Migracijos kryptys išlieka tos pačios
Personalo atrankų ir laikinojo įdarbinimo įmonės „Advantus“, turinčios padalinį ir Kėdainiuose, vadovas Arūnas Mieželis taip pat patvirtino, kad pastaruoju metu sunku rasti žmonių, norinčių dirbti užsienyje. „Iš tiesų, šiuo metu žmonės pirmenybę teikia darbui Lietuvoje, o ne užsienyje. Ypač, kai kiekvienas, norintis dirbti pilnametis, gali rinktis darbą iš kelių galimybių. Neradus tinkamo darbo Kėdainiuose, nesunku įsidarbinti Kaune ar Vilniuje. Šiuo metu mums yra lengviau rasti darbuotoją dirbti Lietuvoje nei užsienyje“, – kalbėjo įmonės direktorius.
Jo teigimu, taip yra todėl, kad žmonės nenori palikti savo šeimos, artimųjų, draugų rato, tėvynės. Jie renkasi svarbiausias gyvenimo vertybes. Dažnam žmogui geriau uždirbti mažiau, bet gyventi kartu su savo šeima, nei rinktis geresnį darbo užmokestį, bet palikti savo artimuosius. Anot pašnekovo, populiariausios išlieka Skandinavijos šalys.
„Žmonės renkasi važiuoti dirbti į tas šalis, kuriose didžiausias darbo užmokestis, pavyzdžiui, Islandija, populiarios kryptys – Norvegija ir Švedija. Taip pat, daugelis lietuvių vis dar vysta į Angliją, nes ten dirba ir gyvena jau daug pažįstamų arba šeimos narių“, – sakė A. Mieželis.
Su grįžusiais iš užsienio dirbti paprasčiau
„Advantus“ Kėdainių padalinio personalo koordinatorė Justina Lukošiūtė pastebi, kad žmonės visada renkasi darbus, atitinkančius jų profesiją ar įgūdžius. Tačiau, dažnai neradę tokių darbų, jie pasirenka ir mažiau kvalifikuotus.
„Juk kartais paprastas nekvalifikuotas darbas yra geriau nei jokio, – kalbėjo pašnekovė. – Iš tiesų žmonės tapo reiklesni, ypač kalbant apie darbo užmokestį. Dauguma jaunimo nori kuo lengvesnio darbo, kuris būtų dar ir labai gerai apmokamas. Deja, dažnai realybė būna tokia – geriau yra apmokamas atsakingesnis arba sunkesnis darbas. Nors atlyginimai Lietuvoje sparčiai auga, vis tik skirtumas Lietuvoje ir užsienyje išlieka ženklus.“ Personalo koordinatorė sako, kad į juos kreipiasi ir lietuviai, grįžę iš svetur. Jo teigimu, su šiais žmonėmis dirbti kiek paprasčiau.
„Iš užsienio grįžę žmonės drąsiau ir greičiau apsisprendžia pradėti dirbti. Drąsiau renkasi ir mažiau kvalifikuotą darbą, jei panašius darbus yra dirbę užsienyje, jie nebijo fizinio darbo ir, matyt, nebeturi iliuzijų, kad kai kuriuos darbus dirbti jiems netinka, – pastebi grįžusių emigrantų bruožus J. Lukošiūtė. – Be to, ir drąsiau eksperimentuoja: žinodami, kad jei neliks patenkintas, bandys dar kartą kitoje darbovietėje. Žmogus, dirbęs užsienyje, yra labiau užsigrūdinęs, jis supranta, kad tik dirbdamas ir išbandydamas save įvairiose darbo aplinkose, ras savo vietą ir turės tai, apie ką svajoja.“
Ekonomistė: darbo rinka net dūzgia nuo įtampos
Ekonomistė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad šiuo metu Lietuvoje ekonominė situacija tikrai gera: vidutinis darbo užmokestis auga dešimtadaliu, t. y. sparčiausiais tempais nuo prieškrizinių laikų, darbo rinka net dūzgia nuo įtampos, nes verslui plečiantis ir auginant apyvartas reikia vis daugiau darbo rankų. Tokiomis aplinkybėmis darbštūs ir energingi žmonės tikrai randa veiklos ir Lietuvoje, ypač jei nebijo vidinės migracijos – vykti dirbti į didesnį miestą.
„Lietuva juk labai nedidelė, tad šitas variantas tikrai įmanomas, patrauklus ir padeda išvengti nelengvos emigranto dalios. Gerėjančios ekonominės sąlygos didina ir šalies patrauklumą imigracijai – per keturis šių metų mėnesius sulaukėme dvigubai didesnio imigrantų skaičiaus nei atitinkamu laikotarpiu pernai, – priežastis likti Lietuvoje vardijo ekonomistė. – Antra, sumažėjusį susidomėjimą emigracija galėjo lemti ir su „Brexit“ susijęs neapibrėžtumas. Jungtinė Karalystė – tai viena kertinių emigrantų iš Lietuvos krypčių, ten susikūrusi labai solidi lietuvių diaspora, tad įsikurti ir prisitaikyti daug paprasčiau. Tačiau Jungtinei Karalystei nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos atsirado daug neaiškumų dėl tolesnio emigrantų iš ES likimo, migracijos ir pan. Natūralu, kad tai atgrasė dalį ketinančių išvykti, ar bent jau privertė sprendimą atidėti.“
Algos vis dar ženkliai skiriasi
Kalbant apie algų skirtumus Lietuvoje ir užsienyje, analitikė didelio optimizmo šiuo metu neįžvelgė, tačiau prognozavo neblogą ateitį.
