berta čaikauskaitė

Komunikacijos įmonė „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ketvirtadienį patvirtino, kad prekybos tinklą „Iki“ valdanti bendrovė „Palink“ pranešė vienašališkai nutraukianti sutartį. Komunikacijos agentūros vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad tokį sprendimą galėjo lemti, jos teigimu, melaginga žiniasklaidos informacija apie įmonei pareikštus įtarimus. „Mums svarbi mūsų, kaip įmonės, ir mūsų klientų reputacija.

Rugsėjo 1-ąją, kai Lietuvoje minima mokslo ir žinių šventė, prekybos vietose, išskyrus viešojo maitinimo įmones, draudžiama įsigyti alkoholio. Šiais metais rugsėjo 1–oji švenčiama sekmadienį, todėl pirmadienį, į kurį dauguma mokyklų nukėlė mokslo ir žinių šventę, alkoholis bus lengvai prieinamas – alkoholiu prekiaus bent 4 didieji prekybos tinklai, o nemaža dalis savivaldybių, nors turi tokią galią, pirmadienį drausti prekiauti alkoholiu nepasirinko.

Vagystės didžiuosiuose Lietuvos prekybų tinkluose skaičiuojamos tūkstančiais, o į vagiamiausių prekių sąrašą įtraukiami ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir skalbimo priemonės, sūris ar dešra. Kaip tv3.lt naujienų portalui sako mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis, vagiamų prekių įvairovė per pastaruosius kelis metus gerokai padidėjo. Pašnekovas taip pat pastebi, kad ilgapirščiams vagystės yra savotiškas verslo modelis, iš kurio galima uždirbti.

Apsipirkti einantys tautiečiai tampa vis labiau išrankesni ir priekabūs. Netobulos išvaizdos ir formos daržovėms bei vaisiams jų krepšeliuose nebeliko vietos. Nors dalį kreivų ar sumuštų daržovių prekybininkai atiduoda labdarai, dažnai neprekinės išvaizdos produktai atsiduria ir atliekų krūvoje. Prieš kelis dešimtmečius apie tokį didelį prekių pasirinkimą šalies parduotuvėse, kokį turime šiandien, buvo galima tik pasvajoti. Visgi apetitas kyla bevalgant ir tautiečiai tampa vis labiau išrankūs.

Prasidėjus karščiams, lietuviai šluote šluoja ledus. Jų pirmosiomis vasaros dienomis jau parduota milijonai porcijų. Žmonės neslepia, kad neretai per dieną sukerta ir po kelias porcijas riebių ir saldžių ledų, o tai kelia siaubą dietologams. Anot jų, ledai – pusryčiams, pietums ir vakarienei – prastas pasirinkimas. Gresia ne tik peršalti ar sulaukti alergijos, bet ir priaugti svorio. Gatvėje kalbinti tautiečiai atviravo, kad ledus renkasi pagal skonį ir pakuotę.

Tarptautiniai tyrimai ir vėl nepalankūs lietuviams. Tautiečiai ne tik daugiausia alkoholio suvartojantys ir dažniausiai nuo širdies bei kraujagyslių ligų mirštantys visoje Europoje, bet ir mažiausiai daržovių suvalgantys žemyno gyventojai. Europos statistikos departamento duomenimis, kasdien daržoves vartoja mažiau nei pusę lietuvių. Visgi šalies mitybos specialistai vilčių nelaidoja.

Šiemet lietuviai Velykas planuoja švęsti… gamtoje. Mat tiek turgavietėse, tiek parduotuvėse graibstomi ne tik kiaušiniai, bet ir mėsa. Bene populiariausi – šašlykai ir kepsniai. Anot prekybininkų, tokias tendencijas kuria patogi Velykų data ir žadami orai. Gyventojai atskleidžia ir kiek jiems atsieina velykinis stalas. Sostinės Kalvarijų turgaus darbuotojai didžiausio pirkėjų srauto tikisi penktadienį ir šeštadienį, tačiau ir ketvirtadienį čia sunku buvo rasti laisvos vietos.

Prekybos centrai skųstis pirkėjų gausumu kažin ar gali, tačiau kasininkų ieško kone su žiburiu. Pasirodo, šiuo metu yra apie tūkstantį laisvų tokių darbo vietų. Naujus darbuotojus prekybos centrai bando vilioti įvairiais priedais – ir nemokamu maitinimu. Tačiau kai kurie kasininkai teigia, jog tokio alinančio darbo užmokestis visų pirma turėtų augti kone dvigubai. Viename Vilniaus didžiųjų prekybos centrų dirbanti kasininkė-pardavėja Irina konsultuoja pirkėjus.

