Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
21:01 | Baltijos šalių ministrai ragina steigti Specialųjį tribunolą Rusijos vadovų nusikaltimams
Baltijos šalių ministrai paragino Europos Sąjungą (ES) su tarptautiniais partneriais steigti Specialųjį tribunolą, kuris leistų už Rusijos agresijos nusikaltimus patraukti atsakomybėn jos politinius ir karinius vadovus.
Sekmadienio vakarą išplatintame bendrame pareiškime ministrai ragina ES ir toliau palaikyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Hagoje, pačios Ukrainos ir kai kurių kitų valstybių jau vykdomus tyrimus, kurie „atlieka esminį vaidmenį“ renkant įrodymus, siekiant nustatyti ir nubausti atsakingus už karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui.
„Bet mūsų pastangos neturi tuo apsiriboti. Šiuo metu nėra tarptautinio teismo ar tribunolo, kuris galėtų patraukti atsakomybėn Rusijos aukščiausius politinius ir karinius lyderius, kad jie atsakytų už agresijos nusikaltimus prieš Ukrainą“, – teigiama pareiškime.
„Turi būti įkurtas Specialusis baudžiamasis tribunolas agresijos nusikaltimams prieš Ukrainą, kad ši teisinė spraga būtų užpildyta“, – tvirtina ministrai.
„Pagrindiniai šios žudikiškos agresijos sumanytojai, kurstytojai ir pagalbininkai negali išvengti teisingumo tik dėl spragos tarptautinėje baudžiamojoje jurisdikcijoje“, – teigia Baltijos valstybių diplomatiniai vadovai.
Raginimas išplatintas Liuksemburge vyksiančios ES Užsienio reikalų ministrų tarybos išvakarėse.
20:08 | Belgorode per apšaudymą sužeisti mažiausiai keturi žmonės – gubernatorius
Su Ukraina besiribojančiame Rusijos Belgorodo regione sekmadienį per apšaudymą buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės, pranešė rusų pareigūnai.
„Per apšaudymą Belgorode buvo sužeisti trys žmonės iš tos pačios šeimos“, – sekmadienį platformoje „Telegram“ parašė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Vėliau jis pridūrė, kad ketvirtąja auka tapo vyresnio amžiaus vietos gyventojas.
„Senuką ištiko šokas. Jam teikiama visa būtina medicininė pagalba“, – sakė V. Gladkovas. Jis sakė, kad dar du vyrai dėl skeveldrų padarytų žaizdų buvo paguldyti į ligoninę. Jis nepateikė jokių savo pranešimą pagrindžiančių įrodymų.
Atskirame pranešime V. Gladkovas pranešė, kad jo administraciją užfiksavo „žalą daugiau nei 20 namų“.
Gubernatorius paskelbė nuotraukų, kuriose matyti žala, išdaužyti langai ir duobės, likusios po smūgių Belgorodo mieste ir srityje.
Belgorodo mieste užfiksuota apie 16 sprogimų, sekmadienį pranešė Rusijos tyrimų komitetas, tiriantis sunkius nusikaltimus.
Rusijos pasienio regionų valdžios institucijos ne kartą kaltino Kyjivą apšaudant jų teritoriją ir tvirtino, kad per išpuolius sužeidžiami civiliai gyventojai. Ukraina neprisiėmė atsakomybės už tariamus išpuolius ir jų nekomentavo.
Rusija ilgą laiką iš Belgorodo apšaudo Ukrainos teritoriją.
Apie incidentą pranešta Ukrainai tęsiant kontrpuolimą ir atsikovojant vis daugiau teritorijų. Savaitės pradžioje Kremlius, keršydamas už tai ir už praėjusį savaitgalį įvykusį sprogimą ant jam svarbaus tilto, jungiančio Rusiją su Krymo pusiasaliu, surengė didžiausią per kelis mėnesius smūgių Ukrainai bangą.
330 000 gyventojų turintis Belgorodas, esantis maždaug už 40 km nuo Ukrainos sienos, iki šiol retai nukentėdavo, priešingai nei aplinkinis regionas.
Rusija skundėsi, jog pastaruoju metu padaugėjo artilerijos ir raketų smūgių su Ukraina besiribojančiai jos teritorijai.
Penktadienį, kaip pranešė V. Gladkovas, po Ukrainos smūgio mieste užsidegė elektros pastotė ir buvo nutrūkęs elektros tiekimas. Dieną anksčiau raketa apgadino gyvenamąjį namą Belgorode, o srityje buvo sunaikintas šaudmenų sandėlis.
Tuo metu šeštadienį du ginkluoti užpuolikai iš vienos buvusios sovietinės valstybės užpuolė karinį poligoną Belgorodo regione ir nužudė 11 žmonių, kurie savanoriškai stojo kariauti Ukrainoje, o dar 15 sužeidė, pranešė pareigūnai.
Vasario pabaigoje Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti 300 000 rusų, kurie anksčiau atliko privalomąją karinę tarnybą.
Dalinės mobilizacijos paskelbimas išprovokavo protestus, daug šaukiamojo amžiaus vyrų išvyko iš Rusijos, be to, įvyko keli išpuoliai prieš įstaigas, atsakingas už šaukimą.
18:29 | Prancūzija didina karinę paramą Ukrainai bei pildo savo ginkluotės atsargas
Prancūzija sekmadienį pažadėjo oro gynybos sistemų, skirtų apsaugoti Ukrainos miestus nuo dronų atakų, taip pat išplėsti ukrainiečių karių mokymų programą.
Šalis siekia paneigti nuomonę, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė nepakankamai remia Ukrainos kariuomenę kovoje su Rusijos invazija.