„Kol kas vis dar yra labai ryškus atotrūkis tarp oficialaus vidutinio darbo užmokesčio Vakaruose ir Lietuvoje. Tačiau situacija sparčiai keičiasi, nes darbo užmokestis ES auga nepilnais 2 proc. per metus, o Lietuvoje pastaraisiais metais atlyginimai kilo 7–10 proc. Tad vejamės labai sparčiai, – džiaugėsi I. Genytė-Pikčienė. – Be to, ir paties atotrūkio vienareikšmiškai vertinti negalima, nes ir kainų lygis Lietuvoje yra gerokai, t. y. daugiau nei trečdaliu, žemesnis.
Tiesa, yra tokių prekių grupių, kur Lietuvoje jau pavijusi ES vidurkį (apranga, avalynė, tam tikros maisto prekės ir pan.), bet svarbios paslaugos ir dar daug prekių rūšių pas mus yra gerokai pigesnės. Be to, Lietuvoje vis dar didelė šešėlinė ekonomika, leidžianti gyventojams gyventi daug geriau, nei galima matyti iš oficialios statistikos.“
Apibendrindama ekonomistė pabrėžė, kad darbštus, apsukrus, visą gyvenimą besimokantis, iniciatyvus ir pokyčių nebijantis žmogus tikrai sugebės save puikiai realizuoti ir Lietuvoje, nes galimybių šiandienė ekonominė situacija siūlo labai daug. Tačiau emigracijos alternatyva yra ir to nereikia vertinti neigiamai. Įstodami į ES mes atsivėrėme kaip šalis šiai galimybei ir ja naudojomės.
Džiugios ekonomistės įžvalgos
Anot I. Genytės-Pikčienės, grįžtamoji migracija tikrai pastebima – 2013–2015 m. į Lietuvą sugrįžo po 18–19 tūkst. LR piliečių kasmet. Tiesa, 2016–2017 m. grįžtančiųjų skaičius mažėjo iki atitinkamai 14 tūkst. ir 10 tūkst.
„Pirmai kartai įsikūrus svetur tas laikinumo ir svetimumo jausmas tikrai stiprus ir ne retą priverčia galiausiai pasirinkti grįžimą į Tėvynę. O jei mums ir toliau pavyks gerinti tiek ekonominę, tiek socialinę, tiek kultūrinę šalies būklę ir potencialą, tapti lankstesniems, pozityvesniems, sugebėti įvertinti ir išnaudoti visus neįkainojamus privalumus, kuriuos turime – švarų orą, vandenį, miškus, nedidelius atstumus net didžiuosiuose miestuose ir pan. dalykus, kurie formuoja labai aukštus gyvenimo kokybės standartus, situacija ims keistis, – šviesią ateitį Lietuvai prognozavo analitikė. – Aš manau, kad Lietuva vystosi teisinga kryptimi, dar esam labai jauna valstybė, taisome ir naikiname sovietmečio palikimą įvairiuose valstybės ir visuomenės sluoksniuose ir po truputėlį tvarkomės, augame ir tampame vis sėkmingesne valstybe ir žmonėmis.“
Progresas, kaip teigė ekonomistė, kurį pasiekėme per pastarąjį dešimtmetį, įstabus. Šių dienų jaunimas yra šviesus, mąstantis, klausiantis, bandantis ir nebijantis klysti, tai yra labai svarbu. Vis daugiau žmonių išsivaduoja iš praeitoje epochoje įskiepyto bailaus ir susitaikančio vergo mentaliteto, tampa laisvais už savo likimą atsakingais žmonėmis, imasi iniciatyvos kažką keisti ir naudojasi neeilinėmis galimybėmis, kurias turime.
„Kad grįš daug emigrantų, sunku prognozuoti, nes žmonių vertybės skiriasi, be to, globalizacija ir technologijos kuria naują pasaulį, kuriame fizinės valstybių ribos dyla, – svarstė pašnekovė. – Tačiau, kad Lietuva ištuštės ir ateis metas užgesinti šviesą tikrai netikiu. Tai puiki vieta gyventi, būtina pasistengi, kad ji taptų dar geresnė, veikti ir kurti. Kai tai įgyvendinsime, galutinai išnaikinsime piktžoles iš praeities – korupciją, kyšininkavimą, nepotizmą, švaistūnišką mentalitetą, perteklinį reguliavimą, ribojimą ir kontrolę – tikrai Lietuva taps traukos centru ir migracijos kryptys pasikeis.“
LLRI prezidentas: Lietuva vejasi Vakarus
Kad gyvenimas Lietuvoje gerėja pripažino ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
„Gal negerėja taip greitai kaip norėtume, bet pažiūrėkime į bet kokius objektyvius duomenis – tai Lietuva vejasi Vakarus. Paimkime šalis, į kurias lietuviai mėgsta ar mėgo važiuoti. 2005 vidutinis (mediana) atlyginimas į rankas Lietuvoje buvo devynis kartus mažesnis, 2016 – tik keturis. 2005 Ispanijos vidutinis atlyginimas buvo penkis kartus didesnis, 2016 – tik du su puse karto (duomenys iš čia), – pastebi instituto prezidentas. – Apie darbą Ispanijoje, kuris Lietuvoje buvo populiarus prieš 10 metų, dabar jau net nebegirdime. Atkreipkite dėmesį, kur lietuviai važiuoja dirbti. Jie važiuoja ne šiaip „į Europą“, o į Skandinaviją ir Jungtinę Karalystę – turtingiausias šalis. Ir net į JK jie važiuoja ne bet kur, o į turtingiausius regionus, t.y. pietryčių Angliją, o ne, pavyzdžiui, Velsą.“
