iranas

Kinijoje startavo 3x3 jaunimo Pasaulio taurė, kurioje grumiasi jaunesni nei 23-ejų atletai. Dviem pergalėmis A grupės kovas pradėjo Lietuvos rinktinė (2/0), kuriai atstovauja Rokas Jocys, Kajus Leliukas, Jokūbas Rubinas ir Nojus Vaivada. Pirmajame susitikime lietuviai 17:15 palaužė vienus turnyro autsaiderių Iraną (0/2). 7 taškus šiame mače pelnė K.Leliukas, po 4 – R.Jocys ir J.Rubinas, 2 – N.Vaivada. Varžovų gretose su 7 taškais išsiskyrė Amirhosseinas Yazarloo.

Iranas trečiadienį anksčiau šią savaitę JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio išsakytą kritiką dėl Teherano raketų programos pavadino nesąmone. „Jis kalbėjo nesąmones“, – žurnalistams pareiškė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.

Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai trečiadienį susisieks su Irano ministru Abbasu Araghchi aptarti Teherano branduolinės programos, pranešė vienas prancūzų diplomatijos šaltinis naujienų agentūrai AFP. Telefoninis pokalbis rengiamas praėjusį mėnesį Europos valstybėms nustačius 30 dienų terminą sankcijoms vėl įsigalioti, jei nepavyks susitarti dėl Irano branduolinės programos.

 Irano valdžia trečiadienį pakorė vyrą, nuteisusi jį už šnipinėjimą Izraelio žvalgybos agentūrai „Mossad“, pranešė teismų sistema. „Babakui Shahbazi šįryt buvo įvykdyta mirties bausmė pakariant, po tinkamo teisinio proceso ir Aukščiausiajam Teismui patvirtinus jo nuosprendį“, – pranešė teismų sistemos naujienų svetainė „Mizan Online“. Kelios nevyriausybinės organizacijos sako, kad Irano valdžia per represijų bangą po 12 dienų karo su Izraeliu sulaikė šimtus žmonių ir įvykdė dešimtis egzek...

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį paragino musulmoniškas šalis nutraukti ryšius su Izraeliu. Taip jis kalbėjo prieš aukščiausiojo lygio susitikimą, rengiamą reaguojant į precedento neturintį smūgį, nukreiptą prieš islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ narius Kataro sostinėje.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis ketvirtadienį paskelbė, kad jo prisodrinta branduolinė medžiaga liko „po neseniai vykusio karo su Izraeliu metu apgriautų objektų griuvėsiais“. „Visa mūsų medžiaga yra... po susprogdintų objektų griuvėsiais“, – duodamas per televiziją parodytą interviu sakė A. Araghchis, pridurdamas, kad Irano atominės energijos organizacija vertina atsargų būklę ir galimybes jomis naudotis.

Iranas kol kas atsisako suteikti prieigą prie branduolinių objektų Jungtinių Tautų (JT) inspektoriams, trečiadienį transliuotame interviu teigė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, nors abi pusės susitarė atnaujinti bendradarbiavimą. „Remiantis šiuo susitarimu, šiuo metu TATENA inspektoriams nesuteikiama galimybė patekti“ į objektus, valstybinei televizijai sakė A. Aragchi, turėdamas omenyje Tarptautinę atominės energijos agentūrą.

Irano vyriausybė pirmą kartą po karo su Izraeliu nusprendė atnaujinti derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl savo branduolinės programos, teigiama pirmadienį žiniasklaidoje pasirodžiusiame pranešime. Toks sprendimas buvo priimtas sekmadienį, rašo dienraštis „Farikhtegan“. Vyriausybė šios informacijos kol kas oficialiai nepatvirtino.

Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO) – NATO nepriklausančių šalių aljansas, be kita ko, vienijantis Kiniją, Rusiją ir Indiją – pasisakė prieš prievartą prekybos klausimu ir pasmerkė atakas prieš savo nares. ŠBO valstybės atmeta vienašališkas prievartos priemones, įskaitant ir „ekonomines priemones“, sakoma pirmadienį paskelbtame bendrame pareiškime, – taip, regis, reiškiami priekaištai dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų. D. Trumpas neseniai iki 50 proc.

Iranas neketina keisti savo pozicijos branduoliniame ginče, nors jam gresia JT sankcijų atnaujinimas. „Nors nesame sankcijų draugai, tačiau ir šį kartą iraniečiai nei imsis ribojimų, nei nusileis“, – savaitiniame kabineto posėdyje sakė viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas, kurį cituoja naujienų agentūra „Isna“. Be to, esą kyla teisinių abejonių, ar vadinamosios E3 šalys – Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija – apskritai galėjo JT Saugumo Taryboje aktyvuoti vadinamąjį „Snapback“ mechani...

