žilvinas šilėnas

Šeši eurai per mėnesį už ikimokyklinio amžiaus vaiką – tokią e. kuponų arba „vaučerių“ sistemą siūlo Žemės ūkio ministerija. Tačiau ne visose maisto prekių parduotuvėse jais bus galima atsiskaityti.

Lietuvos darbuotojams ir darbdaviams ruošiantis netrukus įsigaliosiantiems mokesčių pokyčiams, specialistai mokesčių reformai negaili kritikos. Esą net jie nesugeba suprasti, kaip dabar reikės skaičiuoti mokesčius, o dėl sudėtingos sistemos gali augti šešėlis. Tuo metu premjero komandos nariai ramina, kad klausimai apie mokesčius bus atsakyti.

Aršios ekonomistų ir rinkos analitikų kritikos susilaukusi maisto kuponų idėja palaikymo neranda net ir pačioje vyriausybėje. Iš Žemės ūkio ministerijos nutekėjo informacija, kurioje už kuponų sistemos kūrimą atsakingi valdininkai dėsto, kad maisto kuponai ne tik nesumažins kainų, bet priešingai – jas dar labiau iškels. Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek žemės ūkio ministras Giedrius Surplys puola gesinti gaisrą, aiškindami, kad nutekėjusi informacija nėra galutinė.

Lietuvai parama pinigais iš Europos Sąjungos mažėja, tačiau mūsų valdžia nesugeba pasinaudoti ir tais, kurie jau duodami. Per penkerius metus įsisavinta vos ketvirtadalis numatytų pinigų. Dėl to stringa kelių tiesimai, mokyklų, ligoninių renovacija, žmonėms lėčiau auga atlyginimai. Ne gana to, taip Lietuvai gresia įstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir niekada nepasivyti turtingesnių ES kaimynių. Tai Neries krantinė pačiame Vilniaus centre.

Posakis „cirkas Vyriausybėje“, pasirodo, gali būti naudojamas tiesiogine prasme, mat Vyriausybė dar prieš porą metų tapo „Baltijos cirko“ dalininke. Į šį dar 2015 metais priimtą įstatymo projektą dėmesį atkreipė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, „Facebook“ rašydamas: „Sklando gandai, kad Vyriausybei priklauso ir... cirkas“.  Dar 2015-ųjų birželį Vyriausybė pritarė, kad valstybė perimtų „Baltijos cirko“ dalininko teises.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Aplinkos ministerijos paruoštame Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane numatyta ne tik įvesti taršos mokestį lengviesiems automobiliams, tačiau ir uždrausti deginti kietąjį kurą ten, kur prieinamas centralizuotas šilumos tiekimas. Kaip aiškina analitikas, tai reiškia, jog užsimota uždrausti malkas ir apmokestinti krosnis.

Valdantiesiems ruošiantis pažaboti augančias kainas, vėl svarstoma apie lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą maisto produktams. Daugumoje Europos Sąjungos šalių tai įprasta praktika, tačiau Lietuvoje šios priemonės  veiksmingumu abejojama. Nors bet kokie ankstesni siūlymai taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams buvo atmesti, dabar „valstiečiai“ patys ieškodami būdų suvaldyti kainų augimą, gręžiasi link senų idėjų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų atlikta Lietuvos savivaldybių administracijų analizė parodė, kad, kelerius metus iš eilės mažėjęs, pernai savivaldos aparatas ėmė augti. Lietuvos savivaldybių administracijose 2017-aisiais metais įsteigta 150 naujų darbo vietų. Tai 1,14 proc. daugiau negu 2016 m. „Pokytis palyginus su 2016-aisiais nėra žymus – tik kiek daugiau nei 1 procentas.

Pastaruoju metu, anot statistikos, vis daugiau emigrantų grįžta į Lietuvą. Grįžtantieji čia bando kurtis iš naujo ir kabintis į gyvenimą. Kaip juokauja emigrantai lietuviai: „Kad ir koks geras darbuotojas bebūtum, Džonu vis tiek niekada nebūsi“. Tai reiškia, kad pirmenybė visada bus teikiama anglui ar norvegui, o tu liksi „antrarūšis“. Ekonomistai taip pat vienbalsiai tvirtina, kad ir Lietuvoje jau galima gyventi. Tai pastebi ir įdarbinimo agentūros, siūlančios darbus užsienyje.

