iranas

Irano užsienio reikalų ministerija šeštadienį pranešė, kad Omane baigėsi netiesioginės derybos su Jungtinėmis Valstijomis dėl Irano branduolinės programos, ir apibūdino jas kaip konstruktyvias.

Jungtinių Valstijų derybos su Iranu bus tiesioginės, penktadienį pranešė Baltieji rūmai, nors Teheranas tai neigia, abiem šalims ruošiantis šį savaitgalį Omane įvyksiančiam diplomatiniam susitikimui. „Tai bus tiesioginės derybos su iraniečiais, ir noriu tai labai aiškiai pabrėžti“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Prezidentas tiki diplomatija, tiesioginėmis derybomis, tiesioginiais pokalbiais tame pačiame kambaryje“, – pridūrė ji.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Izraelis vadovautų galimam kariniam smūgiui prieš Iraną, jei Teheranas neatsisakys savo branduolinių ginklų programos. Šiuos komentarus D. Trumpas išsakė prieš šį savaitgalį Omane numatytas JAV ir Irano pareigūnų derybas. Anksčiau šią savaitę D. Trumpas sakė, kad derybos bus tiesioginės, o Iranas šiuos žingsnius apibūdino kaip netiesiogines derybas su JAV.

Rusijos parlamento žemieji rūmai antradienį nubalsavo už sutarties ratifikavimą dėl politinių, karinių ir ekonominių ryšių su Iranu stiprinimo. Iranas yra artimas Maskvos sąjungininkas.  Antradienio balsavimas vyko tvyrant didelei įtampai tarp Irano ir Vakarų valstybių ir Rusijai siekiant suartėti su Vašingtonu, nepaisant jos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad Jungtinės Valstijos šeštadienį pradės tiesiogines aukšto lygio derybas su Iranu dėl jo branduolinės programos. Šį netikėtą pareiškimą jis padarė per Baltuosiuose rūmuose vykusį susitikimą su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu.

 Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį sakė, kad jo šalis nori vienodomis sąlygomis dalyvauti dialoge su JAV. Vis dėlto, jis nepatikslino, ar Teheranas dalyvautų tiesioginėse derybose. Iranas teigia esąs pasirengęs dialogui, bet nesiderėsiąs esant grasinimams ir spaudimui. „Irano Islamo Respublika nori lygiaverčio dialogo“, susitikimo metu sakė M. Pezeshkianas.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį atleido savo pavaduotoją parlamento reikalams dėl brangios kelionės į Antarktidą tuo metu, kai šalis susiduria su ekonomine krize ir hiperinfliacija, praneša AFP. Neseniai socialiniuose tinkluose išplito dabar jau buvusio viceprezidento Shahramo Dabiri ir jo žmonos nuotrauka prie kruizinio laivo „Plancius“. Su Nyderlandų vėliava plaukiojantis laivas nuo 2009 m. rengia prabangias ekspedicijas į Antarktidą.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot trečiadienį perspėjo, kad karinė konfrontacija su Iranu būtų „beveik neišvengiama“, jei žlugtų derybos su Teheranu dėl jo branduolinės programos.  „Nesėkmės atveju karinė konfrontacija būtų beveik neišvengiama“, – parlamente sakė ministras.  Jo teigimu, konfrontacija dar labiau destabilizuotų Artimųjų Rytų regioną.