Jemeno hučių grupuotė šeštadienį patvirtino pranešimus, kad per Izraelio aviacijos smūgį, šią savaitę suduotą sukilėlių kontroliuojamoje sostinėje Sanoje, žuvo su Iranu susijusios smogikų grupuotės ministras pirmininkas ir kiti oficialūs asmenys. Sukarintos grupuotės pranešime, kurį perdavė hučių kontroliuojama naujienų agentūra „Saba“, teigiama, kad ketvirtadienį per Izraelio smūgį žuvo ministras pirmininkas Ahmedas al-Rahawi ir dar keli ministrai.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija įspėjo gyventojus dėl kelionių į Iraną. Be to, ji paragino Vokietijos piliečius išvykti iš šalies. Vokietijos ambasada šiuo metu gali tik ribotai teikti kosulinę pagalbą, pranešė ministerija. URM šį pareiškimą paskelbė paaštrėjus branduoliniam ginčui su Iranu ir Vokietijai, Prancūzijai bei Didžiajai Britanijai nusprendus dėl pakartotinių Irano nusižengimų branduolinei sutarčiai aktyvuoti JT sankcijų atnaujinimo Teheranui mechanizmą.

E3 šalims inicijavus galimą JT sankcijų Iranui atnaujinimą, Islamo Respublikos parlamentas planuoja įstatymą, numatantį šalies pasitraukimą iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. „Įstatymo projektas įtrauktas į darbotvarkę, kitą savaitę vyks įstatyminis jo peržiūrėjimo ir priėmimo procesas“, – naujienų agentūrai „Tasnim“ sakė parlamentaras Hosseinalis Hadjideliganis. Jis taip pat pareiškė, kad dėl galimo JT sankcijų grąžinimo tolesnės branduolinės derybos neturi prasmės.

Rusija pasmerkė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos sprendimą atnaujinti sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos, rašo „Evropeiskaja pravda“. Apie tai pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija, nurodydama, jog „kategoriškai smerkia“ šiuos Europos šalių veiksmus ir paragino tarptautinę bendruomenę juos atmesti.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį pareiškė, kad per ateinančias savaites reikia ieškoti galimybės rasti diplomatinį sprendimą dėl Irano branduolinės programos, Europos valstybėms išvakarėse pradėjus skaičiuoti 30 dienų terminą sankcijoms atnaujinti. „Su šiomis 30 dienų pereiname į naują etapą, kuris dabar suteikia mums ir galimybę iš tikrųjų rasti diplomatinių būdų sprendimui rasti“, – žurnalistams sakė K. Kallas.

Tarptautiniai branduoliniai inspektoriai po daugiau kaip septynių savaičių pertraukos grįžo į Iraną. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertai tęs savo darbą, tačiau kol kas dar nesuderintos visos detalės tarp TATENA Vienoje ir Islamo Respublikos, interviu TV sakė organizacijos vadovas Rafaelis Grossis. Inspektoriai iš Irano išvyko po Izraelio ir JAV smūgių šalies branduoliniams objektams.

 Valstybinė žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad Irano pajėgos per reidą neramioje pietryčių dalyje nukovė 13 kovotojų.  Teigiama, kad jie buvo grupuotės, kuri, kaip įtariama, neseniai įvykdė išpuolį prieš policiją, nariai.  „Iki šiol Sistano-Baludžistano provincijoje nukauta 13 teroristų, dar keli buvo sulaikyti“, – valstybinės televizijos išplatintame pareiškime teigė Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC).  Reidai buvo vykdomi Iranšahre, Chaše ir Saravane.

 Iranas antradienį pareiškė dedantis visas pastangas išvengti sankcijų, kurias Europos valstybės grasino įvesti pagal 2015 metų branduolinį susitarimą, atnaujinimo.

Iranas antradienį pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, Australijai išsiuntus jo ambasadorių dėl kaltinimų, kad Teheranas atsakingas už antisemitinius padegimus Sidnėjuje ir Melburne.