Nežinia, ar valdančiųjų norui patvirtinti mokesčių ir pensijų reformas iki liepos 1 d. lemta išsipildyti – atskiros reformų dalys tapo aršių ginčų objektu Seimo komitetuose. Ir nors premjeras teigia, kad reformos nestringa, su tuo pasiginčyti gali jų svarstymą stebėję ekonomikos ir finansų ekspertai. Seimo komitetai ėmėsi svarstyti valdančiųjų inicijuotas mokesčių ir pensijų reformas.

Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos proga Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai kartu su partneriais pristatė mokesčių mokėtojų teisių sąrašą. Juo norima pabrėžti, kad mokesčių mokėtojai turi ne tik pareigas, bet ir teises, kurių turi būti paisoma. „Lietuvoje dažniausiai kalbama, kad mokesčių mokėtojai turi pareigas: susimokėti laiku, susimokėti daug.

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia slypinčią grėsmę – didesnius mokesčius savarankiškai dirbantiesiems. Maža to, kyla klausimas, iš kur bus paimti 600 mln. eurų reformoms.

Ekspertai skeptiškai vertina socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio idėją reguliuoti mažmeninės prekybos tinklų darbo laiką per šventes. Tačiau profesinės sąjungos ją giria ir mano, jog darbuotojams reikia leisti pailsėti. Kai kurie BNS kalbinti analitikai mano, jog susitarti turėtų patys prekybininkai, nes socialinį atsakingumą, jų žodžiais, reikia auginti iš vidaus. Tuo metu Konkurencijos taryba perspėja, kad bet kokie susitarimai tarp prekybos tinklų yra neleistini.

Lietuva siekia dar šiais metais gauti kvietimą prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Ši organizacija įvardijama, kaip pažangiausiųjų bei turtingiausiųjų šalių klubas. Nenuostabu, kad ir prisijungimas prie organizacijos kasmet pareikalautų papildomų lėšų iš Lietuvos biudžeto. Visgi šalies analitikai teigia, kad tai nedidelė suma palyginant su gaunama nauda. EBPO biudžetas susideda iš dviejų dalių.

Į Seimo pavasario sesiją keliaus pluoštas Vyriausybės pasiūlymų, kokių pakeitimų reikėtų imtis šiais metais. Tarp atlyginimų kėlimų tam tikrų profesijų atstovams, II pensijų sistemos pakopos peržiūros bei kitų pakeitimų numatyta ir parama jaunoms šeimos įsigyjant pirmąjį būstą nepriklausomai nuo turimų pajamų. Analitikų teigimu, šis kišimasis į rinką gali turėti poveikį visai nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Tiesa, šis siūlymas turi daugybę bet.

Po Naujųjų dėl padidėjusių įmokų „Sodrai“ minimumo neuždirbantiems į nepatogią padėtį pakliuvo smulkus verslas, nevyriausybinės organizacijos ir specifines paslaugas teikiančios stambios įmonės. Tiesa, daliai nevyriausybininkų valdžia dėl permainų padidino finansavimą, o štai verslininkai problemą sprendžia kitaip – atleidžia arba planuoja atleisti dešimtis, o vietomis net šimtus darbuotojų. Tai vaikų dienos centras Marijampolės rajone.

Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai pristatytoje vadinamojoje Baltojoje knygoje, kurioje formuojamos regioninės politikos gairės, susipina abu požiūriai. Ir tai nenuostabu. Regionai – tai didžiausios lietuvio vertybės: laukas, pieva, kelias, upė.

