„Mes išreiškiame susirūpinimą dėl augančios įtampos ir reiškiame susirūpinimą, kad vienaip ar kitaip Ukrainos pusė gali imtis provokuojančių veiksmų, kurie sukels karą. Žinoma, tikrai nesinorėtų to išvysti“, – „Interfaks“ cituojamas Rusijos prezidento atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas.
Atsakydamas, ar yra svarstoma tikimybė, kad Rusija šiame kare dalyvaus Donbaso smogikų pusėje, Kremliaus atstovas atsakė: „Aš turiu omenyje pilietinį karą, kuris ten jau vyko“. Žinant, kad tai, kas Rusijoje vadinama „pilietiniu karu“, Vakaruose yra vadinama „Rusijos karine agresija prieš Ukrainą“, tai tokius D. Peskovo pareiškimus galima vertinti kaip karo veiksmų Ukrainos rytuose atnaujinimą.
Anksčiau šią savaitę Ukrainos karinių pajėgų vadas Ruslanas Chomčakas pranešė, kad Rusija prie savo rytinės sienos papildomai dislokavo 4 tūkst. karių. Kalbama apie taktines grupes, kurios, anot Ukrainos kariuomenės štabo, yra karinėje parengtyje. Ukrainos žiniasklaidoje taip pat skelbiama ir apie Rusijos karinės technikos perkėlimą.
Kovo mėnesį nepripažintų Donecko Liaudies ir Luhansko Liaudies respublikų atstovai apkaltino Kijevą paliaubų susitarimų pažeidimais, skelbia „Laisvės radijas“. Tačiau kovo 26-ąją netoli Šumų gyvenvietės po artilerijos apšaudymo žuvo keturi Ukrainos kariai, dar du buvo sužeisti. Ukraina ir Rusijos palaikomi smogikai nuolat kaltina vieni kitus konflikto eskalavimu. Rusijos kontaktinės grupės atstovas Borisas Gryzlovas apkaltino Ukrainą, kad šios šalies snaiperis nušovė 71-erių Donbaso gyventoją.
Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis į vietą išsiuntė Generalinio štabo vadą, o pats pareiškė, kad šią situaciją netrukus aptars su „Normandijos ketverto“ narėmis (Vokietija, Rusija, Ukraina ir Prancūzija).
Ukrainos prezidentas pasienyje auginamas Rusijos pajėgas pavadino „žvanginimu ginklais“. Pasak jo, nuolatinis raumenų demonstravimas prisidengiant karinėmis pratybos pasienyje – tradicinis Rusijos užsiėmimas. „Tokiu būdu ji bando sukurti grėsmės atmosferą ir tuo pat metu – spaudimą derybose dėl ugnies nutraukimo“, – UNIAN cituojamas jis.
„Ukrainos gynybos ir užsienio reikalų ministerijos ir šiandien skelbia apie didelį Rusijos pajėgų telkimą okupuotame Kryme, taip pat ties Donbaso regionu. Nuogąstaujama dėl eskalacijos. Jei per klaidą kartais situacija Ukrainoje pavadinama „įšaldytu konfliktu“, tai vienas iš daugybės pavyzdžių, kad terminas neatitinka tikrovės“, – savo feisbuko paskyroje rašo Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Picture of a HUGE #Russia|n Army fuel convoy in #Crimea. Photo was first released yesterday. pic.twitter.com/t5E8nc7MjC
REKLAMAREKLAMAREKLAMA— marqs (@MarQs__) April 1, 2021
Karas Donbase tęsiasi jau 7 metus
Karinis konfliktas Donbase prasidėjo 2014-ųjų pavasarį po to kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Donbaso regione taip pat kilo neramumai, kuriuos organizavo iš Rusijos atvykę kariai. Rusija taip vadinamiems separatistams tiekia ginkluotę, manoma, kad 2014-2016 metų karo veiksmuose prieš Ukrainą dalyvavo Kremliaus nurodymams paklūstantys privačių karinių bendrovių kariai.
Nuo karo veiksmų pradžios Ukrainoje žuvo 13 tūkst. žmonių, skelbiama JT ataskaitoje. 2015-aisiais buvo sudaryta Minsko konflikto sureguliavimo sutartis. Tačiau jos faktiškai niekada nebuvo laikomasi.
Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Rusiją tiesiogiai dalyvaujant kariniame konflikte Donbase, įskaitant ir karinės technikos panaudojimą. Kremlius kaltinimus neigia, tačiau oficialiai tvirtina, kad „Rusija Donbaso nepaliks likimo valiai“.
Krizė Donbase kelia nerimą Vakarams
Praėjusią savaitę JAV kariuomenės Europoje vadovybė pakeitė savo ankstesnį situacijos Ukrainos rytuose vertinimą iš „galima krizė“ į „potencialiai neišvengiama krizė“. „The New York Times“ teigiama, kad tai – aukščiausias įmanomas grėsmės lygis. Taip Pentagonas sureagavo į papildomų Rusijos pajėgų atsiradimą pasienyje su Ukraina.
Amerikiečiai iš pradžių manė, kad Rusijos kariuomenė į pasienio regioną gali įsiveržti po pratybų kovo 23-ąją, tačiau taip nenutiko.
Pastaruoju metu artilerijos ir kulkosvaidžių apšaudymai Donecko srityje tęsiasi neįprastai ilgai – ištisomis dienomis. Yra ir kitų augančios įtampos požymių: pastarosiomis savaitėmis krizės apimtame regione situaciją stebintys atstovai iš Europos šalių nustatė naujos Rusijos ginkluotės atsiradimą DLR ir LLR teritorijose.
„Tai gali būti noras pasirodyti. Tačiau Kremlius išbando naująją administraciją“, – UNIAN cituojamas buvęs JAV kariuomenės pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.
Jo teigimu, Rusija turi „nulinį interesą“ taikai Ukrainoje įsivyrauti, o Maskvos tikslas – maksimaliai destabilizuoti situaciją kaimyninėje šalyje.