Iranas visoje šalyje įvedė parengtį raketų paleidimo sistemų daliniuose, pranešė valstybinis laikraštis „Tehran Times“, atsižvelgdamas į Jungtinių Valstijų grasinimus. D. Trumpas anksčiau dislokavo bombonešius „B-2 Spirit“ karinėje bazėje Indijos vandenyne. Raketos, galinčios smogti JAV taikiniams, buvo patalpintos požeminėse saugyklose, kurios yra atsparios oro antskrydžiams, cituojama iraniečių leidinys UNIAN. Šie objektai išsibarstę įvairiuose Irano regionuose.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pirmadienį perspėjo apie stiprų atsaką, jei islamo respubliką atakuos Jungtinės Valstijos. „Jie grasina daryti piktadarybes“, – sakydamas kalbą pareiškė A. Khamenei, omenyje turėdamas JAV grasinimus, ir pridūrė, kad „jei jos bus įvykdytos, jie tikrai sukauks stiprios kontratakos“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas kiek anksčiau pagrasino bombarduoti Iraną, jeigu ši šalis toliau sieks susikurti branduolinį ginklą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino, kad Iranas bus bombarduojamas, jei ir toliau kurs branduolinius ginklus. Amerikiečių transliuotojo NBC naujienų komanda teigė, kad vėlai šeštadienį duodamas interviu vienam iš savo korespondentų D. Trumpas sakė: „Jei jie nesudarys susitarimo, bus bombardavimo“, taip pat pagrasino nubausti Iraną vadinamaisiais antriniais muitais.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas sekmadienį pareiškė, kad Teheranas atsisako tiesioginių derybų su Jungtinėmis Valstijomis dėl iraniečių branduolinės programos.  Kovo 7 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad parašė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, ragindamas pradėti derybas dėl Irano branduolinės programos ir įspėdamas apie galimus karinius veiksmus, jei Teheranas atsisakys.

Iranas pareiškė esantis pasiruošęs netiesioginėms branduolinėms deryboms su JAV. „Kelias netiesioginėms deryboms yra atviras“, – pirmadienį sakė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. Tiesioginiai pokalbiai esą neįmanomi, kol nepasikeis „kitos pusės pozicija Islamo Respublikos atžvilgiu“. JAV prezidentui Donaldui Trumpui darant „maksimalų spaudimą“, Teheranas nepradės tiesioginių derybų, pažymėjo ministras.

Iranas visapusiškai įvertins JAV prezidento Donaldo Trumpo laišką, kuriame raginama surengti derybas branduoliniu klausimu ir įspėjama dėl galimų karinių veiksmų tuo atveju, jei Teheranas atsisakytų, o tada pateiks atsakymą, ketvirtadienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija. „Laiškas buvo gautas vakar vakare ir šiuo metu yra peržiūrimas, – oficialiajai naujienų agentūrai IRNA sakė ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei trečiadienį pareiškė, kad JAV grasinimai yra „neprotingi“ po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas nusiuntė jam laišką, kuriame ragino derėtis ir įspėjo apie galimus karinius veiksmus, jei Teheranas atsisakys. „JAV grasina militarizmu. Mano nuomone, šis grasinimas yra neprotingas, – sakė A. Khamenei per susitikimą su studentais. – Iranas yra pajėgus imtis atsakomųjų veiksmų ir neabejotinai suduos smūgį.

Iranas sekmadienį teigė, jog svarstytų branduolines derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bet tik, jei jos vyktų dėl programos „galimo militarizavimo“, o ne dėl visiško programos nutraukimo. Irano atstovo Jungtinėse Tautose įrašas tinkle „X“ pasirodė dieną po to, kai šalies aukščiausiasis lyderis pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo, kaip pats pavadino, „šantažavimo“ taktiką, kuria siekiama derybų, šiam pagrasinus imtis karinių veiksmų.

Iranas neatnaujins derybų su Jungtinėmis Valstijomis dėl savo branduolinės programos, kol amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas vykdys „maksimalaus spaudimo“ politiką, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. „Mes nepradėsime jokių tiesioginių derybų su JAV tol, kol jos tęs savo maksimalaus spaudimo politiką ir grasinimus“, – sakė jis Islamo bendradarbiavimo organizacijos susitikimo Džidoje kuluaruose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad raštu kreipėsi į Iraną, ragindamas jį pradėti derybas dėl branduolinių ginklų kūrimo prevencijos, ir pagrasino imtis galimų karinių veiksmų. „Parašiau jiems laišką, kuriame tikiuosi, kad jūs ketinate derėtis, nes jei mums teks imtis karinių veiksmų, jiems tai bus siaubinga“, – penktadienį „Fox Business“ transliuotame vaizdo įraše sakė D. Trumpas. „Negalima leisti jiems turėti branduolinį ginklą“, – pridūrė jis.