Australų ministras pirmininkas Anthony Albanese'is antradienį apkaltino Teheraną surengus mažiausiai du antisemitinius išpuolius Australijoje ir pareiškė, kad šalis nutraukia diplomatinius santykius su Iranu. Premjeras teigė, kad Australijos žvalgybos tarnybos susiejo Iraną su išpuoliais prieš vieną Sidnėjaus restoraną ir Melburno sinagogą. Prieš pat šį pranešimą Australijos vyriausybė pranešė Irano ambasadoriui Ahmadui Sadeghi, kad jis bus išsiųstas.

Iraniečių valstybinė žiniasklaida pranešė, kad antradienį numatytos Irano branduolinės derybos su Europos galybėmis vyks Ženevoje. „Antradienį Iranas ir trys 2015 metų branduolinio susitarimo Europos šalys kartu su Europos Sąjunga Ženevoje surengs naują derybų ratą užsienio reikalų ministrų pavaduotojų lygmeniu“, – pirmadienį pranešė valstybinė televizija.

Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Iranas kreipėsi į Baltarusiją prašydamas pagalbos atkurti per konfliktą su Izraeliu sugadintas oro gynybos bei elektroninės kovos sistemas. Slaptuose Minsko ir Teherano susitikimuose, pasak tarnybos, buvo aptartas ir karinis bei techninis bendradarbiavimas, nors oficialiai akcentuota tik prekyba bei investicijos. Karas tarp Irano ir Izraelio prasidėjo birželio 13 d., o birželio 24 d. abi šalys susitarė dėl ugnies nutraukimo.

Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrai penktadienį su Irano kolega telefonu aptars branduolines derybas. Be vadinamosios E3 šalių grupės ministrų pokalbyje dalyvaus ir ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas, pranešė Irano valstybinė naujienų agentūra „Irna“. Ginče dėl prieštaringai vertinamos Irano branduolinės programos E3 ir Irano atstovai prieš beveik mėnesį susitiko pokalbių Stambule. Tikslas buvo padidinti diplomatinį spaudimą Islamo Respublikai.

Teherano teigimu, karas tarp Irano ir Izraelio gali vėl prasidėti „bet kuriuo metu“. „Turime visad būti pasiruošę konfrontacijai – šiuo momentu mes net neturime paliaubų susitarimo“, – pirmadienį sakė Irano pirmasis viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas. Izraelis birželį Irane atakavo branduolinius ir karinius objektus, taip pat gyvenamąsias teritorijas, taip sukeldamas 12 dienų trukusį karą.

Iranas planuoja artimiausiomis dienomis surengti dar vieną derybų su Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija ratą, pirmadienį Teherane pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei, tačiau nepasakė, kada tiksliai šis susitikimas įvyks ir neįvardijo galimos vietos.

 Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį išvyko į Armėniją derybų dėl planuojamo koridoriaus netoli Irano sienos, turinčio sujungti Azerbaidžaną su jo eksklavu Nachičevane. Toks koridorius yra Baltuosiuose rūmuose pasirašyto taikos susitarimo dalis. „(Galimas) amerikiečių kompanijų buvimas regione kelia nerimą“, – sakė M. Pezeshkianas prieš išvykdamas į iš anksto suplanuotą kelionę, kurios plane taip pat yra apsilankymas Baltarusijoje.

Iranas ketvirtadienį pareiškė, kad bendradarbiauja su Kinija ir Rusija, siekdamas užkirsti kelią Europos sankcijų dėl Teherano branduolinės programos atnaujinimui, Jungtinei Karalystei (JK), Prancūzijai ir Vokietijai pagrasinus jas vėl įvesti. „Mes pasistengsime to išvengti“, – interviu valstybinei televizijai sakė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. „Mes bendradarbiaujame su Kinija ir Rusija, kad tai sustabdytume. Jei tai neveiks ir jie jas pritaikys, turime priemonių reaguoti.

 Libane viešintis Irano vyriausiasis saugumo vadovas trečiadienį pažadėjo, kad jo vyriausybė ir toliau rems Beirutą, dedantį pastangas nuginkluoti Teherano remiamą grupuotę „Hezbollah“.  Prieš Ali Larijani vizitą Iranas pareiškė nepritarimą vyriausybės planui nuginkluoti „Hezbollah“. Manoma, kad prieš pernai vykusį karą su Izraeliu ši grupuotė buvo geriau apginkluota už Libano kariuomenę.

Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija Jungtinėms Tautoms (JT) pranešė, kad yra pasirengusios atnaujinti organizacijos įgaliotas sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos, jei iki rugpjūčio pabaigos nebus rastas diplomatinis sprendimas.