Iki 2 000 Ukrainos karių Prancūzijoje bus prijungti prie karinių dalinių ir jie kelias savaites rotuodami dalyvaus koviniuose mokymuose, labiau specializuotose logistikos ir kitų poreikių pratybose, taip pat bus apmokyti naudotis Prancūzijos tiekiama įranga, „Le Parisien“ duotame interviu sakė gynybos ministras Sebastienas Lecornu.
„Pažymime faktą, kad karas, deja, tęsis, – laikraštis citavo ministrą. – Nauja karių karta taip pat turi būti apmokyta, kad atlaikytų iki galo.“
Prancūzija anksčiau apmokė Ukrainos artilerijos karius naudoti jos tiekiamas savaeiges haubicas „Caesar“.
Išplėstiniai mokymai, kuriuos dabar siūlo Paryžius, pasak ministro, yra labai svarbus žingsnis.
„Mes keičiame apimtis“, – pabrėžė S. Lecornu.
Jis pridūrė, kad oro gynybos raketų baterijos „Crotale“, kurias Prancūzija ruošiasi siųsti į Ukrainą, „bus ypač naudingos kovojant su bepiločiais orlaiviais ir bombardavimu iš oro“.
S. Lecornu teigimu, Prancūzija turi 12 baterijų. Jis nepatikslino, kiek jų bus siunčiama į Ukrainą, bet teigė, jog „bus svarbu suteikti jiems pajėgumų apginti savo dangų“.
Siekiama, kad Kyjivas galėtų raketas dislokuoti per du mėnesius – į šį laikotarpį įskaitant ukrainiečių karių parengimą.
Prancūzija jau yra išsiuntusi 18 „Caesar“ vienetų ir svarsto dėl dar šešių.
Šalis taip pat įsteigė 100 mln. eurų fondą, „kuriuo ukrainiečiai gali pasinaudoti pirkdami tai, ko nori, su sąlyga, kad tiekėjo šalis yra Prancūzija“, pasakojo S. Lecornu.
Pasak jo, tarp pirmųjų Ukrainos užsakymų naudojantis fondu gavėjų yra prancūzų įmonė, tieksianti pontoninius tiltus.
Europos Sąjungos narė Prancūzija, siekdama aprūpinti Ukrainą ginkluotės atsargomis, taip pat atkreipė dėmesį į pačios šalies gynybos poreikius.
S. Lecornu sakė, kad „Crotale“ baterijos, skirtos Ukrainai, keičiamos modernesne „Mamba“ oro gynybos sistema, kuri, kaip tikimasi, sudarys saugumo skydo dalį 2024 metais, kai Paryžius rengia olimpines žaidynes.
Šalis taip pat įsakė papildyti savo „Caesar“ pabūklų atsargas, siekiant pakeisti siunčiamus į Ukrainą, teigė ministras.
Prancūzijos gynybos biudžetas 2023 metams pakils iki aukščiausio lygio nuo pat Antrojo pasaulinio karo – sieks 44 mlrd. eurų, sakė jis. Palyginimui, 2017 metais, E. Macronui laimėjus pirmąją kadenciją, biudžetą sudarė 32,3 mlrd. eurų.
17:11 | Ekspertai: jei rusų kariuomenė išsilaikys iki Kalėdų, tai jiems bus didelė sėkmė
Ekspertai teigia, kad Rusijos kariuomenė, prieš prasidedant žiemai, stengsis išvengti visiško žlugimo fronto linijose, o karo eiga juda nenuspėjama linkme, rašo UNIAN, remdamasi CNN medžiaga.
„Tai trečias, ketvirtas, galbūt penktas karas, kurį stebime“, kalbėjo „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis konsultantas Keiras Gilesas.
Ekspertai sako, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė karo fronte ir suduotas galingas sprogimas ant Krymo tilto lėmė, kad Ukraina pasiekė strateginių laimėjimų, žlungant Rusijos moralei.
Po Rusijos raketų puolimo sekė nuolatinė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė ir galingas sprogimas ant Krymo tilto. Tai smogė Rusijos suteikė Ukrainai didelį strateginį postūmį, teigia ekspertai.
Priduriama, kad, artėjant šaltajam laikotarpiui, kovos sausumoje, tikėtina, sulėtės, o artimiausios karo savaitės bus kritinės, mat Rusijos kariuomenė visomis išgalėmis stengsis išsilaikyti karo fronte, kol dar neprasidėjo žiema.
K. Gilesas sako, kad tai, nors Ukrainos pergalė atrodė tolima perspektyva, dabar situacija pasikeitė, todėl Rusijos kariuomenė iš tiesų gali būti įveikta.
Ekspertai teigia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje gali lemti, kad Rusijos veiksmai bus dar labiau intensyvesni. Manoma, kad jei rusų kariuomenei pavyks išsilaikyti iki Kalėdų, tai bus didelė sėkmė rusams.
16:42 | Baltarusijoje bus dislokuota beveik 9 tūkst. rusų karių
Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad šalyje bus dislokuota šiek tiek mažiau kaip 9 tūkst. rusų karių, kurie neva turėtų saugoti valstybės sienas, praneša „Reuters“.
Praėjusią savaitę Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo kariai bus dislokuoti kartu su rusų pajėgomis prie Ukrainos sienos kaip „jungtinės grupuotės“ dalis.
„Pirmasis traukinys su rusų karinėmis pajėgomis, kurie priklauso [regioninei grupei], atvyko į Ukrainą“, – sekmadienį „Twitter“ paskyroje rašė Baltarusijos gynybos ministerijos atstovas Valerijus Revenko.
16:39 | Rusija tęsia šantažą
Kremliaus energetikos milžinės „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Milleris teigė, kad Rusija sustabdys dujų tiekimą Europos Sąjungai, jei šalys narės nuspręs įvesti kainų lubas už dujas, rašo NEXTA.