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

Nepaisant šiemet apie 30 eurų didėsiančių senatvės pensijų, nuogąstaujama, kad mažiausias pensijas gaunančių žmonių finansinė padėtis išliks sunki, o socialinė atskirtis toliau didės. Anot rinkos dalyvių, nuo šių metų startuosianti nauja pensijų apskaičiavimo tvarka, taikant apskaitos vienetų (taškų) metodą, didelės įtakos pensijų dydžiui tikriausiai neturės.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė, kad po ilgo laiko Lietuvoje vėl plečiasi šešėlis. Maža to, lietuviai vis dažniau pradeda pirkti alkoholinius gėrimus Latvijoje ar Lenkijoje. Vis dėlto Finansų ministerija atkerta, kad jų duomenys rodo priešingą situaciją. Remiantis „Nielsen“ atliktu „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė, kad per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 proc.

Naujausi tyrimai parodė, kad nuosekliai mažėjęs šešėlis tiek alkoholinių gėrimų, tiek cigarečių rinkoje keičia tendenciją ir ima didėti. Dėl to kaltinama valdžios įvykdyta akcizų politika. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenis, remiantis ekonomisto Friedrich Schneiderio sudarytu metodu, bendras šešėlio lygis Lietuvoje mažėja. Tai lemia auganti ekonomika. Mat gerėjant žmonių gyvenimui, žmonės tampa paprasčiau legaliai įpirkti produktus.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais Lenkijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje Čekijoje ir Estijoje parengė Darbo lankstumo indeksą 2018. Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių indeksas sudarytas remiantis Pasaulio banko metodologija ir kasmet skelbiamais „Doing business” duomenimis. Lietuva bendrame 41 ES ir EBPO šalies Darbo lankstumo indekse užima 27 vietą pagal duomenis, kurie remiasi dar senuoju Darbo kodeksu.

Nors tikinama, kad kitais metais bus stengiamasi išlaikyti bent jau stabilias kainas, priežasčių, kodėl jos turėtų mažėti, kol kas nematyti. Mat kol atlyginimai auga, kainos taipogi augs.  Lietuvos gamintojų ir tiekėjų asociacijos konferencijoje susėdo „Maximos“ generalinė direktorė, „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius ir analitikas. O susėdę garsiai pasvarstė dėl ko kainos auga ir ko tikėtis toliau.

Regioninės politikos ateitį gali tekti planuoti pakeistame šalies administracinio suskirstymo žemėlapyje. Dykros plečiasi Naujausias Lietuvos tuštėjimo kronikos įrašas, deja, nestebina: lapkričio 1 d. šalyje suskaičiuota 2 812 713 nuolatinių gyventojų.

Kasdien girdime apie Lietuvoje augančias algas, pensijas, mažėjantį nedarbą, tačiau savo gerove patenkintų žmonių beveik nedaugėja – patenkintų finansais Lietuvoje perpus mažiau nei Estijoje, kur kainos dar didesnės nei Lietuvoje. Atliktas tyrimas rodo, kad mūsų šalyje 80 proc. žmonių negali sukaupti normalių santaupų, o brangesnį daiktą įperka tik kas penktas. Gan pesimistiškus lietuvius ministras ramina – priemonių, kad gerėjimas pasijaustų, imtasi.

Lietuvoje – tikrai suirutė dėl mokamų medikams atlyginimų. Gyventojai pasirašinėja peticiją, kuria raginama keliasdešimčia procentų didinti algas, o tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga ruošiasi rytojaus deryboms su Vyriausybe. Naujienų portalas tv3.lt pateikia šiuo metu mokamus vidutinius atlyginimus gydytojams ir slaugytojoms bei analitikų įžvalgas, ar įmanoma įvykdyti peticijoje iškeltus reikalavimus.

Kurti ir vystyti verslą Lietuvoje tapo lengviau. Pasaulio banko skelbiamame „Doing Business” reitinge Lietuva pakilo iš 21 į 16 vietą. Estija šiemet 12-oje, Latvija – 19-oje vietoje. „Rezultatai rodo, kad valdžia, išsikėlusi tikslą pagerinti padėtį konkrečioje srityje, tą padaryti gali. Sėkmės receptas yra tai, kad tikslą pakilti reitinge kėlė ir nekvestionavo jau kelios vyriausybės iš eilės.

