„Visi, vykdantys verslą su Iranu ir galintys turėti kokių nors sąsajų su bepiločiais orlaiviais, balistinių raketų kūrimu ar ginklų srautu iš Irano į Rusiją, turėtų būti labai atsargūs ir atlikti deramą patikrinimą – JAV nedvejodamos taikys sankcijas ar imsis veiksmų prieš kaltininkus“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
„Rusija stiprina aljansą su Iranu, o tai yra kažkas, ką visas pasaulis, ypač regione ir visame pasaulyje, turėtų vertinti kaip didžiulę grėsmę“, – sakė jis.
V. Patelis sakė, kad JAV taip pat mano, jog Iranas, gabendamas dronus, pažeidė 2231-ąją JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria buvo palaimintas 2015 metų branduolinis susitarimas, dabar pakibęs ant plauko.
„Manome, kad šie bepiločiai orlaiviai, kuriuos Iranas perdavė Rusijai ir kuriuos Rusija naudojo Ukrainoje, yra vieni iš ginklų, kuriems ir toliau būtų taikomas embargas pagal 2231-ąją rezoliuciją“, – sakė jis.
Rezoliucijos draudimas Iranui eksportuoti įprastinę ginkluotę nustojo galioti 2020 metų spalį, nepaisant Donaldo Trumpo, kuris išvedė savo šalį iš branduolinio susitarimo, administracijos pastangų Jungtinėse Tautose.
Tačiau rezoliucijoje iki 2023 metų spalio mėnesio paliekami apribojimai eksportui, susijusiam su balistinėmis raketomis, galinčiomis nešti branduolinius ginklus.
Remdamasis anksčiau paskelbtais JAV žvalgybos duomenimis, V. Patelis teigė, kad kai kurie Rusijai parduoti Irano dronai neveikė.
Pasak jo, šis ginklų perdavimas rodo „didžiulį spaudimą“ Rusijai, kuri, JAV duomenimis, nuo įsiveržimo į Ukrainą neteko 6 tūkst. įrangos vienetų.
Maskva „atvirai priversta kreiptis į nepatikimas šalis, tokias kaip Iranas, dėl tiekimo ir įrangos“, sakė jis.
JAV pareigūnai anksčiau yra sakę, kad Rusija, istoriškai svarbi ginklų eksportuotoja, taip pat kreipiasi į Šiaurės Korėją, o Kinija atmetė raginimus padėti.