Russian gas blackmail#Russia will stop gas supplies to the #EU if the member countries decide to impose a price ceiling, said Gazprom CEO Alexei Miller. pic.twitter.com/Hev73bvj40
— NEXTA (@nexta_tv) October 16, 2022
16:30 | Kadenciją baigęs Barakas Obama: Putino režimas dar labiau izoliuotas nei sovietmečiu
Kadenciją baigęs JAV prezidentas Barakas Obama sako, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino vyriausybė yra dar labiau izoliuota nei Kremliaus režimas sovietų laikais, rašo „The Hill“.
B. Obama pažymi, kad komunikacija tarp Baltųjų rūmų ir Kremliaus ilgą laiką buvo itin silpna.
„Aš manau, kad tai, su kuo dabar tenka susidurti, yra Rusijos režimas, kuris dar iš tiesų dar labiau centralizuotas, dar labiau izoliuotas ir uždaras. Manau, kad V. Putinas įtvirtino tokį sprendimų priėmimo procesą, kurio neregėjome net sovietmečiu“, – kalbėjo B. Obama.
Kadenciją baigęs JAV prezidentas pažymėjo, kad net ir įtemptomis Šaltojo karo akimirkomis abi pusės – tiek Baltieji rūmai, tiek Kremlius – pakels ragelį ir galės aptarti diplomatinius santykius, pasiųsti „aiškius signalus“.
B. Obama tvirtina, kad JAV siekia atrasti kelius, siekiant atkurti komunikaciją tarp Kremliaus, taip pat pastebėjo, kad užtikrinti diplomatinį bendravimą yra itin svarbu.
16:13 | Rusija atsidūrė kritinėje situacijoje: sprogus Krymo tiltui, stringa rezervinių atsargų tiekimas
Krymo tilto sunaikinimas sumažino Rusijos logistinius pajėgumus 75 proc., skelbia UNIAN.
Ukrainos operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk teigė, kad rusų okupantai dėl šios priežasties atsidūrė kritinėje padėtyje.
Teigiama, kad rusų okupantai atsidūrė itin kritinėje situacijoje dėl karinės įrangos, atsargų tiekimo.
„Iš ten vyko rezervų atitraukimas ir beveik 75 proc. pristatymų buvo vykdomi Krymo tiltu“, – teigė ji.
Be to, N. Humeniuk pridūrė, kad dėl prastų oro sąlygų taip pat buvo sustabdyti keltai, tad susisiekimas Kerčės sąsiauryje, pasak jos, tampa beveik neįmanomas.
„Jie [rusų kariuomenė] tikrai kenčia dėl įrangos, amunicijos, karinės technikos trūkumo“, – kalbėjo Ukrainos atstovė.
15:43 | Ukraina skelbia: už teroristo Girkino perdavimą – 100 tūkst. JAV dolerių
Sekmadienį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė, kad tiems, kurie padės Ukrainai sugauti ir į nelaisvę uždaryti buvusį Donbaso separatistu vadą Igorį Girkiną, bus skiriama 100 tūkst. JAV dolerių vertės premija.
Šią žinią „Facebook“ paskyroje paskelbė gynybos ministerijos atstovai.
Priduriama, kad vienas iš žinomiausių rusų teroristų nusprendė ir vėl dalyvauti kare prieš Ukrainą.
„I. Girkinas (Strelkovas) yra rusų teroristas, buvęs, kaip save pristatė, „DPR gynybos ministras“. Dabar Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ir Ukrainos generalinė prokuratūra I. Girkinui iškėlė daugybę skirtingų bylų dėl teroristinės veiklos, kankinimų, įvykdytų žmogžudysčių ir valstybės suvereniteto pažeidimų“, – teigiama pranešime.
Be to, primenama, kad Nyderlandai I. Girkiną įtraukė į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą dėl civilinio „Boeing 777“, skridusio reisu MH17, numušimo.
Be to, Ukrainos žvalgybos atstovai pridūrė, kad nė vienas karo nusikaltėlis neliks nenubaustas.
The Main Intelligence Directorate of the #Ukrainian Defense Ministry guarantees $100,000 for the capture of Girkin-Strelkov. pic.twitter.com/jEXFrHy6tv
— NEXTA (@nexta_tv) October 16, 2022
15:05 | Rusijos okupuoto Donecko savivaldybės pastate driokstelėjo sprogimas
Rusų okupuotame rytiniame Ukrainos Donecko mieste sekmadienį driokstelėjo sprogimas.
Prokremliški pareigūnai apkaltino ukrainiečius dėl raketų atakos, per kurią nukentėjo mero biuras Donecko mieste.
Atskirai Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos raketos pataikė į miestą šalia Zaporižios atominės elektrinės ir sužeidė šešis žmones.
Videos and photos all over Russian and Donetsk Z Telegram channels showing Donetsk city administration building at 98 Artema St. (not to be confused with the better known “DNR” admin building two blocks south) in the occupied city has been destroyed. pic.twitter.com/6qDu9xo2pP
REKLAMA— Christopher Miller (@ChristopherJM) October 16, 2022
Apie šiuos incidentus pranešta Ukrainai tęsiant kontrpuolimą ir atsikovojant vis daugiau teritorijų. Savaitės pradžioje Kremlius, keršydamas už tai ir už praėjusį savaitgalį įvykusį sprogimą antį jam svarbaus tilto, jungiančio Rusiją su Krymo pusiasaliu, surengė didžiausią per kelis mėnesius smūgių Ukrainai bangą.
Separatistų kontroliuojamame Donecke per raketų ataką smarkiai nukentėjo savivaldybės pastatas. Aplink pastatą, kuriam išdužo langai ir iš dalies sugriuvo lubos, sukosi dūmų kamuoliai. Netoliese stovėję automobiliai sudegė.
Apie aukas kol kas nepranešama.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamentas platformoje „Telegram“ pranešė, kad „laikinai okupuotame Donecke driokstelėjo sprogimas, o vietos administracijos pastate liepsnoja gaisras. Štai prie ko atveda „rūkymas prie dujų balionų“. Vietiniai sako, kad ten buvo kitas sprogimas, mažesnis“.
Kremliaus remiama separatistų valdžia anksčiau jau kaltino Ukrainą dėl daugybės smūgių infrastruktūros ir gyvenamiesiems objektams okupuotuose regionuose, dažnai naudojant JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas HIMARS, tačiau nepateikė tai patvirtinančios informacijos.
Atskirai Ukrainos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad mažiausiai šeši žmonės buvo sužeisti per raketų smūgius Nikopolyje priešais didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, kurioje Rusija yra dislokavusi savo karius.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka nurodė, kad po smūgių hospitalizuoti du Nikopolio gyventojai. Ataka taip pat apgadino penkias elektros linijas, dujotiekius ir daugybę pastatų.
Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą dėl šaudymo į elektrinę, kurioje ir toliau dirba Ukrainos personalas, ir aplink ją. Ukrainos pareigūnai taip pat reguliariai praneša apie išpuolius prieš civilius kitapus Dniepro upės, įskaitant Nikopolį ir netoliese esantį Marhanecą.
14:41 | Prie ES misijos Ukrainai Lietuva gali prisidėti vykdant mokymus, siunčiant instruktorius
Europos Sąjungai (ES) artėjant prie susitarimo dėl didelės karinės misijos, pagal kurią keliose valstybėse narėse bus apmokyta 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, Lietuvos Krašto apsaugos ministerija svarsto šalies dalyvavimo joje būdus.
„ES baigiasi pirmasis diskusijų etapas dėl ES Karinio mokymo misijos Ukrainai įkūrimo (EUMAM). Lietuva yra pasirengusi prisidėti tiek suteikiant erdvę mokymams, tiek siunčiant instruktorius“, – nurodoma BNS šią savaitę atsiųstame ministerijos komentare.
„Turime koordinuoti misijos veiklą su kitomis paramos mokymais Ukrainai iniciatyvomis, tame tarpe ir NATO. Labai svarbi ES misijos „equip“ dalis, kurios pagalba bus aprūpinama Ukrainos kariuomenė reikiama ginkluote, taikant vienodas sąlygas tiek Europos, tiek ir ne Europos gamintojams“, – priduriama jame.
Užsienio žiniasklaida šią savaitę pranešė, jog dėl misijos buvo sutarta per Briuselyje vykusį ES šalių narių ambasadorių susitikimą.
Pasak vieno iš ambasadorių, dabar šis susitarimas bus pateiktas kitą pirmadienį Liuksemburge susitiksiantiems ES užsienio reikalų ministrams.
Tokios ES misijos idėją rugpjūtį iškėlė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Naujienų agentūra AFP nurodė, kad misijai skirtame darbiniame dokumente rašoma, jog pagal ją „daug Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių turės būti apmokyti įvairių karinių funkcijų“.
Pasak dviejų diplomatų, Lenkija ir Vokietija jau paskelbė esančios pasirengusios dalyvauti misijoje.
EUMAM būtų finansuojama ES Europos taikos priemonės lėšomis.
Iš to fondo jau panaudota apie 2,5 mlrd. eurų Ukrainos vykdomų karinių ginklų ir įrangos pirkimų iš ES šalių finansavimui.
14:23 | Perspėja, kad Iranas gali perduoti Rusijai balistines raketas
Iranas planuoja Rusijos Federacijai perduoti balistines raketas „žemė-žemė“ kovoje prieš Ukrainą. Šią išvadą padarė vienos iš JAV sąjungininkių žvalgybos atstovai, rašo UNIAN, remdamasi „The Washington Post“ gauta informacija.
Publikacijoje teigiama, kad žvalgybos pareigūnai apie galimą Irano tolimesnį žingsnį jau informavo Jungtines Valstijas ir Ukrainą.
Surinkta informacija rodo, kad Irano gamyklose yra ruošiamos raketos „Fateh-110“ ir „Zolfaghar“. Priduriama, kad šios trumpojo nuotolio balistinės raketos gali pasiekti taikinius už 300 ir 700 kilometrų.
Publikacijoje taip pat pažymima, kad Iranas turi vieną didžiausių ir įvairiausią trumpojo bei vidutinio nuotolio raketų arsenalą Artimuosiuose Rytuose.
Naujausios „Fateh-110“ ir „Zolfaghar„raketų versijos gali būti itin galingos ir pakankamai tikslios, jeigu jos naudojamos netolimiems nuotoliams, be to, šio tipo raketose gali būti įrengtos atskiros nukreipimo sistemos, kurios, priartėjus prie taikinio, leidžia jas pakreipti.
13:50 | Lenkijoje surengtas pašiepiamasis balsavimas dėl Rusijos ambasados aneksijos
Šimtai žmonių šeštadienį susirinko dalyvauti pašiepiamajame referendume dėl Rusijos ambasados Varšuvoje aneksavimo.
Tai dalis protesto, kurį surengė kelios visuomeninės grupės.
„Šį sezoną populiarios aneksijos“, – sakoma organizatorių pranešime, su aliuzija į neseniai Maskvos surengtus referendumus Ukrainoje – Vakarų atmestus kaip fiktyvius, – po kurių Rusija pareiškė aneksuojanti keturis okupuotus regionus.
„Mes nusprendėme eiti tuo pačiu keliu ir surengti referendumą dėl Rusijos ambasados Varšuvoje... aneksijos“, – nurodoma pranešime.
Iniciatyvą surengusios nevyriausybinės organizacijos taip pat pasirėmė išplitusiu socialinių tinklų pokštu, siūlančiu čekams užimti Rusijos eksklavą Kaliningradą.
Organizatorių teigimu, proteste dalyvavo apie 3 000 žmonių, mosuojančių Ukrainos vėliavomis bei transparantais su užrašais „Terorusija“ ir „Šalin rankas nuo Ukrainos“.
„Balsuojančiųjų“ eilė nusidriekė gatve, kurioje įsikūrusi Rusijos ambasada – priešais ją buvo pastatyta balsadėžė.
Balsavimo biuletenyje buvo klausiama, ar Lenkija turėtų aneksuoti Rusijos ambasadą, ir pateikti trys balsavimo variantai – visi „taip“.
„Tai daug demokratiškesnė idėja nei tie referendumai Ukrainos teritorijoje, kurie buvo surengti pasitelkus ginklus bei raketas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvoje gyvenanti 33 metų ukrainietė teisininkė Marija Volkolup.
Mitingo organizatoriai pasiūlė alternatyvius ambasados pastato panaudojimo būdus, įskaitant pabėgėlių apgyvendinimą, kultūros centrą, zoologijos sodą ir net viešuosius tualetus.
Rugpjūtį Maskvą palikęs 46 metų rusas Grigorijus teigė, kad dalyvavo mitinge norėdamas parodyti savo paramą Ukrainai.
„Smerkiu šį (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino karą ir noriu pasakyti, kad ne visi rusai jį palaiko“, – AFP pareiškė jis bei pasakojo, kad į Varšuvą persikėlė vedinas kaltės jausmo – buvimas tėvynėje privertė jį pasijusti karo bendrininku.
Renginio iniciatoriai – jėgas suvienijusios moteris, Ukrainą, demokratiją ir žmogaus teises remiančios grupės – teigė išsiųsiantys atvirą laišką Lenkijos vadovams su raginimu iš šalies išsiųsti Rusijos ambasadorių.
13:41 | Paskelbtas oro pavojus
Visoje Ukrainos teritorijoje paskelbtas oro pavojus, rašo NEXTA.
❗️Air raid alert almost on the entire territory of #Ukraine. pic.twitter.com/gmsDpV9V5R
— NEXTA (@nexta_tv) October 16, 2022
13:25 | Begorode nugriaudėjo 16 sprogimų
Vietos gyventojai skelbia, kad sekmadienį netoli Belgorodo oro uosto suskaičiavo 16 sprogimų, rašo „Ukrinform“.
„Tuo tarpu Belgorode... Vietiniai skaičiuoja 16 sprogimu oro uosto teritorijoje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos centro atstovai.
Šeštadienį taip pat buvo pranešta, kad Rusijoje, Belgorodo srityje, Razumnoje kaimo vietovėje, kaip įtariama, supleškėjo naftos sandėlis.
12:56 | Smogta okupantų infrastruktūrai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo Donecko miesto tarybos pastatą, kuriame susirenka vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ vadovai, rašo NEXTA.
The #Ukrainian Armed Forces attacked the building of the #Donetsk City Council, where the leaders of the so-called "Donetsk People's Republic" meet. pic.twitter.com/G4CKvEbCit
— NEXTA (@nexta_tv) October 16, 2022
12:38 | Situaciją rusų kariuomenėje vadina siaubinga
JAV kariuomenės vadas Europos žemyne, generolas leitenantas Benas Hodgesas tvirtina, kad nepasitikėjimas Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir Kremliaus generalinio štabu gali sukelti tikrų tikriausią „sprogimą“ šalyje.
Pasak kariuomenės vado, V. Putinas paskyrė naują kariuomenės generolą Sergejų Surovikiną todėl, kad jis jam yra itin ištikimas.
„S. Surovikinas – naujasis Rusijos okupacinių pajėgų [Ukrainoje] vadas – yra žinomas dėl savo brutalumo ir korumpuotumo. Tačiau ar verta stebėtis, kad Kremlius pasirinko korumpuotą nusikaltėlį ir žudiką tapti naujuoju kariuomenės generolu? Tai buvo nuspėjama.
Juolab dėl to, kad jis yra itin ištikimas [V. Putinui], o tai yra svarbiausia paskyrimo [priežastis], kadangi V. Putinas nerimauja, kad jo patikėtiniai nepalaikys jo taip, kaip anksčiau“, – svarstė B. Hodgesas.
Visgi ekspertas įsitikinęs, kad dabar nėra svarbu, kas taps naujuoju Rusijos Federacijos kariuomenės generolu, kadangi šalies karinių pajėgų problemos yra itin gilios ir sisteminės, tad paskirtas asmuo to nesugebės pataisyti per keletą savaičių ar mėnesių.
„Korupcija, oro, sausumo ir laivyno koordinavimo stoka, žlugusi logistinė sistema. Visa tai yra tiesiog siaubinga, tad nebėra svarbu, kas taps naujuoju [okupacinių pajėgų] vadu, jis nesugebės viso to išspręsti.
Kuo išsiskiria naujasis kariuomenės generolas? Manau, kad jis [S. Surovikinas] naudos vienokią ar kitokią brutalumo taktiką, tad kuo greičiau [rusų kariuomenė] bus įveikta, tuo geriau“, – teigė jis.
11:49 | Belgorade pasigirdo sprogimai
NEXTA skelbia, kad netoli Belgorodo oro uosto pasigirdo sprogimas.
An explosion is being reported near the airport of #Belgorod. pic.twitter.com/ov3twL0LIP
— NEXTA (@nexta_tv) October 16, 2022
11:32 | Britų žvalgyba: Rusija nepajėgi gaminti modernios amunicijos
Britų žvalgyba skelbia, kad Rusija yra nepajėgi gaminti amunicijos tokiu tempu, koks yra poreikis karo fronte. Teigiama, kad ateityje tai apsunkins galimybę Kremliui suduoti naujus smūgius skirtingiems taikiniams, rašo UNIAN.
Pirmadienį, spalio 10 d., Rusija į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 80 raketų, tačiau šalies agresorės gynybos pramonė nespėja gaminti amunicijos, todėl Kremliaus karinės atsargos mažėja, o tai gali užkirsti kelia ateityje pasiekti karinius tikslus.
„Rusijos gynybos pramonė tikriausiai nėra pajėgi gaminti modernios amunicijos tokiu tempu, kokiu ji yra išnaudojama“, – teigiama pranešime.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 16 October 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) October 16, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/cSR06lXKTG
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/UYBkbW8aYS
10:50 | Nukauta 65 tūkst. rusų karių
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad nuo Rusijos pradėtos karinė invazijos pradžios nukautų rusų okupantų skaičius pasiekė 65 tūkst.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešime priduriama, kad per pastarąją parą taip pat buvo nukauta 300 rusų karių.
Be to, nuo karinės invazijos pradžios jau buvo sunaikinti 2 tūkst. 529 rusų kariuomenės tankai, taip pat 5 tūkst. 193 šarvuočiai.
Загальні бойові втрати противника з 24.02 по 16.10 орієнтовно склали / The total combat losses of the enemy from 24.02 to 16.10 were approximately:https://t.co/Sacj4PkeJm pic.twitter.com/TAutd0uRXC
— Генеральний штаб ЗСУ (@GeneralStaffUA) October 16, 2022
10:40 | V. Zelenskis: šiuo metu sudėtingiausia padėtis yra prie Bachmuto Donecko srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad šiuo metu „sudėtingiausia“ padėtis yra prie Bachmuto, praėjus kelioms dienoms po to, kai prorusiškos pajėgos paskelbė artėjančios prie šio rytinio miesto.
„Donecko ir Luhansko regionuose išlieka labai sudėtinga padėtis, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi. – Sudėtingiausia padėtis, kaip ir ankstesnėmis dienomis, yra prie Bachmuto. Mes vis dar laikomės savo pozicijų.“
Rusijos remiamų separatistų pajėgos Ukrainos Donecko regione ketvirtadienį pranešė užėmusios du netoliese esančius Opytinės ir Ivanhrado kaimus.
Rusijos kariuomenė jau keletą savaičių puldinėja Bachmutą – vyno gamyba ir druskos kasyba garsėjantį miestą, kuriame anksčiau gyveno 70 000 žmonių, tikėdamasi jį užimti.
Maždaug už 15 km nuo Bachmuto esančiame Časiv Jare naujienų agentūros AFP žurnalistai kalbėjosi su kariu, ką tik grįžusiu nuo Bachmuto fronto linijos.
50-metis 93-iosios brigados karys, pravarde „Poliak“, prisiminė keturias įtemptas dienas, praleistas mūšio lauke, o jo akyse buvo matyti didelis fizinis ir emocinis išsekimas.
„Kelias dienas nemiegojau, nevalgiau, negėriau, išskyrus kavą, – pasakojo jis. – Iš 13 mano grupės vaikinų netekome dviejų karių, o penki buvo evakuoti.“
„Dabar tai mūsų gyvenimas, mes padarysime viską dėl savo šalies“, – pridūrė vyras, kuris buvo nesunkiai sužalotas skeveldrų.
Jau kelias savaites Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša apie nuolatinius teritorinius laimėjimus šalies pietuose ir rytuose, taip pat ir Donecko regione.
10:26 | „Wagner“ siekia įrodyti savo pranašumą
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai sako, kad sukarinta organizacija „Wagner“ stengiasi parodyti savo viršenybę prieš Rusijos gynybos ministeriją ir Kremliaus sausumo pajėgas.
Spalio 13 d. buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame Juodosios jūros laivyno 126-osios pakrančių apsaugos brigados kariai, esantys Chersono srityje, skundžiasi, kad jie kovoja šioje srityje nuo karo pradžios be jokio atokvėpio, karių rotacijos. Taip pat priduriama, kad Ukrainos pajėgos juos talžo, o 80 kariškių teturi vieną BTR šarvuotį, kuris užkerta kelią kariniam manevringumui.
Po to, kai šis vaizdo įrašas išplito socialiniuose tinkluose, su „Wagner“ susijęs „Telegram“ kanalas spalio 14 d. paskelbė, kad šios sukarintos grupės vadovybė 126-ajai brigadai nusprendė perduoti 4 karines transporto priemones, siekiant išlaikyti fronto liniją Chersono srityje.
Analitikai įžvelgia, kad tokiu būdu tarsi bandoma parodyti „Wagner“ pranašumą prieš Rusijos gynybos ministeriją, o pats samdinių grupės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas siekia užsitarnauti Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumą,
09:45 | Rusų karinėje bazėje – susišaudymas
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad šeštadienį karinėje bazėje, esančioje Belgorodo srityje pietvakarių Rusijoje, įvyko susišaudymas. Pranešta, kad mažiausiai 11 asmenų žuvo, dar 15 buvo sužeisti, o du atakas įvykdę savanoriai nušauti, rašo „The Guardian“.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigė, kad du rusų savanoriai, kurie paleido šūvius į kitus savanorius karinėje bazėje, surengė atakas dėl religinių nesutarimų.
O. Arestovyčius, komentuodamas situaciją, teigė, kad atakas įvykdę asmenys buvo kilę iš Centrinės Azijos, Tadžikistano, kur daugiausiai asmenų išpažįsta islamą.
Nuo valdžios aparatų nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Sota Vision“ teigė, kad išpuolis surengtas mažame Soloti miestelyje, kuris yra netoli Ukrainos sienos ir maždaug už 105 kilometrų į pietryčius nuo Belgorodo.