Lietuvos sporte – naujovė. Vilniuje pirmąkart organizuojama trijų dienų „LTeam Konferencija“. Sportas yra pramonė „LTeam Konferenciją“ organizuoja Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). Organizatoriai akcentuoja, kad sportas nėra tik judesys ar rezultatas. Tai – hobis, pramoga, darbas, laisvalaikis, gyvenimo būdas, verslas. Vienu žodžiu – pramonė. Konferencijoje kalbama dopingo, medicinos, finansų, teisės, vadybos, komunikacijos, psichologijos ir kitomis temomis.

Sudarytas savivaldybių indeksas dar kartą parodė, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Kol vieni juda į priekį, kiti stovi vietoje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sudarė Lietuvos savivaldybių 2017 metų indeksą. Bendrai vertinant situacija šalyje gerėjo, tačiau tikrai ne visose savivaldybėse. Tik 6 savivaldybės nepajuto emigracijos LLRI nurodo, kad svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc.

Kiekvienam Lietuvos pensininkui Kalėdų proga po 100 eurų. Seime keli parlamentarai registravo siūlymą kiekvienam Lietuvos senjorui išmokėti po tokį priedą prie pensijos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tokios dovanos valstybei kainuotų apie 50 milijonų eurų, tad idėjos autoriai siūlo pinigus surinkti verslą apkrovus naujais mokesčiais. Nors dovanotam arkliui, anot liaudies išminties, į dantis nežiūrima, net ir tokie siūlymai kai kuriems senjorams neįtinka.

Ilgai kartojamas pasakymas, kad kitų metų valstybės biudžetas bus kaip niekada iki šiol socialiai orientuotas, skambėjo tarsi Finansų ministerijos reklaminis šūkis. Tačiau opozicijai ir ekonomistams toks lozungas skamba visai kitaip – kitų metų biudžetą tiesiog pravalgysime. Preliminariame 2018 m. valstybės biudžete kiek daugiau nei 1,8 mlrd. eurų numatoma skirti socialinei apsaugai. Tai sudaro beveik 16 proc. viso biudžeto.

Seimas spręs, ar į atmintinų dienų sąrašą įrašyti Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną. Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančią Atmintinų dienų įstatymo pataisą ir toliau ją svarstys lapkričio 23 dieną. Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną siūloma minėti gegužės 8-ąją.

Siekiant mažinti skurdą ir nelygybę Lietuvoje siūloma įvesti minimalių poreikių krepšelį, nuo kurio būtų skaičiuojamos socialinės išmokos. Tačiau idėja susilaukė kritikos: vieni kritikavo, kad nustatytas dydis visiškai neatitinka minimalių poreikių – per mažas, kiti, kad į krepšelį įtraukti tokie produktai, kokių skurdžiai gyvenantys net neperka, tad dydis net per didelis, o tai gali reikšti didesnę mokesčių naštą likusiems gyventojams.

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę valdantieji, žadėjo ir mokesčių pertvarką. Ir štai, dienos šviesos link, kelią stumiasi naujas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas, kurį dar praėjusią savaitę derinimui pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Sužinoti, kad daugiau nei dešimtmetį papildomai kaupta pensija gali būti nebe jūsų – karti piliulė. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ketinimą nusavinti gyventojų pensijų fonduose sukauptas lėšas, ekonomistai ir teisininkai piktinasi, kad valdžia nesupranta, ką daro, ir beda pirštu į valdančiųjų klaidas.

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. Už tai sumokėtų vartotojai. Joks tai ne cukraus mokestis. Tai elementarus mokestis saldaus maisto valgytojams.

Tris kartus didesnis nedarbas, pašalpų gavėjų daugiau 23 kartais, o vidutinis atlyginimas mažesnis šimtais eurų – atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad sunkiausiai besiverčiantys regionai turi bendrą bruožą – itin mažas, kai kuriose savivaldybėse vos kelis eurus žmogui siekiančias investicijas.

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms uždrausti vidaus sandoriai, t. y. praktika, kuomet valdiška įmonė prekes ar paslaugas be konkurso perka iš sau pačiai priklausančios įmonės.

