iranas

 Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad per išpuolį prieš teismo pastatą šalies pietryčiuose žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, įskaitant penkis civilius ir tris užpuolikus. Iranas išpuolį pavadino teroro aktu. Irano teismų naujienų svetainė „Mizan Online“ pranešė, kad nežinomi užpuolikai surengė ataką prieš teismo pastatą pietrytinės Beludžistano provincijos sostinėje Zahedane.

Irano diplomatai pranešė, kad penktadienį surengė „atviras ir išsamias“ branduolines derybas su kolegomis iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos – šalių, kurios yra pagrasinusios inicijuoti sankcijas, jei Teheranas nesudarys susitarimo dėl urano sodrinimo ir bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų (JT) inspektoriais.

Turkijoje penktadienį prasidėjo Irano ir Europos šalių – Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos – derybos branduoliniais klausimais, pranešė valstybinė žiniasklaida.  „Irano konsulate Stambule nuo 9 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) vyksta Irano ir trijų Europos šalių derybos, kurios tęsis maždaug iki 12 val. 30 minučių“, – nurodė valstybinė žiniasklaida.

Penktadienį Rusijos raketa į kosmosą iškėlė Irano ryšių palydovą, pranešė Irano valstybinė žiniasklaida – tai yra naujausias pasiekimas Iranui įgyvendinant savo aviacijos ir kosmoso programą, kuri jau seniai kelia nerimą Vakarų šalių vyriausybėms. „Naudojant raketą „Sojuz“ iš Rusijos Vostočnyj kosmodromo buvo paleistas ryšių palydovas „Nahid-2“, – pranešė valstybinė televizija. 110 kg sveriantį palydovą suprojektavo ir pagamino Irano inžinieriai, pridūrė transliuotojas.

Prieš artėjančias derybas su Europos šalimis Iranas ketvirtadienį dar kartą pakartojo turįs teisę sodrinti uraną.  Pasak jo, ši teisė yra nepajudinama.  Iranas penktadienį Stambule turi derėtis su Jungtine Karalyste (JK), Prancūzija ir Vokietija dėl savo branduolinės programos. Pirmadienį Teheranas apkaltino šias Europos šalis nesilaikant 2015 metų branduolinio susitarimo, nes jos pagrasino sugrąžinti sankcijas Iranui.

Iranas pareiškė tam tikromis sąlygomis esąs pasirengęs atnaujinti branduolines derybas su JAV. Tai ketvirtadienį signalizavo užsienio reikalų viceministras Kasemas Gharibabadis, kuriuo remiasi Irano naujienų agentūra „Mehr“. Vyriausybė Teherane, anot jo, reikalauja pripažinti jos teises pagal branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, praneša agentūra „Reuters“. Be to, JAV esą turi kurti pasitikėjimą ir garantuoti, kad derybos nesibaigs naujais kariniais veiksmais prieš Iraną.

Buvęs apsaugos darbuotojas, dirbęs JAV ambasadoje Osle, apkaltintas šnipinėjimu Rusijai ir Iranui, trečiadienį pranešė Norvegijos žiniasklaida. Oslo prokurorai šį Norvegijos pilietį kaltina rimta šnipinėjimo veikla, liečiančia JAV ir Norvegiją, pranešė visuomeninis transliuotojas NRK. Kaltinamajame akte teigiama, kad jis perdavė ambasados planą, adresus ir kitą informaciją Irano bei Rusijos kontaktiniams asmenims.

Dėl vandens stygiaus Irano sostinėje Teherane prezidentas Masoudas Pezeshkianas neatmeta galimybės perkelti 15 mln. gyventojų turintį miestą. „Padėtis rimta, Teheranas iš tikrųjų nebeturi vandens“, – sakė prezidentas, kurį cituoja naujienų portalas „Asr–Iran“. Todėl sostinės perkėlimas kaip ekstremali priemonė esą negali būti atmestas. Vandens krizė turi rimtų padarinių daugelyje šalies dalių ir daugeliui iraniečių yra pagrindinė tema. Daugiau kaip 20 Irano provincijų iš 31 padėtis aštrėja.

Nepaisant „rimtos“ žalos, kurią branduoliniams kompleksams padarė praėjusį mėnesį JAV suduoti smūgiai, Iranas neplanuoja atsisakyti savo branduolinės bei urano sodrinimo programos, pirmadienį paskelbė šalies užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchis. Šiuo metu sodrinimo programa „sustabdyta, nes, taip, žala yra rimta ir didelė“, – duodamas interviu transliuotojui „Fox News“ kalbėjo A. Araghchis.

Iranas pranešė, kad antradienį priims Kiniją ir Rusiją deryboms dėl savo branduolinės programos. Iranas anksčiau patvirtino, kad penktadienį Stambule vyks naujos derybos su Europos galiomis, perspėjusiomis, kad gali būti sugrąžintos sankcijos Teheranui, jei šis negrįš prie derybų stalo.

Irano pietuose apvirtus autobusui, žuvo mažiausiai 15 žmonių, praneša šalies valstybinė žiniasklaida. Valstybinės naujienų agentūros IRNA cituojamas Farso provincijos gelbėjimo tarnybos vadovas Masoudas Abedas (Masudas Abedas) sakė, kad po avarijos provincijos sostinės Širazo pietuose iki šiol patvirtinta, jog yra 15 žuvusiųjų ir 27 sužeistieji. M. Abedas taip pat sakė, kad į nelaimės vietą išsiųsta 11 greitosios pagalbos automobilių ir du greitosios pagalbos autobusai.

Iranas neatsakingais pavadino Europos grasinimus sankcijomis, susijusius su derybomis dėl jo branduolinės programos. Paryžius, Londonas ir Berlynas turėtų „atsisakyti atitarnavusios grasinimo ir spaudimo priemonių politikos“, – tinkle „X“ rašė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Aukšto rango Europos diplomatai ketvirtadienį savo kolegai iš Irano pranešė, kad yra pasirengę atnaujinti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas, jei Teheranas nepasieks pažangos dėl branduolinio susitarimo, nurodė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

JAV smūgiai prieš Irano branduolinius objektus birželį, anot žiniasklaidos, nebuvo tokie sėkmingi, kaip teigė JAV vadovybė. Pasak stoties „NBC News“, kuri remiasi pareigas einančiais ir buvusiais vyriausybės atstovais, naujas vertinimas parodė, kad didžia dalimi sugriautas tik vienas iš trijų branduolinių kompleksų. Esą sėkmingai smogta branduoliniam objektui Forde. Ten vykdytas urano sodrinimas sustabdytas iki dvejų metų laikotarpiui.

Analitikai skambina pavojaus varpais: Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja pamažu sudaro pavojingą karinį aljansą, kurį Vakarų žiniasklaida jau vadina naująja „blogio ašimi“ – CRINK (Kinija, Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja), rašoma vokiečių „Bild“. Šios šalys vis labiau koordinuoja savo veiksmus technologijų, žvalgybos ir ginkluotės srityse. Ryškus pavyzdys – Irano bepiločiai „Shahed“, kurie gaminami Rusijoje, juose montuojami kiniški komponentai, o juos surenka Šiaurės Korėjos darbininkai.

„Jei Putinas ir kiti galvoja, kas nutiks 51-ąją dieną, patarčiau jiems paskambinti ajatolai“ – JAV senatorius pagrasino Rusijai pakartoti Irano likimą, jei Kremlius ignoruos D. Trumpo ultimatumą. JAV senatorius Lindsey Grahamas pakomentavo Donaldo Trumpo pareiškimą dėl 50 dienų termino paliauboms Ukrainoje. Pasak L. Grahamo, 100 proc. muitai šalims, perkančioms pigią rusišką naftą, suduotų rimtą smūgį Rusijos ekonomikai.

 Iranas pirmadienį pareiškė, kad kol kas dar nesutarta dėl iraniečių užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi ir JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo derybų dėl Teherano branduolinės programos datos.

Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešimus, kuriuose teigiama, kad prezidentas Vladimiras Putinas ragino savo sąjungininką Iraną pritarti „nulinio sodrinimo“ susitarimui dėl jo branduolinės programos, pavadino šmeižtu. JAV naujienų svetainė „Axios“, cituodama tris anoniminius šaltinius, susipažinusius su šiuo klausimu, šeštadienį pranešė, kad  V. Putinas paskatino Iraną sudaryti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, neleisiantį Islamo Respublikai sodrinti urano.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas tik per plauką išvengė žūties per 12 dienų trukusį karą su Izraeliu, skelbia žiniasklaida. Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad birželio 16 d., praėjus trims dienoms nuo karo pradžios, Izraelio oro pajėgos subombardavo Nacionalinės saugumo tarybos pastatų kompleksą. Po atakos dingo elektra, tvirtinama pranešime. Krizinio posėdžio dalyviams pavyko pasitraukti į saugią vietą, tačiau kai kurie iš jų, įskaitant M. Pezeshkianą, patyrė kojų sužalojimus.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį pareiškė, kad Teherano bendradarbiavimas su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) įgaus naują formą.  Jo komentaras buvo išsakytas po to, kai Islamo Respublika anksčiau šį mėnesį priėmė įstatymą, kuriuo buvo sustabdyti ryšiai su šia Jungtinių Tautų (JT) branduolinės veiklos priežiūros institucija. „Mūsų bendradarbiavimas su agentūra nenutrūko, bet įgaus naują formą“, – sakė A. Araghchi.

