Slovakijos vyriausybė prieš tai kelis mėnesius užtikrintai ėjo subyrėjimo link. Giluminės šios krizės priežastys susiformavo per pastaruosius kelis mėnesius, tačiau paskutinis lašas buvo premjero sprendimas savavališkai įsigyti „Sputnik V“ vakcinų, nepaisant koalicijos partnerių nepritarimo ir vaisto registracijos įrodymų iš Europos vaistų agentūros neturėjimo.
Premjero oponentai, kaip ir didžioji dalis Europos politikų, vadina „Sputnik V“ hibridinio karo dalimi, nors apklausti slovakai neprieštarauja skiepytis tokias vakcina. Ką daryti su jau atvežta „Sputnik V“ vakcina – niekas iki šiol nežino, o kas laukia valdžios – taip pat neaišku, rašoma BBC.
Trečiadienį šalies prezidentė Z. Čaputova pareikalavo premjero palikti premjero postą. Apie savo norą pasitraukti jis prabilo dar sekmadienį, tačiau pateikė eilę sąlygų. Kai kurios iš jų – ministrų iš kitų valdančiosios koalicijos partijų pasitraukimas – jau įvykdytos: šios savaitės pradžioje atsistatydino ekonomikos, teisės, mokslo ir užsienio reikalų ministrai.
Tačiau premjeras pareikalavo ir garantijų, kad jam naujojoje vyriausybėje, kuri turėtų būti suformuota iš tų pačių keturių valdančiųjų partijų narių, jam atitektų koks nors postas. Šalies prezidentė tuo metu pareiškė, kad prekiauti postais nenusiteikusi.
„Būtina, kad premjeras savo atsistatydinimu padėtų pradžią naujam koalicijos partnerių vyriausybės formavimo pagrindui“, – pareiškė ji.
Kaip ir daugelių kitų šalių, kuriose pastaruoju metu kilo politinės krizės, pagrindinė nesutarimų priežastimi tampa COVID-19 pandemija – pačios nelaimės keliamos įtampos ir kovos su ja pasekmės. Per pirmuosius šių metų mėnesius Slovakija šovė į reitingo pagal mirusiųjų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų nuo koronaviruso Europoje reitingo viršūnę.
Prieš metus valdžiai, ėmusis griežtų karantino priemonių, pavyko išvengti infekcijos plitimo, tačiau po antrosios epidemijos bangos 2020-ųjų rudenį, 5,4 mln. žmonių turinčioje valstybėje mirusiųjų nuo COVID-19 infekcijos skaičius viršijo 9 tūkst. Tokia patirtis neprisidėjo prie gyventojų pasitikėjimo valdžia – valdančiųjų partijų reitingas krito trečdaliu, o dabar jau buvusio premjero valdžioje nenori matyti 80 proc. gyventojų.
Delsė dėl uždarymų, paliko atidarytus kalnų kurortus
Praėjusių metų rudenį I. Matovičius dėjo viltis į visuotinį slovakų antikūnų testavimą. Ištestavus beveik tris ketvirčius šalies gyventojų paaiškėjo, kad persirgo ne daugiau nei 1 proc. šalies gyventojų. I. Matovičius tikino, kad šalis parodys pavyzdį kitoms valstybėms, o kritikai tvirtino – tai tuščias pinigų švaistymas. Epidemiologai aiškino, kad reiktų testuoti tikslines grupes – epidemijos židiniuose ir gamyklose.
Žiema parodė, kad visuotinis testavimas šiuo atveju nepadėjo išvengti perpildytų ligoninių ir gyventojų mirčių protrūkio, kuomet sergamumas šoktelėjo. Valdžia ilgai nesutarė dėl ribojimų įvedimo, o kai ryžosi, jis buvo „pritaikytas vietos poreikiams“: parduotuvės ir restoranai uždaryti, bet kalnų slidinėjimo kurortai ir viešbučiai žiemos atostogų metų veikė. Rezultatas: per pirmąsias dešimt dienų po kalėdinių atostogų sergamumas išaugo daugiau negu per visą lapkritį.
Tuometinis premjeras dėl sergamumo šuolio apkaltino gyventojų neatsakingumą. Tačiau slovakai atkreipė dėmesį, kad vyriausybė nepakluso epidemiologų prašymų įvesti visišką „lokdauną“.
Pogrindinis susitarimas
Metų pradžioje vakcinų nuo koronaviruso tiekimas Slovakijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, negalėjo patenkinti didžiulio poreikio. Vasarį I. Matovičius pasiūlė iš Rusijos įsigyti „Sputnik V“. Šią idėją vyriausybė atmetė, pareiškusi, kad Europos vaistų agentūra dar nėra jos įregistravusi. Veto teise pasinaudojo koalicijos partnerių deleguota vicepremjerė Veronika Remišova, pažymėjusi, kad licencijos ES neturinčios Rusijos vakcinos naudojimas būtų „eksperimentas su gyvais žmonėmis“.
