. Nors Maskvoje bei kituose Rusijos miestuose nuotaika ir vis dar pakili, o restoranuose bei prabangiose parduotuvėse netrūksta žmonių, tačiau dėl rekordiškai aukštų palūkanų normų ir besitęsiančios infliacijos kyla rizikų dėl ...

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žvelgia realybei į akis – pareiškė sieksiantis suvaldyti šalies demografinę krizę, kurią pagilino jo paties sukeltas karas Ukrainoje. Kremliaus vadovas įsteigė naują patariamąją instituciją, kuriai pavesta skubiai rasti sprendimus, kaip spręsti mažėjančio gimstamumo ir didėjančio mirtingumo problemą.

Pirmadienį Kremlius atsisakė patvirtinti pranešimus, kad nuverstas Sirijos prezidentas Basharas al Assadas pabėgo į Maskvą, tačiau atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Maskvą „nustebino“ sukilėlių įvykdytas perversmas.

Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dar vieną grasinimą, šį kartą, matyt, reaguodamas į praėjusios savaitės pranešimus, kad kai kurie neįvardyti Vakarų pareigūnai siūlo JAV lyderiui Joe Bidenui suteikti Ukrainai branduolinių ginklų prieš jam paliekant savo postą.

Vokietijos užsienio žvalgybos agentūra BND prognozuoja, kad Rusija bandys daryti įtaką vasario mėnesį vyksiančiuose Vokietijos parlamento (Bundestago) rinkimuose, trečiadienį pareiškė agentūros vadovas. Vokietijos užsienio politikos draugijos renginyje Berlyne kalbėjęs Bruno Kahlas sakė, kad šalies rinkimų procesas nėra labai jautrus įtakai, tačiau pažymėjo, kad „Rusijos dalyvavimas politinės nuomonės formavimo procese“ jau buvo pastebėtas per šiemet vykusius žemių rinkimus.

Kremlius kaltina kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administraciją žlugdant būsimo šalies vadovo Donaldo Trumpo planus išspręsti Ukrainos konfliktą. „D. Trumpas per rinkimų kampaniją kalbėjo apie tai, kad ketina kažkaip pasiekti taiką ir visus atvesti į taikų kelią“, – Rusijos televizijai sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Ir dabar jie daro viską, jog taip paaštrintų padėtį, kad šios taikos sąlygos patirtų fiasko“, – kalbėjo D. Peskovas laidai „Maskva. Kremlius.

Rusija informavo JAV, kad ketina paleisti naują hipergarsinę raketą likus 30 minučių iki paleidimo į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Rusijos pusė įspėjo amerikiečius apie „Orešnik“ paleidimą“ pasinaudodama automatine branduolinio deeskalavimo karštąja linija, naujienų agentūrai TASS tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, pavartodamas Rusijos naudojamą šios raketos pavadinimą.

 Kremlius ketvirtadienį atsisakė komentuoti Ukrainos kaltinimus, kad Maskva pirmą kartą paleido į Ukrainą tarpžemyninę balistinę raketą. Paklaustas, ar Maskva paleido raketą, galinčią nešti tiek įprastines, tiek branduolines galvutes ir pataikyti į taikinius už tūkstančių kilometrų, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad „šia tema neturi ką pasakyti“....

 Kremlius trečiadienį absurdiškomis ir juokingomis pavadino prielaidas, kad Maskva atsakinga už telekomunikacijų kabelių, besidriekiančių Baltijos jūra, pažeidimą. „Visiškai absurdiška nuolat dėl visko nepagrįstai kaltinti Rusiją. Tai juokinga atsižvelgiant į tai, kad nėra jokios reakcijos į Ukrainos sabotažinę veiklą Baltijos jūroje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos ekonomikos metinis augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 3,1 proc. nuo 4,1 proc. antrąjį, skelbia federalinė statistikos tarnyba „Rosstat“, remdamasi duomenimis, kurie bus tikslinami mažiausiai du kartus. Į „karo bėgius“ įstatytos Rusijos ekonomikos raidos liepos-rugsėjo mėnesiais išankstinis įvertis – kukliausias nuo 2023-ųjų pirmojo ketvirčio.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos vadovybė esą akivaizdžiai nervinasi dėl Rusijos pažangos palei fronto liniją, jei Kyjivas prašo Jungtinių Valstijų suteikti tolimojo nuotolio raketų „Tomahawk“, informuoja agentūra „Reuters“. Kiek anksčiau laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV „Tomahawk“ raketų, kurių veikimo nuotolis siekia 2 500 km. Vadinasi, jos galėtų smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje.