Sostinės Kalvarijų turgaus darbuotojai didžiausio pirkėjų srauto tikisi penktadienį ir šeštadienį, tačiau ir ketvirtadienį čia sunku buvo rasti laisvos vietos. Didžiausios eilės šiemet driekiasi ne prie daržovių, o mėsos skyriuje. Čia skanesnio kąsnelio žmonės netingi laukti net ir valandą. Lankytojai turgų renkasi ne šiaip sau, tvirtina, kad čia mėsa šviežesnė, o ir kainos draugiškesnės kišenei.
Nors susidomėjimo netrūksta, turgaus prekybininkai norėtų, kad žmonės pirktų dar daugiau. Prekybininkai teigia, kad kol kas perka labai mažai – po 200-300 gramų, ir svarsto, kad žmonės neturi tam pinigų.
Išskirtinį susidomėjimą mėsos gaminiais pastebi ir prekybos tinklų atstovai. Esą šiemet kartu su Velykomis prasideda ir kepsnių, šašlykų sezonas.
„Maxima“ atstovė Vilma Drulienė teigia, kad klientai jau atidarė griliaus sezoną ir tęs jį per Velykas.
„Kai jau yra geresni orai, tai tikrai pastebime, kad mėsos, kuri būtų naudojama griliui, kepimui lauke pardavimai šiek tiek išauga, labiau negu Velykos yra, pavyzdžiui, kovo pradžioje“, – pastebėjimais dalijasi „Iki“ atstovė Berta Čaikauskaitė.
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Giedrė Buivydienė pastebi, kad šiuo metu žmonės dažniau renkasi ne žalią, o marinuotą mėsą, kuri jau paruošta kepti.
Parduotuvėje kalbinti vilniečiai Velykų stalui skiria įvairias pinigų sumas, tačiau dauguma teigia išleisiantys nuo 100 iki 200 eurų, priklausomai nuo šeimos gausumo. Esą kuo gausesnė šeima, tuo didesnę sumą šventiniam stalui reikia išleisti.
Anot ekonomistų, šiemet per Velykas žmonės išleis daugiau pinigų nei pernai.
SEB banko atstovas Tadas Povilauskas teigia, kad žmonės šiemet pavasarį savo finansinę būklę vertina geriau, lyginant su pernai metais. O tai, pasak jo, reiškia, kad žmonės jaučiasi gerokai ramesni, saugesni ir gali labiau paišlaidauti.
Ekspertai sako, kad išlaidauti žmones verčia sulėtėjęs maisto kainų augimas, ir padidėję atlyginimai. Prekybininkai priduria, kad per Velykas dažniausiai šventiniam stalui skiriama suma svyruoja tarp 50-ies ir 100-o eurų.
„Iki“ atstovė Berta Čaikauskaitė pastebi, kad Velykos nėra Kalėdos ir žmonės joms išleidžia mažiau: „Kalėdiniu laikotarpiu, kai pirkinių krepšelis išauga penktadaliu, per Velykas tiek neišauga, tačiau bet kuriuo atveju žmonės yra linkę truputį daugiau išlaidauti, patys labiau gamina, velykiniam stalui tikrai renkasi šviežius produktus.“
O štai V. Drulienė pastebi tendenciją, kad jų pirkėjai vis labiau stengiasi kuo mažiau laiko praleisti virtuvėje ruošdami maistą.
Tradiciškai per Velykas lietuviai perka daugiau ne tik kiaušinių, majonezo, bet ir konservuotų, žalių daržovių.