Vilniuje, prekybos centre „Iki“ pirkėja nufilmavo žiurkę. Vilnietė pasipiktinusi, kad šalia sveriamų riešutų ir daržovių grindimis prabėgo graužikas, kuris esą galėjo prisiliesti prie maisto. Parduotuvės atstovai teigia, kad į skundą operatyviai sureaguota, visais tokiais atvejais iškart papildomai patikrai kviečiamos kenkėjų kontrolės įmonės.

Išsiilgę šviežumo žmonės šluoja parduotuvėse daržovių lentynas. Ypač – lietuviškas. Tačiau ar iš tiesų mūsų vietinės daržovės nurungia atvežtines? Paklausti, kas svarbiausia renkantis daržoves, žmonės atvirauja, kad jiems svarbu, kad daržovės būtų lietuviškos, kai kurie sako, kad geriau mažiau, bet skaniau. „Labai žiūriu, kad gerai atrodytų, kad gera kaina būtų. Svarbiausi mano kriterijai“, – atviravo pirkėja.

Nors ekologiškų prekių kainos kandžiojasi, vis daugiau lietuvių perka sveikesnis produktus. Prekybininkai trina rankomis – ekologiškų prekių pardavimai prekybos centruose per metus išaugo penktadaliu, o TV3 aiškinasi, kiek ekologiškas pasirinkimas patuština pinigines. Šviežių, ekologiškų produktų turgeliai vis labiau populiarėja. Vis daugiau žmonių renkasi kaimiškus sūrius, daržoves, mėsą ar laisvų vištų kiaušinius.

Ką daryti, jeigu tave parduotuvės kasoje įžeidžia kasininkė ir neatidaro dar vienos kasos? Pasirodo, vienai vilnietei atsakymu tapo skambutis policijai. Šią savaitę feisbuke paplito netikėtas „Iki“ parduotuvės darbuotojais pasipiktinusios moters pasakojimas. Gausybe gramatinių klaidų primarginta moters istorija pasirodė Vilniaus Fabijoniškių mikrorajono gyventojams skirtoje socialinio tinklo grupėje. Pateikiame suredaguotas ir pataisytas moters pasakojimo ištraukas: „Laba diena.

Praėjusieji metai Lietuvai buvo blaivesni nei 2017-ieji. Bent jau taip mano svaigiųjų gėrimų pardavimus atskleidę prekybininkai. Pasirodo, jog alkoholio pernai nupirkta dešimčia procentų mažiau. Parduotuvių atstovai tikina, kad tai lėmė valdžios draudimai, na, o daliai tautiečių atrodo, kad žmonės tiesiog daugiau apsiperka Latvijoje bei Lenkijoje.

Prasideda paskutinė visuotinė prieškalėdinė apgultis. Prekybos centruose, žuvies skyriuose žmonės stumdosi vežimėliais, šluoja nuo lentynų alkoholį, vaistus virškinimui, grumiasi dėl laisvų vietų automobilių stovėjimo aikštelėse. Antri gi svaoja pasiekti bent jas, nes valandų valandas stovi spūstyse keliuose. Neįprastas šventėms išsiruošusių tautiečių judėjimas ir oro uoste. Nors dar tik vidurdienis, prekybos centruose laisvos vietos jau trūksta.

Kitąmet į maisto prekių parduotuves užsukę lietuviai dar rečiau susidurs su gyvais kasininkais. Net keli šalies mažmeninės prekybos tinklai 2019 – aisiais žada toliau investuoti į savitarnos kasas, o vienas iš jų net tikina, kad pastarųjų plėtra bus didžiausia istorijoje. Kaip aiškina prekybos tinklo „Maxima“ operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė, atlikta klientų apklausa neseniai parodė, kad savitarnos kasoms pirmenybę teikia beveik kas antras pirkėjas.

Optimizmo nekelianti Lietuvos demografinė padėtis ir mažėjantis darbuotojų skaičius šalies įmones verčia savo procesus automatizuoti, tikina ekspertai. Ne išimtis čia ir tūkstančius lietuvių įdarbinę didieji prekybos tinklai, kuriems iš susidariusios padėties vis dažniau padeda suktis diegiamos savitarnos kasos.

