Rugsėjo pradžioje parlamentinės partijos pasirašė Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriame numatoma iki 2024 metų mokslo ir eksperimentinių tyrimų plėtrai biudžeto asignavimus padidinti iki 0,75 proc. nuo 0,3 proc.
Tačiau, pasak prezidento Gitano Nausėdos, nevertinant BVP augimo prognozių, tam per trejus metus papildomai reikėtų skirti apie 210 mln. eurų, arba apie 69 mln. eurų kasmet, tačiau šių metų biudžeto asignavimuose, neįskaičiuojant ES fondų lėšų, yra numatyta 23 mln. eurų suma.
Šį klausimą su prezidentu aptarusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė negalėjo patvirtinti, kad yra galimybių didinti finansavimą mokslo ir eksperimentinių tyrimų plėtrai.
„Dėl šito spręs Vyriausybė. Vyriausybė priima sprendimą, išanalizavusi visus pateiktus pasiūlymus, įvertinusi situaciją po diskusijų Seime. Taškai nėra sudėti, diskusija vyks“, – teigė J. Šiugždinienė.
Jaunieji mokslininkai kalba apie emigraciją
Matydami nežinią dėl mokslo finansavimo Lietuvoje, pirmiausiai liūdi jaunieji šalies mokslininkai, sakantys, jog kartais nemato kito karjeros kelio, tik emigraciją.
„Mokslas – ne vien tik kažkokie straipsniai, įrodymai, faktai. Bet tai yra intelektas, kuris lieka mūsų šalyje ir mes tada tikrai galime kokybiškai eiti į priekį. Šiai dienai, ką Lietuva yra pasiekusi per 30 metų, mes turime didžiulį dėkui sakyti tiek socialinių, tiek tiksliųjų mokslų srities specialistams.
Aš kartais juokiuosi, taip žiaurokai pasakysiu, – aš nematau pozicijos sau mokslo visuomenėje. Nes tikrai nėra pakankamas finansavimas, nes yra tik trys etatai, o ruošiami kokie papildomai trys tos srities specialistai, ir man darbo vietos nebus. Tada vienintelė mano išeitis – pabėgimas. Tai matome tų spragų rezultatą – jaunasis mokslininkas neturi tokios didelės karjeros“, – Laisvės frakcijos posėdyje sakė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Salomėja Lukaitė-Vanagienė.
Nebelieka protingiausių dėstytojų
Jei jaunieji Lietuvos mokslininkai ir mokslo šviesuliai išvyks, šalyje nebeliks kam ruošti ateities protus. Jau ir dabar aukštųjų technologijų įmonių vadovai skundžiasi nerandantys pakankamai vietinių išteklių.
„Mes moksle tikrai turime didelę problemą. Tokios kompanijos kaip mūsų, kurios nori užsiiminėti aukštosiomis technologijomis, kurioms reikia mokslo ir idėjų, susiduriame, kad Lietuvoje yra nunykusi mokslo kritinė masė. Ypač į universitetus, kur reikia dėstyti, jauni doktorantai tiesiog nepasilieka, jie neina“, – frakcijos posėdyje sakė Lazerių technologijų UAB „Ekspla“ vadovas Kęstutis Jasiūnas.
Mokslo finansavimo situaciją šalyje jis vadina esančią „ant išgyvenimo ribos“.
„Teko bendrauti su vienu fizikos profesoriumi, paklausiau, kiek pas tave, tavo grupėje, kiek yra dėstytojų, kurių amžius yra tarp 35–45 metų. Jis pasakė – nė vieno neturiu, arba visi yra vyresni, arba tik jaunesni doktorantai, kurie ieškosi, kur nutūpti.
Tai problema mums ateina, kad neturėsime, kas mums ruoštų specialistus. O visa tai susiveda į tai, kad finansavimas yra tokiame lygyje, kad tik ant išgyvenimo ribos“, – kalbėjo K. Jasiūnas.
Jam antrina ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas docentas Ainius Lašas. Jis apgailestauja, kad didelė dalis Lietuvoje parengtų mokslo talentų nuteka į kitas šalis.
„Be finansavimo mes tampame taikinys nusiurbti mūsų protus, ir viskas. Nes mes net nekalbame apie tai, kad realiai moksle mes turėtume pritraukti protus, ne tik savo auginti čia, šitame mažame puode, bet ir realiai mes turėtume pritraukti iš kitur ir tuos lietuvius, kurie išvažiuoja kažkur, ir tuos žmones, kurie čia galėtų atvykti ir papildyti, ir prisijungti prie mūsų atskirų sričių vystymo. Čia visai kita stadija ir neįmanoma jos pasiekti be mokslo finansavimo.
Kitaip tai yra protų nutekėjimas – mes kažką paruošiame, jie nuplaukia kitur, į tą pačią Daniją ar kažkur kitur. Tas mūsų patrauklumo paketas, kurį mes galime pasiūlyti, yra labai, labai kuklus – maždaug trečdalis to, ką pasiūlo kiti universitetai tiems jauniems žmonėms, kurie būtų suinteresuoti grįžti su savo patirtimis“, – posėdyje kalbėjo A. Lašas.
Mokslas – ekonomikos ir inovacijų variklis
Tuo metu Gyvybės mokslų centro profesorius biochemikas Virginijus Šikšnys akcentuoja, kad mokslas, mokslo finansavimas ir ateitis susijęs ne tik su protingiausių Lietuvos žmonių auginimu, bet ir tuo, ką jie gali duoti.
„Kai mes susergame, visi norime greitai gauti vaistų, kai kyla pandemijos, norime greitai gauti testų, vakcinų. Matome, dabar keičiasi klimatas, norime gauti naujų augalų veislių, kurios būtų atsparios klimato pokyčiams. Dažnai žmonės pradeda piktintis, kodėl dar nėra to, čia ir dabar jau turėtų būti.
Bet tikriausiai nelabai daug kas susimąsto, iš kur visi tie daiktai atsiranda. Mokslas yra viso to pradžia ir moksliniai tyrimai, kurie vyksta universitetų ir mokslo institutų laboratorijos, jie yra labai svarbūs“, – frakcijos posėdyje kalbėjo V. Šikšnys.
Jis atkreipė dėmesį, kad būtent žinios ir žmonės yra aukštos pridėtinės vertės ekonomikos pagrindas. Iš Lietuvos nutekėjus gabiausiems protams, teks atsisveikinti su tokia ekonomika.
„Mokslininkai tiria, kaip virusai užkrečia ląsteles, kaip virusai dauginasi, kokia jų struktūrą, kaip tos ląstelės pasisaugo nuo viruso, sukuria žinias, žinojimą, tada tos žinios tampa intelektine nuosavybe ir technologijomis, kurių pagrindu verslas pradeda kurti produktus – vaistus, testus, vakcinas. Man atrodo, būtent taip funkcionuoja ta žiniomis grįsta ekonomika, kuri sukuria didžiulę pridėtinę vertę.
Žinios ir žmonės, kurie yra pagrindas šitos ekonomikos, jie neatsiranda per vieną dieną. am reikia laiko ir pastovių, tvarių investicijų. <...> Kitaip, man atrodo, žiniomis grįsta didelės pridėtinės vertės ekonomika liks tik graži mūsų svajonė“, – prognozavo V. Šikšnys.