Irano valdžios institucijos šeštadienį įvykdė viešą egzekuciją vyrui, nuteistam už jaunos mergaitės išžaginimą ir nužudymą, pranešė teismai. Pasak teismų sistemos naujienų svetainės „Mizan Online“, aukos šeima iš šalies šiaurės vakarinėje dalyje esančio Bukano miesto dalyvavo teismo procese ir prašė, kad egzekucija būtų įvykdyta viešai.

Irano aktyvistė Narges Mohammadi, kuriai 2023 metais buvo skirta Nobelio taikos premija už kovą dėl moterų ir žmogaus teisių Irane, sulaukė iš Teherano grasinimų mirtimi, penktadienį pranešė Nobelio komitetas. N. Mohammadi, kuri didžiąją dalį pastarojo dešimtmečio praleido už grotų, gruodžio mėnesį ribotam laikui buvo paleista iš Teherano Evino kalėjimo dėl medicininių priežasčių, o jos teisininkų komanda ne kartą įspėjo, kad ji bet kada gali būti vėl suimta.

Irano remiami Jemeno husių sukilėliai trečiadienį prisiėmė atsakomybę už šią savaitę Raudonojoje jūroje įvykdytą mirtiną išpuolį, per kurį nuskendo prekybinis laivas. Pastarosiomis dienomis Jemeno sukilėliai atnaujino savo kampaniją šiame svarbiame, bet nestabiliame vandens kelyje. Trečiadienį husiai prisiėmė atsakomybę už anksčiau šią savaitę įvykdytą mirtiną išpuolį, per kurį nuskendo prekybinis laivas.

Tarpininkas Kataras antradienį pranešė, kad netiesioginės derybos tarp Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ dėl paliaubų Gazos Ruože tęsiasi, tačiau pažangai pasiekti prireiks laiko. Naujas netiesioginių derybų dėl susitarimo nutraukti ugnį Gazos Ruože raundas prasidėjo sekmadienį. Antradienį Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansari (Madžedas Ansaris) patvirtino, kad derybos tęsiasi jau trečią dieną.

Izraelis ruošiasi tolesniems kariniams veiksmams, jei Iranas bandys atgaivinti savo branduolinę programą, rašo „Axios“. Izraelio pareigūnai mano, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali uždegti žalią šviesą naujoms Izraelio atakoms. Apie tai portalui komentavo du informuoti šaltiniai. D. Trumpas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienio vakarą Baltuosiuose rūmuose susės vakarienės.

Gazos Ruožo civilinės gynybos agentūra pranešė, kad pirmadienį per Izraelio kariuomenės smūgius visoje karo nuniokotoje palestiniečių teritorijoje žuvo 12 žmonių, įskaitant šešis klinikoje, kurioje glaudžiasi perkeltieji palestiniečiai. Izraelis neseniai išplėtė karines operacijas Gazos Ruože, kur nuo 2023-iųjų spalio vykstantis karas sukūrė siaubingas humanitarines sąlygas ir privertė kone visus šios teritorijos gyventojus, kurių yra daugiau kaip du milijonai, palikti savo namus.

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) pirmadienį pranešė, kad nuo birželio pradžios iš Irano grįžo beveik 450 tūkst. afganistaniečių po to, kai Teheranas dokumentų neturintiems migrantams nurodė išvykti iki liepos 6 dienos.  Gegužės pabaigoje Iranas pareiškė, kad dokumentų neturintys afganistaniečiai turi išvykti iš šalies iki liepos 6-osios. Tai gali paveikti keturis iš maždaug šešių milijonų afganistaniečių, kurie, Teherano teigimu, gyvena šalyje.

Iranas turi daugiau kaip 400 kilogramų iki 60 proc. prisodrinto urano, kuris yra beveik tinkamas ginklams. Irano vadovybė savo ruožtu tikina, kad nenori pasigaminti branduolinių ginklų, o branduolinė energija jai reikalinga dėl energetikos.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad sekmadienį siunčia derybų grupę į Katarą aptarti paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo Gazos Ruože. Apie tai pranešta po to, kai islamistų grupuotė „Hamas“ pareiškė esanti pasirengusi nedelsiant pradėti derybas.