Irano užsienio reikalų ministerija šeštadienį pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas artimiausiomis dienomis lankysis Teherane.  Jis turėtų surengti derybas su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi. „Vizitas (...) vyks tęsiant Irano Islamo Respublikos ir Rusijos Federacijos konsultacijas dėl dvišalių santykių ir regioninių bei tarptautinių įvykių“, – nurodė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.

Iranas pirmadienį pasmerkė Izraelio premjero Benjamino Netanyahu raginimą „užbaigti reikalus“ su Teheranu kaip Jungtinių Tautų (JT) chartijos pažeidimą. „Grasinti kitiems yra šiurkštus tarptautinės teisės bei JT chartijos pažeidimas“, – reporteriams teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei bei pridūrė, jog Izraelis Iranui negali nieko padaryti.

Irano valdžia antradienį suteikė malonę žurnalistėms, įkalintoms už rašymą apie 2022 metų Mahsos Amini mirtį areštinėje, sukėlusią protestus visoje šalyje, pranešė oficialioji žiniasklaida. 37 metų Elaheh Mohammadi ir 32 metų Niloufar Hamedi buvo įkalintos 2022 metų rugsėjį, praėjus kelioms dienoms po to, kai žiniasklaidoje paskelbė apie M. Amini mirties aplinkybes. Abi žurnalistės už grotų praleido daugiau nei metus, kol buvo paleistos už užstatą.

JAV žvalgyba perspėja, kad esama tikimybės, jog Izraelis iki metų vidurio inicijuos prevencinę ataką, nukreiptą prieš Irano branduolinę programą. Kaip skelbia „Reuters“, apie tai trečiadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis keliomis žvalgybos ataskaitomis.

Šalčiams užklupus Iraną, trečiadienį Teherane ir daugiau nei 20-yje iš 31 provincijos, siekiant taupyti energiją, buvo uždarytos mokyklos ir vyriausybinės įstaigos, pranešė naujienų agentūros.  Iranas, nors turi vienas didžiausių pasaulyje naftos ir dujų atsargas, stokoja elektros energijos, nes neturi pakankamai kuro savo elektrinėms, ypač žiemą, kai didėja šildymo poreikis.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė finansines sankcijas, kurios yra nukreiptos prieš tarptautinį tinklą, kaltinamą Irano naftos gabenimu į Kiniją, kad būtų finansuojama Teherano karinė veikla. Tai pirmosios sankcijos, skelbiamos valdant naujajai Donaldo Trumpo administracijai.

Iranas kuria branduolines raketas, kurių veikimo nuotolis siekia 3 tūkst. km, remdamasis Šiaurės Korėjos islamo režimui perduotais projektais. Apie tai rašo leidinys „The Telegraph“. Irano nacionalinė pasipriešinimo taryba (NCRI), kuri anksčiau atskleidė informaciją apie slaptus Teherano urano sodrinimo įrenginius, su leidiniu pasidalijo informacija apie tai, kaip Islamo revoliucijos gvardija plečia savo ginklų programas.

Augant Vakarų susirūpinimui dėl stiprėjančio bendradarbiavimo su Maskva, Iranas įsigijo rusiškų naikintuvų „Su–35“. Tai pirmadienį valstybinei naujienų agentūrai „Student News Network“ patvirtino aukštas Irano revoliucinės gvardijos vadas, praneša agentūra „Reuters“. Tai pirmas kartas, kai Islamo Respublikos atstovas patvirtino „Su–35“ naikintuvų pirkimą. Lapkritį Irano naujienų agentūra „Tasnim“ pranešė, kad vadovybė Teherane užbaigė susitarimus dėl rusiškų naikintuvų pirkimo.