Šiandien sueina lygiai pusmetis nuo dabartinės Vyriausybės darbo pradžios. Politikai paklausti, kaip vertina nuveiktus darbus, vertina itin skirtingai. Vieni purkštauja ir vos rašo teigiamą pažymį, kiti – noriai dalija gerus balus. Vyriausybės vadovas sako, kad dar nuveiktus darbus vertinti anksti, tai darys, kai sukaks lygiai metai. Liberalas Eugenijus Gentvilas gero pažymio nerašo ir teigia, kad viskas eina blogyn. „Man, kaip piliečiui, yra nusivylimas.

Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai nuo 2018 metų pirmiausia skirti pagerinti smulkiojo verslo ir mažai uždirbančių žmonių padėtį, tačiau jų negalima vadinti esmine mokesčių reforma, teigia BNS kalbinti analitikai. „Esminių pokyčių nėra, šiek tiek galbūt geriau bus tiems mažiau uždirbantiems, bet tai nėra ilgalaikė, ar Lietuvos problemas sprendžianti reforma. Kita vertus, galima pasveikinti už santūrumą.

Skaičiuojama, kad simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, kuomet pagaliau gyventojai dirba sau, o ne mokesčiams, šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai – gegužės 23 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos instituto paaiškinimu, valdžia pinigus leidžia sparčiau nei auga ekonomika. Dėl to gyventojams mokesčiams dirbti tenka vis daugiau ir ilgiau.

Valdžia žada reikalauti, kad farmacininkai trečdaliu mažintų preparatų kainas. To nepadarius, brangesni preparatai bus trinami iš kompensuojamųjų sąrašų, todėl gyventojams pamėgtus brangesnius medikamentus gali tekti pakeisti pigesniais.

Dabar daug kalbama apie atostogų moksleiviams trumpinimą, tačiau žvelgiant plačiau į visą švietimo sistemą siūloma, trumpinti ir studijų laikotarpį. Tikima, kad taip būtų suteikiama geresnė mokslo kokybė, o ir darbo rinka greičiau pasipildytų naujais darbuotojais. Visame pasaulyje matomi demografiniai pokyčiai – visuomenė vis labiau senėja, darbuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. Spėju, vieni pasukiotumėte pirštą prie smilkinio, kiti susinervintumėte dėl tokio patarimo. Bet ministras, dalijantis tokius patarimus, iš valdžios lėktų lauk, ir labai greitai. Juokai juokais, bet tai yra labai panašu į tai, ką valdžia daro dėl vaistų kainų.

Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri dalykai, prie kurių prisiliečia valdžia, virsta nesąmonėmis. Štai jums trys pavyzdžiai. Vidaus sandoriai Lietuvoje veikia valdžiai priklausanti įmonių grupė, gyvenanti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Užsakymus ji gauna ne per konkursus, o tik todėl, kad yra artimai susijusi su politikais.

Vyriausybė šią savaitę suskaičiavo 100 savo darbymečio dienų. Per šį laikotarpį buvo paruošta Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo planas, kuriame beveik 800 darbų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad kol kas valdžia žiūrisi, daro žvalgybą, ką įmanoma padaryti. „Per 100 dienų Vyriausybė, kuri nepadarė labai daug ar išvis nieko yra geriau, nei ta Vyriausybė, kuri per 100 dienų prisidirbo“, - tv3.lt sakė Ž. Šilėnas.

Ne vienos partijos programoje įrašytas ir Vyriausybės suplanuotas darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas būtų vienas svarbiausių mokestinių pakeitimų per pastarąjį dešimtmetį. Tai seniai reikalinga reforma, kuriai pritaria beveik visi specialistai nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų. Todėl labai svarbu tai atlikti teisingai ir nenukrypti nuo tikslo. Ir svarbiausia – įmokų sujungimas neturi virsti mokesčių didinimu.

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo didesnės naudos, tačiau pinigų netaupys – juk kito pinigų negaila. O jei žmonės leidžia kitų pinigus kitiems, tuomet nei taupo, nei rūpinaisi, ką perka. Ši logika naudinga bandant suprasti, kaip politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.