Intensyviausia Irano ir Izraelio karo fazė jau baigėsi. Praėjus dviem savaitėms, tapo aišku, jog nepaisant aukšto lygio susitikimo su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi, Maskva iš esmės atsiribojo nuo konflikto. Vladimiras Putinas nepanoro suteikti Iranui karinės paramos – toks žingsnis būtų dar labiau pabloginęs Rusijos santykius su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis. Tuo pat metu jis stengėsi išsaugoti bendrus projektus su Teheranu.

JAV žvalgybos vertinimai rodo, kad dėl smūgių į Irano branduolinius objektus šalies branduolinė programa buvo pristabdyta iki dvejų metų, trečiadienį pareiškė Pentagonas. „Mes sutrikdėme jų programą mažiausiai vieneriems-dvejiems metams – tai rodo (Gynybos) departamento žvalgybos vertinimai“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Seanas Parnellis ir vėliau pridūrė: „Mes manome, kad greičiausiai bus arčiau dvejų metų.

Iranas laikinai sustabdė bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA). Šalies prezidentas Masoudas Pezeshkianas pasirašė atitinkamą įstatymą, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. Šis sprendimas reiškia, kad Iranas į šalį neįleis TATENA inspektorių, kol nebus užtikrintas jo branduolinių objektų „saugumas“. Norint, kad tai įvyktų, ši Vienoje įsikūrusi organizacija turi pasmerkti JAV ir Izraelio atakas prieš Irano branduolinius objektus ir pripažinti Irano brandu...

„Reuters“ šaltiniai, susipažinę su JAV žvalgybos informacija, teigė, kad Iranas, įpusėjęs 12 dienų trukusį karinį konfliktą su Izraeliu, ketino užminuoti Hormūzo sąsiaurį, per kurį tiekiama apie 20 proc. pasaulio naftos ir dujų. Pasak jų, Irano kariškiai netrukus po to, kai Izraelis pradėjo oro antskrydžius, į Persijos įlankoje esančius laivus pakrovė jūrines minas.

Iranas pareiškė ketinantis net ir po karo su Izraeliu tęsti branduolinę programą. „Tol, kol Irano islamo respublika yra Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS) narė, ji turi turėti galimybę naudotis savo teisėmis“, – pirmadienį Teherane sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Ismailas Baghai‘jus. Po 12 dienų trukusio karo, per kurį JAV ant svarbiausio Irano branduolinio objekto numetė galingiausias savo turimas įprastines bombas, šiuo metu galioja paliaubos.

Iranas pareiškė ketinantis net ir po karo su Izraeliu tęsti branduolinę programą. „Tol, kol Irano islamo respublika yra Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (BGNS) narė, ji turi turėti galimybę naudotis savo teisėmis“, – pirmadienį Teherane sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Ismailas Baghai‘jus. „Irano, kaip šios sutarties nario, teisės yra visiškai aiškios – įskaitant teisę į taikų branduolinės energijos naudojimą“, – tvirtino I. Baghai‘jus.

Dabartinę situaciją Artimuosiuose Rytuose savaitgalį komentavęs regiono ekspertas, Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnysis mokslinis darbuotojas Karimas Sadjadpouras teigė, kad įtampą regione reikėtų aiškinti ne nacionalinių interesų priešprieša. Pasak eksperto, pagrindiniai jos veiksniai – Donaldo Trumpo, Benjamino Netanyahu ir ajatolos Ali Khamenei asmenybės, politinės ambicijos ir vidaus politikos siekiai.

Irano valstybinė žiniasklaida pirmadienį, praėjus beveik savaitei nuo paliaubų įsigaliojimo, pranešė, kad per 12 dienų trukusį karą su Izraeliu Irane žuvo mažiausiai 935 žmonės.  Oficiali naujienų agentūra IRNA citavo šį skaičių pateikusį teismų sistemos atstovą Asgharą Jahangirą. Jo teigimu, tarp žuvusiųjų yra 132 moterys ir 38 vaikai.

Izraelis suinteresuotas sudaryti „taikos ir normalizavimo“ susitarimus su kaimyninėmis šalimis Libanu ir Sirija, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras. „Izraelis yra suinteresuotas išplėsti Abraomo susitarimų taikos ir normalizavimo ratą“, – spaudos konferencijoje Jeruzalėje sakė G. Saaras, turėdamas omenyje JAV remiamus susitarimus, kuriuos 2020-aisiais Izraelis pasirašė su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), Bahreinu ir Maroku.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nemano, kad Iranas sugebėjo apsaugoti ar perkelti prisodrintą uraną prieš JAV atakas, nukreiptas prieš jo branduolinius objektus. D. Trumpas sekmadienį per interviu kanalui „Fox News“ atmetė žiniasklaidos pranešimus, kad Teheranas galbūt perkėlė tam tikrą urano kiekį. „Jie nieko neperkėlė“, – tikino D. Trumpas. Jis taip pat sakė, kad JAV nepaskelbė apie atakas, todėl buvo mažai laiko pasiruošti.