Lietuvoje tęsiasi adatų detektyvas. Dar viena pirkėja parduotuvėje įsigijo bananą su pavojingu svetimkūniu. Adata banane vos nesužalojo mergaitės. Policija tiria, kas kaišioja adatas į bananus. Ne visi prekybos centre sutikti lietuviai kreipia dėmesį į pranešimus apie bananuose ir kituose vaisiuose aptiktas adatas. Tačiau ši pavojinga tendencija neslopsta. Ukmergėje gyvenanti Dainora feisbuke pasidalino nuotrauka, kurioje užfiksuotas prieš 2 dienas Ukmergėje pirktas bananas.

Prasti orai, ligos ir gamybos trikdžiai šiemet visame pasaulyje trikdo bananų augintojų planus. Dėl produkcijos trūkumo rinkoje kyla ir kainos prekybos centruose, rašo „Verslo žinios“. „Dėl įvairių gamtos reiškinių, tokių kaip ligos, apnikusios bananus, ar audros, į kurias patenka juos gabenantys laivai, pastaruoju metu kaina, už kurią bananų įsigyjame iš tiekėjų, nuosekliai didėjo“, – VŽ cituoja prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorę Ernestą Dapki...

Lietuvos samdomų darbuotojų profesinė sąjunga ruošiasi akcijai, kuria skatins prekybos centrų savininkus savanoriškai valstybinių švenčių dienomis nedirbti ir taip suteikti laisvadienį darbuotojams. Patys prekybos tinklai teigia, kad darbuotojai nori dirbti švenčių metu.

Šiuo metu įprasta, kad dėl sezoninių veiksnių padidėja daržovių kaina, tačiau pažvelgus į metinę statistiką matyti, kad itin brango du kasdieniai lietuvių produktai: juoda duona ir kiaušiniai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kiekvieną savaitę renka tam tikrų produktų kainas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės miestų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ prekybos tinklų parduotuvėse.

Nenustebkite, jei užėję į parduotuvę dar šį mėnesį išvysite didesnes alaus ar net vaisvandenių kainas. Prie tokių pokyčių jau pratina prekybininkai. Rajonuose veikiančių parduotuvių prekybininkai jau gavo naujas kainodaras. Naujienų portalui tv3.lt teigia, kad pasikeitimai jiems – ne naujiena. Prie to buvo pratinami gerą mėnesį.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

Pasirodžius informacijai apie vilnietės skundą dėl esą klaidinančios paukštyno „Kekeva“ reklamos ir prekybos centre rastų prastos kokybės vištienos, sureagavo ne tik tarnybos. Įmonė suskubo pateikti ir savo poziciją. Pasipiktino reklama ir produktais Portalas tv3.lt primena, kad gavo skaitytojos Ritos M. laišką, kuriame moteris tvirtino abejojanti, ar minėta įmonė skelbia teisingą informaciją, kad yra vienintelis paukštynas, kuriame nenaudojami antibiotikai jų auginimui.

Apie zoologijos sodus viešojoje erdvėje galima rasti ne vieną nuomonę ir paviešintą skandalą. Netgi gatvėje paklausti žmonės turi skirtingą nuomonę: gerai ten gyvūnams ar tai tik jų kankinimas, pataikaujant žmonėms, tenkinant jų pažinimo poreikius. Pramoga negali kenkti – tą lyg ir supranta visi. O kur kreiptis, matant pažeidimą, kai pats zoologijos sodas nenori girdėti pastabų? Portalo tv3.lt žurnalistai lankėsi Klaipėdos zoologijos sode, kurį dar 2001 m. įkūrė Edvardas Legeckas.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bei konsultacijų bendrovės „Kantar TNS“ atlikta komunikacijos žiniasklaidoje analizė atskleidė, kurie bankų, organizacijų ar verslų atstovai dažniausiai pasisakė bei buvo daugiausiai cituojami.  Bankų atstovai 2016 metais išliko dažniausiai Lietuvos žiniasklaidoje cituojamų nuomonės lyderių sąrašo viršūnėje, tačiau bendrai jų citatų per praėjusius metus sumažėjo.

Nors kaina laikoma vienu svarbiausių kriterijų renkantis prekes, tačiau ne visi Lietuvos gyventojai į ją kreipia dėmesį. Tiesa, tai tik mažesnioji dalis apsiperkančiųjų. Didžioji dalis tikina, kainas tikrinantys visada. Prekybos tinklo IKI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) lietuvių apsipirkdami prekybos centruose į pirkinių kainas dažniausiai nežiūri.