Po Izraelio ir JAV smūgių Irano branduoliniams objektams nebuvo aišku, kas atsitiko su daugiau kaip 400 kg prisodrinto urano. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu dabar interviu pareiškė,  kad, jo vertinimu, šis uranas nebuvo sunaikintas. „Jie dar turi 400 kg“, – sakė jis stočiai „i24news“. Šis kiekis yra „būtina, tačiau nepakankama sąlyga branduolinei bombai pasigaminti“, – pridūrė premjeras.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi nurodė, kad pirmadienį Teherane lankysis Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros tarnybos vadovo pavaduotojas. Tai bus pirmasis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) aukšto rango pareigūno vizitas po to, kai Iranas praėjusį mėnesį po 12 dienų trukusio karo su Izraeliu nutraukė bendradarbiavimą su šia institucija.

Libanas šeštadienį pasmerkė „akivaizdų ir nepriimtiną Irano kišimąsi“ po Islamo Respublikos aukščiausiojo lyderio patarėjo pareiškimo, kad jo šalis nepritaria jo sąjungininkės „Hezbollah“ nusiginklavimui.

Iranas neleis pagal JAV tarpininkaujamą taikos susitarimą sukurti koridoriaus netoli Irano sienos, jungiančio Azerbaidžaną su jo eksklavu Nachičevanu, šeštadienį pareiškė Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei vyresnysis patarėjas. „Įgyvendinus šį planą, Pietų Kaukazo saugumas atsidurs pavojuje“, – naujienų agentūrai „Tasnim“ sakė Ali Akbaras Velayati.

NATO šeštadienį pasveikino JAV tarpininkaujant pasirašytą taikos susitarimą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano po dešimtmečius trukusio konflikto kaip svarbų žingsnį į priekį. „Mes sveikiname pažangą siekiant taikos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano ir dėkojame JAV prezidentui Donaldui Trumpui  už jo indėlį į taiką.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį pareiškė, kad Iranas palaiko savo sąjungininkės „Hezbollah“ sprendimus po to, kai ši Libano kovotojų grupuotė atmetė Beiruto planą ją nuginkluoti.  „Bet koks sprendimas šiuo klausimu galiausiai priklausys pačiai „Hezbollah“. Mes ją remiame iš tolo, bet nesikišame į jos sprendimus“, – per televiziją transliuotame interviu sakė A. Araghchi.

Irane dėl tariamo šnipinėjimo Izraeliui vyrui įvykdyta mirties bausmė. Tai trečiadienį pranešė Irano teisėsaugos informacinė tarnyba, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Vyras buvo kaltinamas perdavęs Izraeliui informaciją apie branduolinį mokslininką, kuris žuvo birželį per Izraelio smūgius Iranui. Vyras, kuriam įvykdyta egzekucija, dirbo vienoje „svarbių ir jautrių“ Islamo Respublikos organizacijų. Daugiau detalių apie tai nepateikiama.

 Iranas penktadienį atmetė JAV ir daugiau nei dešimties jų sąjungininkių kaltinimus, kad Teheranas bandė nužudyti ar pagrobti disidentų, žurnalistų ir pareigūnų Vakarų šalyse. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei pareiškime šiuos kaltinimus pavadino visiškai nepagrįstais.

Iranas penktadienį atmetė Jungtinių Valstijų ir daugiau nei dešimties jų sąjungininkių kaltinimus, kad Teheranas Vakarų šalyse bandė nužudyti arba pagrobti disidentus, žurnalistus ir pareigūnus.

Iraną alinant vandens stygiui, termometrų stulpeliai vienoje šalies vietovėje perkopė 50 laipsnių. Pietvakariniame Omidieho mieste pramoninėje Chuzestano provincijoje ketvirtadienį išmatuota 51 laipsnio temperatūra, pranešė valstybinis radijas. Ir kituose šalies miestuose kaito iki 45 laipsnių. Ateinančiomis dienomis, be to, dalyje Irano prognozuojamos smėlio audros ir bloga oro kokybė, skelbia radijas, kuris remiasi meteorologijos tarnybos perspėjimu.

Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį paragino Iraną nebetaikyti mirties bausmės ir atkreipė dėmesį į „nerimą keliantį egzekucijų padaugėjimą“. „Pranešimai, kad šiemet Irane jau įvykdyta keli šimtai egzekucijų, akcentuoja, kokį nerimą ėmė kelti ši situacija ir kad šalyje skubiai reikia (...) moratoriumo dėl mirties bausmės naudojimo“, – sakoma JT žmogaus teisių vadovo Volkerio Turko (Volkerio Tiurko) pareiškime.