Iranas ilgą laiką buvo svarbus Rusijos sąjungininkas, teikęs paramą su dronais ir kitais ištekliais, tačiau dabar šios partnerystės ateitis gali pasikeisti. Ekspertai prognozuoja, kad Irano režimas susidurs su didesnėmis vidinėmis problemomis, o Vakarų spaudimas gali paspartinti jo silpnėjimą.

Per Izraelio smūgį į liūdnai pagarsėjusį Teherano Evino kalėjimą šios savaitės pradžioje žuvo 71 žmogus, sekmadienį pranešė Irano teismai, praėjus kelioms dienoms po to, kai paliaubomis baigėsi 12 dienų trukęs dviejų priešiškų valstybių karas. Pirmadienį per smūgį buvo sugriauta dalis Evino kalėjimo administracinio pastato. Evino kalėjimas – tai didelis, stipriai įtvirtintas kompleksas, kuriame, teisių gynimo grupių teigimu, laikomi politiniai kaliniai ir užsienio piliečiai.

Po smūgio Iranui kyla klausimas: kaip Vakarai reaguos į augančią diktatorinių valstybių koaliciją? Ar galime tikėtis dar daugiau propagandinių žinučių iš Rusijos, smerkiančių Vakarus, Ameriką ir Izraelį? Apie Iraną, bei diktatorių klubą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto (VU) Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas ir buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.

Kodėl Donaldas Trumpas ir Amerika taip stipriai remia Izraelį, o Ukraina lieka kovoti viena? Ar yra kokių nors esminių skirtumų tarp šių šalių ir kokie interesai slypi už šių sprendimų? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, saugumo ekspertas, Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius.

Naujas karo eskalavimas tarp Izraelio ir Irano, taip pat JAV prezidento Donaldo Trumpo smūgiai Irano branduoliniams objektams vėl priminė apie vieną pavojingiausių klausimų pasaulio saugumo kontekste – kur ir kieno rankose šiandien yra branduoliniai ginklai. Branduolinė grėsmė sugrįžo į geopolitinį epicentrą, o vis mažėjantis branduolinio arsenalo skaidrumas ėmė kelti įtampą. D. Trumpas tvirtina „sunaikinęs“ kai kuriuos Irano branduolinius objektus, kai įsakė surengti smūgius 3 taikiniams.

Irane šeštadienį vyksta maždaug 60 žmonių, įskaitant kariuomenės vadus, žuvusių per karą su Izraeliu, valstybinės laidotuvės. Ceremonijos prasidėjo 8 val. vietos (7 val. 30 min. Lietuvos) laiku sostinėje Teherane. Dėl laidotuvių nedirba vyriausybės įstaigos ir daugelis įmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad išgelbėjo ajatolą Ali Khamenei nuo nužudymo, ir griežtai sukritikavo Irano aukščiausiąjį lyderį už nedėkingumą.  Savo socialinėje platformoje „Truth Social“ JAV lyderis supeikė Teheraną už pareiškimus, kad Iranas esą laimėjo karą su Izraeliu, ir pareiškė, kad sustabdo darbą dėl galimo sankcijų sušvelninimo.

Iranas birželio 28 d. Teherane surengs, pasak jo, „istorines“ 60-ies per 12 dienų trukusį karą su Izraeliu žuvusių žmonių laidotuves, tarp šių asmenų – aukšto rango kariuomenės vadai ir branduolinės energetikos mokslininkai. Ceremonija prasidės 8 val. vietos (7.30 val. Lietuvos) laiku Revoliucijos aikštėje Teherano centre, o po to vyks laidotuvių procesija į Laisvės aikštę, esančią maždaug už 11 kilometrų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo atleisti transliuotojo CNN ir dienraščio „The New York Times“ žurnalistus, rengusius reportažus apie JAV smūgių Irane padarytą žalą. „Melagienas skleidžiantys žurnalistai iš CNN ir „The New York Times“ turėtų būti atleisti, tuojau pat!!! Blogi žmonės, turintys piktų kėslų“, – ketvirtadienį savo socialinių tinklų platformoje „Truth Social“ visomis didžiosiomis raidėmis parašė D. Trumpas.

Iranas paprieštaravo JAV prezidentui Donaldui Trumpui, paskelbusiam apie derybas su Teheranu kitą savaitę. Šiuo metu nėra planų susitikti su JAV atstovais, interviu valstybinei televizijai sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.