Vienas po kito Lietuvos didieji prekybos tinklai praneša apie naujas akcijas siekdami privilioti kuo daugiau pirkėjų. Anksčiau „Maxima“ paskelbė apie mažiausios kainos garantiją, „Lidl“ apie vieną kainą visose parduotuvėse, o dabar į kovą įsijungia ir IKI.  Pranešime spaudai rašoma, kad prekybos tinklas IKI pristatė išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams skirtą programėlę, kuriame vartotojai ras visas IKI parduotuvėse parduodamų prekių kainas.

Praeitais metais ne vieną gyventoją piktinusios daržovių kainos, sukėlusios net „kalafiorų skandalą“, šiais metais turėtų pradžiuginti. Jos pigesnės net keliasdešimčia procentų. Tuo tarpu pieno produktai brangsta. Ar ir toliau laikysis tokios tendencijos? Maisto produktų kainų pokyčius stebinčio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto puslapyje matyti, ne tik kaip kainos kito per savaitę, bet ir per metus.

Padidėjus alkoholio akcizams, traukiantis alaus rinkai ir augant gamybos kaštams, Lietuvos alaus gamintojai didina produkcijos kainas. Dėl jų dalis gamintojų jau susiderėjo su prekybos tinklais, kiti dar derasi, tačiau ne visiems pavyksta - pavyzdžiui, „Norfa“ nusprendė nebepirkti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Vis dėlto šalys dar tikisi susitarti.

Jau nuo rytojaus įsigalioja nauji akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui, kurie ne tik privertė susiimti gamintojus už galvų ir iš naujo derėtis su prekybos tinklais, bet ir gali pakeisti pačių vartotojų įpročius. Naujienų portalas tv3.lt domisi, kuomet pamatysime parduotuvių lentynose kainų pokyčius ir, ar tikimasi, kad vartotojų krepšelius labiau papildys nealkoholiniai gėrimai. Finansų ministerija jau anksčiau skelbė, kad akcizų tarifai alui didės 112 proc.

Pastaraisiais mėnesiais itin daug buvo girdima apie visoje Europoje brangstančias daržoves. Žinoma, šie veiksniai neaplenkė ir Lietuvos. Visgi paskutinė statistika rodo, kad ne viskas Lietuvoje brango. Yra tokių rūšių, kurios keliasdešimt procentų kainuoja mažiau nei pernai. Štai iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto sudaromos kainų statistikos, matyti, kad labiausiai (apie 50 proc.) pigo svogūnai, ne ką mažiau ir baltagūžiai kopūstai. Pigo ir bulvės, ir morkos.

Lietuvos gyventojai jau gyvena švenčių nuotaikomis – tą atspindi prekybininkų skaičiuojamas vidutinis pirkėjo krepšelis. Ne tik perkamos dovanos, bet ir planuojami valgiaraščiai Kūčioms, Kalėdoms, Naujiems metams bei kitiems šventinio laikotarpio pasisėdėjimams.

Lietuvoje nuo 30 iki 50 proc. gyventojų netoleruoja laktozės, todėl be neigiamų pasekmių organizmui negali vartoti pieno produktų. Prekybininkai pastebi, kad poreikis pieno gaminiams be laktozės Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Pieno produktų be laktozės pardavimai didėja dėl nuolat besiplečiančio asortimento – per metus jis išaugo daugiau nei du kartus. Savo ruožtu dietologai šią tendenciją sieja su didesniu kiekiu informacijos apie laktozę.

Pagrindinis pardavėjų ginklas pritraukiant klientus – akcijos. Tačiau prekybos tinklai pastebi, kad vien paprastų akcijų nebepakanka. Norint išlaikyti klientą reikia teikti labiau personalizuotus pasiūlymus. Naujausią individualią programą pristatė prekybos tinklas „Maxima“, pasiūlęs „Ačiū“ kortelės turėtojams internetinėje paskyroje susidaryti savą prekių su nuolaida krepšelį.

Tarsi bloga tradicija tapęs ėjimas į parduotuves pirkti alkoholinių gėrimų prieš šventinę Rugsėjo pirmąją pamažu praranda savo pozicijas. Parduotuvių atstovų teigimu, alkoholio perkama mažiau nei pernai, o taip pat renkamasi ir nealkoholinius gėrimus. Tiesa, mažmeninės prekybos ekspertas apie besikeičiančias tendencijas optimistiškai nemąsto. Jau ne pirmus metus galioja draudimas Rugsėjo 1–ąją pardavinėti alkoholinius gėrimus.