Rodėsi, kad „klausimas uždarytas“, tačiau I. Matovičiaus valdančiosios koalicijos, o ir visiems slovakams, teko su nuostaba pripažinti, kad taip nebuvo.
Slapta nuo kolegų vyriausybėje, neseniai premjero paskirtas Slovakijos sveikatos ministras Marekas Kraičis pasirašė susitarimą su Rusijos tiesioginių investicijų fondu dėl 2 mln. rusiškos vakcinos dozių.
Kovo 1-ąją Slovakijoje nusileido lėktuvas su pirmosiomis 100 tūkst. dozių. Tuomet atskrido dar vienas. I. Matovičius ir M. Kraičis asmeniškai pasitiko krovinį ir noriai pozavo prieš kameras.
Tuomet kilo milžiniškas skandalas. Tuometinis užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas pareiškė, kad susitarimas su Maskva stato Slovakiją į nepatogią padėtį prieš ES ir NATO partnerius.
„Sputnik“ – nėra paprasčiausia vakcina, o hibridinio karo dalis“, – aiškino jis.
Tuomet valdžioje pradėta ieškoti kompromiso. Iš pradžių premjeras pasiūlė grąžinti vakciną Rusijai, tuomet atsisakė šios minties, pareiškęs, kad nors Slovakijos narystė ES yra nepajudinama, tačiau atsisakyti nuo – jo manymu – kokybiškos vakcinos gali tik žudikas. Tuo metu jis dar sukėlė ir tarptautinį skandalą, nesėkmingai pajuokavęs, kad už vakcinas Rusijai pažadėjo atiduoti Užkarpatę Ukrainoje. Teko atsiprašinėti ir prieš ukrainiečius.
Premjeras tikino, kad ginčas dėl vakcinos panaudojimo niekaip neatsilieps vyriausybės darbui, nors kažkuriuo metu sutiko, kad sveikatos ministrui gali tekti atsistatydinti. Tačiau praėjus porai savaičių vyriausybėje jau buvo šešios tuščios kėdės, o dabar atėjo eilė ir jam pačiam.
Nėra aiškus ir jau gautų „Sputnik V“ vakcinų likimas. Rusijos tiesioginių investicijų fondas BBC neatskleidė, kas bus su slovakų kontraktu. Dabar šios šalies mokslininkai išbando tas vakcinas su pelėmis, iš esmės kartodami tas pačias procedūras, kurias rusų mokslininkai atlikinėjo prieš daugelį mėnesių.
Apklausos rodo, kad 10 proc. slovakų yra pasiruošę skiepytis rusiškąja vakcina. Bet kuria kita, tik ne rusų vakcina norėtų pasiskiepyti 22 proc.
„Rusija suskaldė valdančiuosius dar labiau“
Vieno iš pagrindinių leidinių Slovakijoje „Hospodarske Noviny“ redaktoriaus pavaduotojas Martinas Kovačas tikina, kad I. Matovičius turėjo du pasirinkimus ir abu jie buvo blogi. „Jeigu jis būtų atsisakęs „Sputnik“ įsigijimo idėjos, tai nukentėtų jo populiarumas, o kai sutiko – susilaukė visų tų, kurie mato Rusijoje priešą, pykčio. Pasiūliusi mums vakciną, Rusija suskaldė valdančiąją koaliciją dar stipriau“, – aiškino jis BBC.
Iki pandemijos, nepaisant kilusio skandalo dėl žymaus žurnalisto Jano Kučako ir jo sutuoktinės nužudymo 2018-aisiais, vyriausybės darbe susiskaldymo iš esmės nebuvo.
Kalbinti ekspertai taip pat negalėjo atsakyti, ar Rusija siekė Slovakijos valdžios susiskaldymo siūlydama savo vakciną. Rimtesnių įrodymų tam nėra, tačiau pandemijos nuvarginta ir susiskaldžiusi valdžia jau faktiškai susitaikė, kad netrukus turės vykti išankstiniai parlamento rinkimai.
Krizę gilino dar ir baimė, kad į valdžią gali grįžti dešimt metų prieš tai vyriausybei vadovavęs ir prieštaringai vertinamas Robertas Fico. Dabartinė koalicija to nenorės leisti, todėl valdžiai teks imtis nesutarimus užbaigiančių veiksmų. Naujausios apklausos jau rodo, kad daugiausiai balsų dabar rinkimuose surinktų buvęs Roberto Fico kolega, kitas buvęs premjeras, Peteris Pelegrini.
Tiesa, patys valdantieji pasiduoti be kovos neketina. Jau ketvirtadienį buvo paskelbta apie naują ministrų kabineto sudarymą ir „Rusijos vakcinos krizės pabaigą“. Nuo šiol Slovakijos premjeru tampa buvęs finansų ministras Eduardas Hegeris, o į jo vietą pretenduoja pats I. Matovičius. Skelbiama, kad dauguma kitų ministrų taip pat turėtų išsaugoti savo darbo vietas.