Irano aukščiausiame teisme Teherane šeštadienį buvo nušauti du teisėjai, informuoja AFP. „Šį rytą šaulys pateko į Aukščiausiąjį teismą ir įvykdė suplanuotą dviejų drąsių ir patyrusių teisėjų žmogžudystę“, – paskelbė naujienų portalas „Mizan Online“. Anot portalo, po to užpuolikas nusišovė. Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad per išpuolį buvo sužeistas dar vienas žmogus. Skelbiama, kad žuvo 71-erių metų teisėjas Ali Razini ir 68-erių Mohammadas Moghisseh.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas penktadienį paragino Rusiją ir Ukrainą siekti „politinio susitarimo“, kuriuo būtų užbaigtas karas.  Iranas yra Maskvos sąjungininkas.  M. Pezeshkianas tokį pareiškimą padarė Kremliuje, stovėdamas greta Rusijos vadovo Vladimiro Putino.  „Įsitraukimas į kovą ir karą nėra problemos sprendimas“, – teigė M. Pezeshkianas, kurio komentarai buvo verčiami į rusų kalbą.

Iranas slapta siųsdavo diplomatines misijas į Rusiją, tikėdamasis gauti ekspertų lygio pagalbos kuriant savo branduolinę pagalbą, pirmadienį remdamasis iš žvalgybos šaltinių Vakaruose gauta informacija pranešė dienraštis „The Times“, kurio straipsnį cituoja naujienų agentūra „Meduza“. Dienraščio teigimu, vyresnysis vyriausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei patarėjas Ali Larijani 2024 m. gale ne kartą skrido į Maskvą, kur dalyvaudavo diskusijose su oficialiais Rusijos asmenimis.

Rusija ir Iranas penktadienį per iraniečių prezidento Masoudo Pezeshkiano vizitą Maskvoje pasirašys „visapusiškos strateginės partnerystės“ sutartį, pirmadienį pranešė Kremlius. „Sausio 17 dieną Vladimiras Putinas surengs derybas su Irano Islamo Respublikos prezidentu Masoudu Pezeshkianu, kuris atvyks į Maskvą su oficialiu vizitu“, – pranešė Kremlius.

Iranas pirmadienį pranešė pradedantis tiesioginius privačių oro linijų skrydžius į Europą – praėjus daugiau nei trims mėnesiams po to, kai pagrindinis vežėjas „Iran Air“ dėl ES sankcijų sustabdė savo vykdomus europinius maršrutus. „Skrydžiai į Europą bus atnaujinti sausio 31 d. maršrutu Paryžius-Teheranas, kurį vykdys privati oro linijų bendrovė „Iran Airtour“, – pranešė Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas Hosseinas Pourfarzaneh, kurį pacitavo oficiali naujienų agentūra IRNA.

Iranas sausio 13 dieną Šveicarijoje surengs branduolines diskusijas su Prancūzija, Jungtine Karalyste (JK) ir Vokietija, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida, cituodama Užsienio reikalų ministerijos pareigūną. „Naujas Irano ir trijų Europos šalių derybų raundas įvyks sausio 13 dieną Ženevoje“, – nurodė užsienio reikalų ministro pavaduotojas teisės ir tarptautiniams reikalams Kazemas Gharibabadis, sakė naujienų agentūra ISNA.

Ketvirtadienį Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani iškvietė Irano ambasadorių Romoje dėl italų žurnalistės sulaikymo ir įkalinimo prieš dvi savaites Teherane. „Vyriausybė nuo pirmosios Cecilios Salos arešto dienos nenuilstamai dirba, kad parvežtų ją namo, ir mes reikalaujame, kad būtų gerbiamos visos jos teisės. Nepaliksime Cecilios ir palaikysime jos tėvus, kol ji nebus paleista“, – socialiniame tinkle X parašė A. Tajani.