Kremliaus valstybinė žiniasklaida RIA citavo ministerijos pranešimą, jame teigiama:
„Vykdant šaunamųjų ginklų panaudojimo praktiką su asmenimis, kurie išreiškė norą dalyvauti „specialioje karinėje operacijoje“ [prieš Ukrainą], teroristai paleido ugnį į dalinio personalą.“
Ataka įvykdyta praėjus savaitei po Krymo tilto sprogimo.
„Spalio 15 dieną du NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos) šalies piliečiai įvykdė teroro aktą Vakarų karinės apygardos poligone Belgorodo srityje“, – ministerijos pranešimą citavo valstybinės naujienų agentūros.
„Dėl to 11 žmonių buvo mirtinai sužeisti. Dar 15 žmonių patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus ir buvo nuvežti į gydymo įstaigas“, – priduriama pranešime.
Nuo rugsėjo 21 dienos, kai buvo paskelbta dalinė mobilizacija, į Rusijos ginkluotąsias pajėgas buvo pašaukta daugiau kaip 200 000 žmonių.
Dalinės mobilizacijos paskelbimas išprovokavo protestus, daug šaukiamojo amžiaus vyrų išvyko iš Rusijos, be to, įvyko keli išpuoliai prieš įstaigas, atsakingas už šaukimą.
Vasario pabaigoje Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė mobilizuoti 300 000 rusų, kurie anksčiau atliko privalomąją karinę tarnybą.
09:19 | E. Muskas: „SpaceX“ toliau finansuos palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje
Turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomas Elonas Muskas šeštadienį pareiškė, kad jo kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ toliau finansuos jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, kurią ji Kyjivo prašymu pati ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis.
Anksčiau šią savaitę „SpaceX“ pareiškė, jog nebegali finansuoti „Starlink“ Ukrainoje.
„Starlink“ – daugiau kaip 3 000 mažų palydovų žemojoje Žemės orbitoje – yra gyvybiškai svarbus Ukrainos ryšiams kovojant su Rusija.
Tačiau pastaruoju metu E. Muskas įsivėlė į viešus ginčus su Ukrainos lyderiais, kuriuos supykdė prieštaringai vertinami jo pasiūlymai dėl karo deeskalacijos, įskaitant Rusijos suvereniteto Kryme pripažinimą.
„Velniop, – „Twitter“ parašė E. Muskas. – Nors „Starlink“ vis dar praranda pinigus, o kitos bendrovės gauna milijardus mokesčių mokėtojų dolerių, mes tiesiog toliau nemokamai finansuosime Ukrainos valdžią.“
Penktadienį keliose tviterio žinutėse E. Muskas išsamiai aprašė paslaugos logistiką ir teigė, kad ji „SpaceX“ atsieina beveik 20 mln. dolerių (20,6 mln. eurų) per mėnesį, bei užsiminė, kad bendrovė negali jos finansuoti neribotą laiką.
Tuo metu JAV gynybos departamentas patvirtino, kad bendrauja su milijardieriaus bendrove dėl svarbaus tinklo finansavimo.
„SpaceX“ neprašo kompensuoti ankstesnių išlaidų, tačiau taip pat negali neribotai finansuoti esamos sistemos ir siųsti dar kelis tūkstančius terminalų, kurie naudoja iki 100 kartų daugiau duomenų nei įprasti namų ūkiai“, – sakė E. Muskas penktadienį.
„Tai neprotinga“, – teigė jis.
Remiantis praėjusią savaitę E. Musko pateiktais atnaujintais duomenimis, „SpaceX“ Ukrainai padovanojo apie 25 000 terminalų.
Pasak jo, ši operacija „SpaceX“ jau kainavo 80 mln. dolerių (82,3 mln. eurų), o iki metų pabaigos ši suma, prognozuojama, viršys 100 mln. dolerių (102,8 mln. eurų).
Be to, panašu, kad E. Muskas patvirtino CNN pranešimą, kuriame teigiama, jog jis raštu įspėjo Pentagoną, kad jo finansinė parama baigsis ir kad kariuomenė turėtų apmokėti sąskaitą.
Pasak CNN, „SpaceX“ duomenys, kuriais ji pasidalijo su Pentagonu, rodo, kad apie 85 proc. pirmųjų 20 000 terminalų Ukrainoje bent iš dalies apmokėjo tokios šalys kaip Jungtinės Valstijos, Lenkija ar kiti subjektai, kurie taip pat apmokėjo apie 30 proc. interneto ryšio paslaugų.
Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh penktadienį sakė, kad Gynybos departamentas palaiko ryšį su E. Musku dėl finansavimo klausimo. Pasak jos, Pentagonas „gavo korespondencijos iš „SpaceX“ dėl... jų palydovinio ryšio produkto Ukrainoje finansavimo“.
Pats E. Muskas praėjusią savaitę apsižodžiavo su Ukrainos pareigūnais, kai pasiūlė šaliai sudaryti „taikos susitarimą“, pagal kurį į Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose būtų surengti Jungtinių Tautų prižiūrimi referendumai, aneksuotame Kryme būtų pripažintas Rusijos suverenitetas bei įtvirtintas Kyjivo neutralus statusas.
Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas penktadienį tviteryje pripažino „Starlink“ svarbą.
„Patinka mums tai ar ne, bet @elonmusk padėjo mums išgyventi kritiškiausias karo akimirkas“, – rašė M. Podoliakas ir pridūrė, kad Ukraina „ras sprendimą, kaip išlaikyti #Starlink veikimą“.
08:32 | Ukrainos prezidentas: mes nuosekliai naikiname priešo logistinius objektus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtina, kad taika bus įmanoma tada, kai Rusijos Federacija neturės jokių galimybių vykdyti teroro Ukrainos teritorijoje, rašo UNIAN.