Šeštadienį per „teroristinį išpuolį“ prieš teismų pastatą pietryčių Irano Zahedano mieste žuvo mažiausiai šeši žmonės, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, pranešė teismų sistema. „Kankinių skaičius išaugo iki šešių“, – teigiama teismų sistemos tinklalapyje „Mizan“ po ankstesnių pranešimų apie penkis žuvusiuosius ir 13 sužeistųjų.

 Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad per išpuolį prieš teismo pastatą šalies pietryčiuose žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, įskaitant penkis civilius ir tris užpuolikus. Iranas išpuolį pavadino teroro aktu. Irano teismų naujienų svetainė „Mizan Online“ pranešė, kad nežinomi užpuolikai surengė ataką prieš teismo pastatą pietrytinės Beludžistano provincijos sostinėje Zahedane.

Irano diplomatai pranešė, kad penktadienį surengė „atviras ir išsamias“ branduolines derybas su kolegomis iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos – šalių, kurios yra pagrasinusios inicijuoti sankcijas, jei Teheranas nesudarys susitarimo dėl urano sodrinimo ir bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų (JT) inspektoriais.

Turkijoje penktadienį prasidėjo Irano ir Europos šalių – Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos – derybos branduoliniais klausimais, pranešė valstybinė žiniasklaida.  „Irano konsulate Stambule nuo 9 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) vyksta Irano ir trijų Europos šalių derybos, kurios tęsis maždaug iki 12 val. 30 minučių“, – nurodė valstybinė žiniasklaida.

Penktadienį Rusijos raketa į kosmosą iškėlė Irano ryšių palydovą, pranešė Irano valstybinė žiniasklaida – tai yra naujausias pasiekimas Iranui įgyvendinant savo aviacijos ir kosmoso programą, kuri jau seniai kelia nerimą Vakarų šalių vyriausybėms. „Naudojant raketą „Sojuz“ iš Rusijos Vostočnyj kosmodromo buvo paleistas ryšių palydovas „Nahid-2“, – pranešė valstybinė televizija. 110 kg sveriantį palydovą suprojektavo ir pagamino Irano inžinieriai, pridūrė transliuotojas.

Prieš artėjančias derybas su Europos šalimis Iranas ketvirtadienį dar kartą pakartojo turįs teisę sodrinti uraną.  Pasak jo, ši teisė yra nepajudinama.  Iranas penktadienį Stambule turi derėtis su Jungtine Karalyste (JK), Prancūzija ir Vokietija dėl savo branduolinės programos. Pirmadienį Teheranas apkaltino šias Europos šalis nesilaikant 2015 metų branduolinio susitarimo, nes jos pagrasino sugrąžinti sankcijas Iranui.

Iranas pareiškė tam tikromis sąlygomis esąs pasirengęs atnaujinti branduolines derybas su JAV. Tai ketvirtadienį signalizavo užsienio reikalų viceministras Kasemas Gharibabadis, kuriuo remiasi Irano naujienų agentūra „Mehr“. Vyriausybė Teherane, anot jo, reikalauja pripažinti jos teises pagal branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, praneša agentūra „Reuters“. Be to, JAV esą turi kurti pasitikėjimą ir garantuoti, kad derybos nesibaigs naujais kariniais veiksmais prieš Iraną.

Buvęs apsaugos darbuotojas, dirbęs JAV ambasadoje Osle, apkaltintas šnipinėjimu Rusijai ir Iranui, trečiadienį pranešė Norvegijos žiniasklaida. Oslo prokurorai šį Norvegijos pilietį kaltina rimta šnipinėjimo veikla, liečiančia JAV ir Norvegiją, pranešė visuomeninis transliuotojas NRK. Kaltinamajame akte teigiama, kad jis perdavė ambasados planą, adresus ir kitą informaciją Irano bei Rusijos kontaktiniams asmenims.

Dėl vandens stygiaus Irano sostinėje Teherane prezidentas Masoudas Pezeshkianas neatmeta galimybės perkelti 15 mln. gyventojų turintį miestą. „Padėtis rimta, Teheranas iš tikrųjų nebeturi vandens“, – sakė prezidentas, kurį cituoja naujienų portalas „Asr–Iran“. Todėl sostinės perkėlimas kaip ekstremali priemonė esą negali būti atmestas. Vandens krizė turi rimtų padarinių daugelyje šalies dalių ir daugeliui iraniečių yra pagrindinė tema. Daugiau kaip 20 Irano provincijų iš 31 padėtis aštrėja.