Iranas pirmadienį patvirtino, kad „už įstatymo pažeidimą“ suimta italų žurnalistė Cecilia Sala, pranešė valstybinė žiniasklaida – Italija šį veiksmą pavadino „nepriimtinu“. „Italijos pilietė Cecilia Sala 2024 m. gruodžio 13 dieną atvyko į Iraną su žurnalistine viza ir 2024 m. gruodžio 19 dieną buvo suimta už Irano Islamo Respublikos įstatymų pažeidimą“, – teigė oficialioji naujienų agentūra IRNA, cituodama Kultūros ministerijos pareiškimą ir nepateikdama išsamesnės informacijos.

Rusams nepavyko apsirūpinti dideliu savižudžių dronų „Šahed“ iš Irano kiekiu ir vargu, ar iraniečiai, jų pačių „energetikos sistemai griūvant“, imtų didinti šių bepiločių orlaivių gamybos apimtis. Apie tai kalbėdamas per televiziją pranešė Sausumos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko.

Policija Irane sulaikė Italijos žurnalistę, penktadienį paskelbė Italijos užsienio reikalų ministerija. Italijos ambasada ir konsulatas Teherane nurodė, kad stebi Cecilia‘os Sala atvejį, o Romos ambasadorė Teherane Paola Amadei ją aplankė, kad patikrintų, kokiomis sąlygomis ji laikoma. Anot dienraščio „La Repubblica“, ši žurnalistė Irane praleido apie 10 dienų ir ruošėsi grįžti į Italiją, kai buvo sulaikyta.

Irane devyni žmonės žuvo ir dar 13 buvo sužeisti per avariją netoli Zahedano, autobusui susidūrus su degalų sunkvežimiu, pranešė Raudonojo pusmėnulio Sistano ir Beludžistano provincijoje vadovas, jį citavo oficiali naujienų agentūra IRNA. Šeštadienį Irano vakarinėje Lorestano provincijoje autobusui nukritus į tarpeklį žuvo 10 žmonių. Irane kelių eismo saugumo rodikliai yra prasti – nuo pernai kovo iki šių metų kovo per eismo įvykius žuvo daugiau nei 20 tūkst.

Iranas sustabdė kelių elektrinių eksploatavimą dėl kuro trūkumo, kuris dar labiau paaštrėjo, kai užėjus šalčiams išaugo paklausa. Šalis yra energetikos milžinė ir turi vieną didžiausių pasaulyje gamtinių dujų rezervų, tačiau pastarosiomis savaitėmis buvo priversta riboti elektros tiekimą ir uždaryti mokyklas bei valstybines įstaigas.

Irano dainininkė Parastu Ahmadi buvo suimta už pasirodymą be hidžabo. Pranešama, kad tarp sulaikytų asmenų buvo ir du jos grupės nariai. Internete pasirodė daugybė žinučių, palaikančių dainininkę ir jos kolegas, rašoma MSN. Pasak  „Associated Press“, P. Ahmadi buvo suimta šeštadienį Sario mieste, Irano Mazandarano provincijos sostinėje. Dainininkė internete paskelbė įrašą, kuriame dainavo be hidžabo, o tai prieštarauja Irano įstatymams. Įrašas surinko daugiau kaip 1,6 mln.

Irano vyriausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei dėl Basharo al-Assado režimo griūties Sirijoje apkaltino savo mirtinas priešes Jungtines Valstijas ir Izraelį. „Negali būti jokių abejonių, kad tai, kas įvyko Sirijoje, yra bendro Amerikos ir sionistų plano rezultatas“, – trečiadienį sostinėje Teherane pasakė A. Khamenei, kurio žodžius citavo valstybinis radijas. A. Khamenei teigimu, Iranas turi įrodymų šiems kaltinimams pagrįsti.

Iranas planuoja gerokai padidinti labai prisodrinto urano gamybos apimtis, konfidencialioje ataskaitoje, su kuria pavyko susipažinti naujienų agentūrai AFP, penktadienį nurodė Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros institucija. Atnaujintas Irano Fordo gamyklos projektas rodo, kad dėl projekto pakeitimų „būtų gerokai padidintas iki 60 proc. prisodrinto urano gamybos tempas“, sakoma Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitoje.

