Jau kelis mėnesius V. Zelenskio reitingai, nors ir visada aukšti, tačiau dėl karinių nesėkmių, vidaus nesutarimų ir klausimų dėl valdymo patiria spaudimą.
Tačiau viskas pasikeitė ir naujausios apklausos rodo, kad jo reitingai stipriai išaugo, o jų padidėjimas tiesiogiai susijęs su didėjančiu Ukrainos susipriešinimu su JAV.
Kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavertė V. Zelenskį kliūtimi savo „momentinės taikos“ planui, Ukrainos prezidentas tapo politiniu kankiniu – pozicionuojamas kaip lyderis, stojęs prieš galingą išorės jėgą, reikalaujančią išlygų.
Kaip matyti iš ankstesnių krizių, Ukrainos politinis išlikimas priklauso nuo pasipriešinimo, o ne nuo prisitaikymo.
Su tuo sutiko ir pats V. Zelenskis, kovo pabaigoje kalbėdamas su žiniasklaida jis paaiškino šį ukrainiečių reitingų fenomeną tuo, kad ukrainiečių tauta pavojaus akivaizdoje dar sykį susivienijo.
„Tuo momentu buvo pojūtis, kad mes nebesame sąjungininkai (su JAV, – red. past.) arba neužimame sąjungininkų pozicijos. Tame pokalbyje aš gyniau Ukrainos orumą“, – aiškino V. Zelenskis.
Europos politikai taip pat įtvirtino savo lyderystę, prieštaraudami Trumpui
V. Zelenskis nėra vienintelis. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, metęs iššūkį D. Trumpo politikai „Pirmiausia – Amerika“, paryškino savo, kaip Europos stipruolio, įvaizdį.
Kanadoje valdančioji Liberalų partija įgijo 15 proc. balsų, kai D. Trumpas vykdė savo grasinimų ir tarifų kampaniją.
Net Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasinaudojo savo, kaip „tilto į Vašingtoną“, pozicija, kad įtvirtintų lyderystę.
Tačiau V. Zelenskis ne tik pozuoja – jis aktyviai priešinasi JAV spaudimui sutikti su sąlygomis, kurios susilpnintų Ukrainos pozicijas.
Šis pasipriešinimas pavertė jį iš lyderio, kuriam gresia sunkios perrinkimo perspektyvos, į figūrą, kuri vėl laikoma nepakeičiama.
Kokio kandidato Ukrainoje norėtų JAV?
D. Trumpas nori, kad V. Zelenskis pasitrauktų, tačiau susiduria su didele problema: ko JAV norėtų kaip pageidaujamo kandidato?
Mintis, kad Vašingtonas galėtų tiesiog paskirti proamerikietišką įpėdinį, rodo neteisingą Ukrainos politinio vaizdo supratimą – tai Rusija yra ne kartą padariusi.
Labiausiai tikėtina pretendentė yra Julija Tymošenko, kuri dešimtmečius iš naujo ieškodama naujų sprendimų, išlaikė politinę svarbą.
Tačiau, nepaisant jos ilgaamžiškumo, J. Tymošenko niekada nėra laimėjusi prezidento rinkimų, o jos patrauklumas vis labiau apsiriboja tam tikrais rinkėjų blokais.
Jei Vašingtonas ją paremtų, tai būtų nuostolingas statymas.
Dar viena pavardė, pasirodžiusi spėliojant apie privačias derybas su D. Trumpo administracija, yra buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, pagrindinis V. Zelenskio politinis varžovas.
Kaip ir J. Tymošenka, P. Porošenka yra Ukrainos politikos senbuvis – senosios gvardijos veikėjas, turintis nemažą antireitingą. Jo prezidentavimo laikas paliko gilių nesutarimų, ir nors jis tebėra įtakingas, jo šansai laimėti prezidento postą yra menki.
Dėl savo poliarizuojančio palikimo jis yra mažai tikėtinas vienijantis kandidatas, turintis mažai galimybių užsitikrinti nacionalinį mandatą.
Taigi lieka buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas ir dabartinis Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas.
Tačiau mintis, kad V. Zalužnas galėtų tapti proamerikietišku kandidatu, neatsižvelgia į realią jo padėtį. V. Zalužnas pirmiausia yra ištikimas Ukrainos kariuomenei, o ne kokiai nors užsienio politinei programai.
Maža to, po įvykių Ovaliajame kabinete ir Baltųjų rūmų pareiškimų apie NATO jis išsakė kritiką JAV administracijos veiksmų atžvilgiu.
Jei lyderis nusileistų Rusijos reikalavimams, jis ilgai neišsilaikytų
Nors V. Zelenskis dažnai kritikuojamas dėl vidaus politikos ir personalo pasirinkimo, užsienio politikoje jis išreiškia Ukrainos žmonių valią.
Jei lyderis nusileistų Rusijos reikalavimams, istorija rodo, kad jis ilgai neišsilaikytų. Ukraina turi nusistovėjusią tradiciją nuversti Rusijos interesams tarnaujančius lyderius.
Dar svarbiau, kad jam pritartų Ukrainos kariuomenė – milijonas vyrų ir moterų, kurie paaukojo per daug, kad vykdytų D. Trumpo paskirtos marionetės įsakymus.
Ironiška tai, kad tie, kurie labiausiai trokšta, kad V. Zelenskis būtų pakeistas – tiek Vašingtone, tiek Maskvoje – galbūt padarė daugiausia, kad jis ir toliau vadovautų Ukrainai.
Mėginimai nustumti jį į šalį ir vaizduoti kaip kliūtį deryboms tik sustiprino jo pozicijas.
Išorės spaudimas istoriškai sustiprino Ukrainos pasipriešinimą, tačiau jis taip pat įtvirtino V. Zelenskio vaidmenį prie derybų vairo.
Nesant jokios realios proamerikietiškos alternatyvos ir nesant rimtų vidinių varžovų, Ukrainos prezidentas, atrodo, yra pasirengęs artimiausioje ateityje likti valdžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