„Mes darome viską, kad sumažintumėme okupantų pajėgumus, galimybę Rusijos kariuomenei vykdyti terorą Ukrainos teritorijoje. Mes nuosekliai naikiname teroristų logistikos objektus, [karinius] sandėlius ir būstines.
Bendras nukautų priešų skaičius artėja prie 65 tūkst. Tiek daug Rusijos piliečių paaukojo savo gyvybes tik dėl dalies žmonių Kremliuje, kad būtų ignoruojama realybė.
Ir kol rusų kapavietės didėja, galima pasakyti, kad net 100 tūkst. žuvusių rusų piliečių nepaskatins Kremliaus susimąstyti“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Prezidento teigimu, tik Ukrainos pergalės, tik laisvo pasaulio apsisaugojimas nuo Rusijos teroro ir šantažo, įvedant sankcijas, garantuojant apsaugą Ukrainai, tik visiškas okupantų išvarymas iš Ukrainos žemių ir teroristinės valstybės pajėgumų sumenkinimas – tai kelias į taiką.
08:19 | Apšaudytas Nikopolio miestas
Rusijos okupantai paleido atakas į Nikopolio miestą šeštadienio vakarą. Kiek anksčiau šis miestas taip pat buvo apšaudomas, rašo „Ukrinform“.
Šią žinią „Telegram“ paskyroje pranešė Jevhenas Javtušenka.
„Nikopolio miestas ir vėl buvo apšaudytas. Naikinimo mastas ir aukų skaičius vis dar nustatinėjamas“, – teigė jis.
Visgi UNIAN priduria, kad surengtų atakų metu okupantai ne tik sunaikino pastatų infrastruktūrą, tačiau taip pat sužeidė mažiausiai vieną asmenį.
Teigiama, kad iš viso buvo suoduota bent 40 smūgių.
08:05 | Diktatorius A. Lukašenka neigia, kad įsitraukė karą
Daugėja įrodymų, kad Baltarusija aktyviai įsitraukia į Rusijos pradėtą karą, mat į čia atvyko pirmieji rusų kariai, prisijungsiantys prie naujų, bendrų abiejų šalių pajėgų. Esą abiejų šalių vadovai susitarė dislokuoti bendrą karių grupę. Vien rusų čia neva 70 tūkstančių.
Tačiau pats diktatorius Aliaksandras Lukašenka atviro dalyvavimo kare vis dar nepripažįsta.
„Mes, kaip daug kartų sakiau, dalyvaujame karinėje operacijoje, turint omenyje, kad palaikome Rusiją visapusiškai. Kad mūsų vakarinės sienos su Lenkija ir Lietuva nebūtų pažeistos ir nebūtų per Baltarusią smūgio rusų kariams į nugarą. Iš pradžių taip buvo“, – kalbėjo diktatorius Aliaksandras Lukašenka.
Pats jis kiek pasimeta, ar dalyvauja kare, ar ne.
„Per parą pas mus ateina 400–500 žmonių. Mes užtikriname jų teises, tai toks mūsų dalyvavimas. Mes nieko nežudėme ir nieko neplanuojame žudyti. Mūsų niekas neprašo, pirmiausia, dalyvauti šitoje operacijoje. Ir mes neplanuojame įsitraukti.“
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
-
JAV valstybės departamento duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios (vasario 24 d.) 260 tūkst. ukrainiečių vaikų buvo priverstinai išvežti iš Ukrainos į atokius Rusijos regionus, praneša UNIAN;
-
Nikopolio srities karinės administracijos vadovas Jevhenas Jevtušenka šeštadienį informavo, kad naktį buvo sužeisti 2 žmonės, o per rytinį išpuolį Nikopolyje buvo sužaloti dar 5 gyventojai, dalijasi „The Kyiv Independent“;
-
Vokietijos užsienio reikalų ministrė šeštadienį įspėjo, kad, Maskvai siekiant didinti savo „hibridinio karo“ mastą, Rusija galėtų mėginti provokuoti nesutarimus Vakaruose per pabėgėlius;
-
Rusijoje, Belgorodo srityje, Razumnoje kaimo vietovėje, kaip įtariama, dega naftos sandėlis. Šia žinia ir nuotrauka „Telegram“ kanale dalijasi NEXTA;
-
Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko šeštadienį pranešė, kad išlaisvintame Ukrainos Rytų Lymano mieste rasti dar 6 civilių palaikai;
-
Į Baltarusiją atvyko pirmieji rusų kariai, prisijungsiantys prie naujų bendrų abiejų šalių pajėgų, šeštadienį pranešė Minsko gynybos ministerija;
-
Nuo invazijos pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 64,7 tūkst. Rusijos karių. Taip teigia Ukrainos generalinis štabas, praneša „Ukrinform“;
-
Po rytinių raketų atakų Zaporižioje buvo apgadinti infrastruktūros objektai ir kilo gaisrai. Apie tai „Telegram“ kanele pranešė Zaporižios meras Anatolijus Kurtevas, rašo „Ukrinform“;
-
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija šeštadienio žvalgybos pranešime nurodė, kad per pastarąsias dvi savaites Ukrainoje dislokuoti mobilizuoti rusai buvo prastai aprūpinti ginkluote. Manoma, kad jie greičiausiai buvo priversti pirkti savo šarvuotas liemenes ir kitą kariams skirtą aprangą, skelbia „The Kyiv Independent“;
-
Ukrainoje esančių sužeistų Rusijos karių mirtingumas viršija 50 proc., šeštadienį pranešė Ukrainos pajėgų generalinis štabas, o kartu ir okupuotos Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidai;
-
JAV siųs daugiau amunicijos ir karinių transporto priemonių į Ukrainą. Tai dalis naujo paramos paketo, kurio vertė sudaro 725 mln. JAV dolerių, informuoja „Sky News“.
