Liepos mėnesio vidutinė temperatūra numatoma 1,5 laipsnio aukštesnė už vidutinę daugiametę klimato norma, kuri siekia 17,9 laipsnius.
„Liepa, kol kas prognozuojama artima įprastinėms normoms, gal truputį šiltesnė. Paprastai liepos temperatūra siekia 17,9 laipsnių temperatūrą. Tai šiemet ji bus šiek tiek šiltesnė, ypač pirma pusė.
Birželis buvo karštesnis už normą. Tai jau trečias toks mėnuo iš eilės, kuomet temperatūra yra aukščiau normos. Balandis ir gegužė buvo rekordiškai šilti”, – pasakojo hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas.
Kritulių toliau trūks
Liepai yra būdingi krituliai. Tačiau prognozuojama, kad kritulių kiekis šią liepą bus iki 40% mažesnis, lyginant su norma.
„Kritulių numatoma nestipriai mažiau. Tokių didelių nuokrypių kaip dabar, ko gero, jau nebus, bet pradžioje sausra, tikėtina, tęsis. Pagal dabartines tendencijas matoma, kad pirmojoje mėnesio pusėje prognozuojamas tas didesnis trūkumas, nei antrojoje.”, – pasakojo D. Valiukas.
Pernai liepą Lietuvą skalavo liūtys – šiemet alina sausra.
„Pernai liepos pradžioje, birželio pabaigoje Vinių skalavo liūtys, kitoje Lietuvos pusėje taip pat buvo tų stichinių kritulių, tai yra reiškinys būdingas vasaroms. Esant klimato kaitai tos liūtys tik dažnėja ir jų intensyvumas didėja. Visai neseniai, pernai rudenį, turėjome rekordiškai lietingą, dabar turime labai sausą vasarą, tad net nereikia kažkur atgal žiūrėti, tai buvo visai neseniai”, – pasakojo klimatologas.
Vandens trūkumas gali pasijausti ir gilesniuose sluoksniuose.
„Gilesni, požeminiai sluoksniai buvo prisipildę vandens, bet jau pradeda jų po truputėlį trūkti. Hidrologiškai sausra visuomet pasijunta vėliau, iš pradžių būna įprasta sausra, o paskui tas ilgesnis kritulių deficitas perauga į hidrologinę sausrą. Ir kuo gilesni vandens telkiniai, tuo tai vėliau pasijaučia. Jei kažkokie mažesni telkiniai – jie greičiau pajunta”, – kalbėjo klimatologas.
Apskritai, vasara vienas sezonų, kai kritulių iškrenta daugiausiai.
„Vasarai yra būdingi intensyvūs krituliai, nes jie keliauja su frontais ir labai didelį kritulių kiekį neša. Vasarą tie pietiniai frontai yra labai aktyvūs ir jie tokius stichinius kritulius neša”, – kalbėjo hidrometeorologijos tarnybos specialistė Viktorija Mačiulytė.
Orai ekstremalėja
Klimato kaita prisideda prie ekstremalėjančių orų. Ji lemia ir labai sausus ir labai lietingus orus.
„Dėl klimato kaitos klimatas ir orai ekstremalėja, būtent intensyvėja tokių reiškinių pasikartojimas, jų stiprumas auga. Taip pat vasarą pasitaiko įvairios škvalo linijos. Škvalo linija yra labai greitas vėjo sustiprėjimas, kartu su kruša, perkūnija, intensyviais krituliais, būtent dėl klimato kaitos. Bendrai pasakius, didėja klimato ekstremalumas”, – pasakoja V. Mačiulytė.
Pernai metais buvo kardinaliai kitokia vasara
Pernai liepos pradžioje, birželio pabaigoje Vilniuje kilo stiprios liūtys ir kitur Lietuvoje buvo stichinių kritulių.
„Tai yra reiškinys būdingas vasaroms. Esant klimato kaitai tos liūtys tik dažnėja ir jų intensyvumas didėja. Visai neseniai, pernai rudenį turėjome rekordiškai lietingą, dabar turime labai sausą vasarą, tad net nereikia kažkur atgal žiūrėti, tai buvo visai neseniai.
Palyginus su pernai metais – ši vasara visai kitokia. Bet dar tik birželis, dar visko gali būti, tos prognozės ne visuomet pasitvirtina taip tiksliai, kaip mes norėtumėme ir gali pasitaikyti visko. Pastarųjų mėnesių prognozės tvirtinosi, bet tas pasitvirtinimas, deja, ne kiekvieną mėnesį būna. Bet tai, ką prognozuojame yra didžiausia tikimybė jog taip bus”, – pasakoja klimatologas.