Sekmadienį Prancūzijoje pasibaigęs Europos futbolo čempionatas visą mėnesį ne tik diktavo šio žaidimo gerbėjų gyvenimo ritmą, bet ir koregavo įprastus mitybos įpročius. Vieno prekybos tinklo Lietuvoje duomenimis, per keturias čempionato savaites gerokai išaugo įvairių užkandžių pardavimai – futbolo aistras Lietuvos gyventojai dažniausiai užkando sūriais ir šaltai rūkytais mėsos gaminiais, kurių pardavimai čempionato metu, lyginant su tuo pačiu metu pernai, išaugo trečdaliu.

Pirmąją „Lidl“ atidarymo dieną stebėjome nesibaigiančias eiles, nuo pat ryto iki vakaro. Atėjus antrajai dienai vėl stebime tą patį vaizdą. Visgi nors atrodo, kad žmonės mieliau renkasi stovėti eilėje prie naujai atsidariusių parduotuvių, didieji prekybos tinklai Lietuvoje tvirtina išlaikę stabilų pirkėjų skaičių. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekybos tinklų teigimas, jog klientų nesumažėjo – tikėtinas, mat į „Lidl“ rinkosi didžioji dalis smalsuolių.

Nors prekybos tinklų boikotas oficialiai baigėsi, tačiau socialiniuose tinkluose žmonės toliau vieni kitus ragina tęsti šią protesto akciją neribotą laiką. Tuo tarpu prekybos tinklai jau paskaičiavo, kiek jiems kainavo šios trys skausmingos dienos. „Iki“ prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigia, kad per šias tris akcijos dienas sulaukė keliais procentais mažiau pirkėjų nei praėjusią savaitę.

Po pirmos dienos boikoto pirkėjai nežada sudėti ginklų, o prekybos tinklai teigia, kad nukraujavo nedaug. Nors vakar nuo ankstyvo ryto socialiniuose tinkluose mirgėjo nuotraukos, kuriose užfiksuotos tuščios parduotuvės arba vos vienas kitas pirkėjas, prekybos tinklai to nesureikšmina. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė teigia, kad realų vaizdą galima bus matyti tik savaitės pabaigoje, tačiau, lyginant su praėjusiu antradieniu, lankytojų buvo mažiau.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Šiandien į Lietuvą atvykę Lenkijos pieno gamintojai prabilo apie savo sumanymus plėsti veiklą Lietuvoje. Anot jų, jie sugebės pasiūlyti ne tik pigios naujos produkcijos, bet ir kokybiškos. Pranešime spaudai rašoma, kad anot Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieszkos Maliszewskos, lenkiški pieno produktai gali būti šiek tiek pigesni nei kiti produktai iš Vakarų Europos, bet ne kokybės sąskaita.

Naglis Šulija teigia, kad artimiausiu metu nereikėtų tikėtis žiemiškų orų, tad nuo sandėliuke stovinčių slidžių ar rogučių dar dulkių nereikėtų skubėti valyti. Tačiau ar šilta žiema gali kažkuo pasitarnauti ir paveikti žiemos prekių kainas? Elektroninės parduotuvės Pigu.lt rinkodaros vadovė Giedrė Vilkė tikina, kad tokia kainodara, kada atėjus šaltukui ir padidėjus paklausai keliama kaina, gali būti taikoma tik išskirtinėms prekėms arba atsiradus jų trūkumui.

Praėjusią savaitę Rusijos veterinarijos tarnyba uždraudė į Rusiją įvežti keturių Lietuvos žuvų perdirbimo įmonių produkciją. „Rosselchoznadzor“ atstovas pranešė, jog šios keturios įmonės – „Vičiūnai ir partneriai“, „Plungės kooperatinė prekyba“, „Norvelita“, „Baltijos delikatesai“ negalės eksportuoti savo produkcijos.

 Gyventojai buvo įpratę ilgą laiką atsiskaityti litais ir pasikeitimas, kaip ir visur, ir visada, dažniausiai yra sudėtingas, „Žinių radijui“ sakė prekybos tinklo „Iki“ ryšių su visuomene skyriaus vadovė Berta Čaikauskaitė. „Ypač jautriems segmentams: vyresnio amžiaus žmonėms, moterims, mažiau pasiturintiems gyventojais. Su tais nepatogumais šios grupės turbūt susiduria labiausiai ir jiems yra sunkiausia adaptuotis prie naujos valiutos“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo B. Čaikauskaitė.