Iranas penktadienį naudodamas savo sukurtą palydovų nešėją sėkmingai iškėlė į orbitą sunkiausią savo kosminį krovinį, kurį sudaro palydovas ir kosminis vilkikas, pranešė oficialioji žiniasklaida. Anot valstybinės televizijos, 300 kg sveriantį krovinį sudaro telekomunikacijų palydovas „Fakhr-1“ ir kosminis vilkikas „Saman-1“. „Saman-1“ yra „orbitinė perdavimo sistema“, skirta palydovams perkelti iš žemesnių orbitų į aukštesnes, nurodo Irano kosmoso tyrimų centras.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį Damaske susitiko su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu. Tai buvo pirmas Sirijos lyderio susitikimas po žaibiško sukilėlių puolimo Alepe. Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA pranešė, kad per susitikimą A. Araghchi ir B. al Assadas „aptarė dvišalius santykius ir regioninius pokyčius“. B. al.

Iranas, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija susitarė artimiausiu metu tęsti diplomatinį dialogą, sakė aukšto rango iraniečių diplomatas po penktadienį vykusių derybų dėl Teherano branduolinės programos. „Esame tvirtai pasiryžę siekti savo žmonių interesų, ir pirmenybę teikiame dialogo ir įsitraukimo keliui“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas teisės ir tarptautiniams reikalams Kazemas Gharibabadi.

Izraelis, pasak Irano generalinio štabo vado Mohammedo Bagherio, savo oro antskrydžiais prieš mėnesį peržengė raudonas linijas. „Reaguosime į pastarąją sionistinio režimo agresiją atsaku, pranokstančiu jų vaizduotę“, – vadams sakė generolas majoras, kurį cituoja naujienų agentūra „Isna“. Pastarąjį kartą Izraelis spalio pabaigoje Irane sunaikino karinių taikinių, įskaitant dalį oro gynybos ir raketų pramonės.

Irano remiami „Hezbollah“ kovotojai, Izraelio kariuomenės duomenimis, iš Libano į Izraelio teritoriją paleido 150 raketų. Nuo ankstyvo ryto daugelyje regionų aidėjo pavojaus sirenos – ne tik Izraelio šiaurėje, bet ir šalies centrinėje dalyje bei Tel Avive. Per šias atakas yra sužeistųjų. Vien tik į pakrantės Haifos miestą bei Vakarų Galilėjos regioną, kariuomenės duomenimis, per kelias minutes paleista apie 30 raketų, dalis kurių buvo numušta.

Europos Sąjunga pirmadienį išplėtė sankcijas Iranui dėl jo paramos Rusijos karui Ukrainoje, be kita ko, pritaikydama jas laivams ir uostams, naudojamiems dronams ir raketoms gabenti. 27 valstybių blokas susitarė uždrausti bet kokius sandorius su uostais, „naudojamais Irano bepiločiams orlaiviams ar raketoms arba susijusioms technologijoms ir komponentams perduoti Rusijai“, sakoma pareiškime, paskelbtame ES užsienio reikalų ministrams susitikus Briuselyje.

Iranui nereikalingos rusiškos oro gynybos sistemos S-400, nes jų pačių gamybos karinė technika yra daug geresnė, pareiškė Islamo revoliucinės gvardijos korpuso aukštas pareigas užimantis karininkas, rašoma „The Moscow Times“. Praėjusį mėnesį Rusijos oro gynybos sistemos nesugebėjo atremti Izraelio raketų atakos.

Irano atstovai dalyvavo Rusijai paleidžiant pirmuosius savižudžių dronus „Shahed“ į Ukrainos miestus, nes iš pradžių beveik niekas iš rusų nemokėjo valdyti šių ginklų. Tai interviu Ukrainos radijui sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Ukrainos žvalgybos duomenimis, Irano atstovai dalyvavo rengiant pirmąsias žudymo atakas „Shahed“ dronais prieš Ukrainos miestus, nes iš pradžių beveik niekas iš rusų nemokėjo valdyti šių ginklų“, – sakė jis.