„Mes nežinome nieko apie tuos 50 klientų ir apie įvardytą 40 mlrd. kronų sumą“, – švedų žiniasklaidai sakė Birgitte Bonnesen.
Jos žodžiais, SVT atsisakė „Swedbank“ atskleisti šios informacijos šaltinį, nors bankas labai domisi viskuo, kas galėtų padėti patikimiau nustatyti įtartinus sandorius.
B. Bonnesen pakartojo, jog „Swedbank“ rizika būti įtrauktam į pinigų plovimo schemas dėl pasirinkto verslo modelio yra palyginti maža.
„Mes orientuojamės į mažmeninę bankininkystę savo vidaus rinkose. Tarptautinės sąskaitos nėra tarp pagrindinių mūsų veiklos sričių. Nerezidentai sudaro tik apie 1 proc. procentą mūsų klientų, ir dauguma jų – iš Europos Sąjungos“, – sakė B. Bonnesen.
Švedijos televizija SVT paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007–2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų), ir tai galėjo būti pinigų plovimas, nes lėšos judėjo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų. Tokios išvados buvo padarytos po beveik pusmetį trukusio žurnalistinio tyrimo, turint prieigą prie didelio paketo įslaptintų finansinių dokumentų.
