Pasak Almanto Kulbio, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjo, gyvūnai yra gana neblogi trumpalaikių prognozių pranešėjai. Mokslininkai yra stebėję ir nustatę, kad jų prognozės tikrai pasitvirtina likus nemažam laiko tarpui iki meteorologinio įvykio. Nuspėti orą gali įvairių grupių gyvūnai, o kai kurie iš jų, gali net prieš kelioliką valandų nujausti uragano pavojų.
Gyvūnai orų permainas jaučia visu kūnu
Vandens paukščiai, kurie gyvena atviruose vandenyse, pvz: vandenyne, jūrose – uraganą ar kitą blogą orą jaučia netgi prieš visą parą, tai gana ilgas laiko tarpas.
„Mechanizmas, kaip jie tai pajaučia, iš tikrųjų nėra žinomas. Egzistuoja labai daug versijų, pradedant nuo to, kad jie vadovaujasi elektromagnetiniais žemės laukais, baigiant tuo, kad jie turi kažkokį šeštąjį jausmą, šeštąjį pojūtį.
Taip pat yra ir trečiosios akies hipotezė, ji yra pas žuvis ir pas paukščius, bet neišsivysčiusi iki akies, tačiau yra trečioji akis ir joje yra jutimo organai.
Tačiau bendrai sutariama, kad oro permainas prieš gana ilgą laikotarpį pajunta daugelis gyvūnų, turbūt vadovaudamiesi daugelio organų sąveika, taip pat smulkių pokyčių gamtoje sąveika. Gyvūnai nėra protaujantys ir neturi sąmonės, kaip žmonės, tačiau jų fiziologiniai pokyčiai leidžia kažkaip išvengti ir tų padarinių, kurie galėtų, kad ir nepatekti tiems vandenyno paukščiams į uragano zoną, jie tiesiog jas apskrenda“, – sako A. Kulbis.
Dėlė padės sužinoti lietaus tikimybę
Lietuvoje orus galima nuspėti pagal daugelį gyvūnų. Vieni jų yra bestuburiai ir kai kurių itin nemėgstamos dėlės.
„Kalbant apie trumpalaikes prognozes mūsų Lietuvoje, tai bene geriausi pranašautojai yra bestuburiai, kad ir tokie visai paprastos sandaros organizmai, kaip kirmėlės. Puikūs prognozių specialistai yra dėlės. Kažkada seniai, kai nebuvo nei radijo, nei kitų informavimo sistemų, tai dėles naudodavo orų prognozėms. Jas uždarydavo į stiklinį indą, truputį smėlio paberdavo ir žiūrėdavo, kaip dėlė elgiasi. Prieš blogą orą dėlė iškildavo į paviršių, pasidarydavo judresnė, bandydavo įkvėpti oro, taip vyksta prieš lietų, prieš audrą, prieš perkūniją. Tokią liaudies medžiagą patvirtina ir mokslininkai, iš tikrųjų deguonies kiekis vandenyje pakinta ir kirmėlei reikia daugiau oro“, – tvirtina gamtininkas.
Sliekai ir varlės taip pat numato orus
Sliekas, kaip ir dėlė gali nustatyti koks bus artėjantis oras, ar sulauksime lietaus.
„Taip pat ir sliekas yra puikus meteorologas. Jis taip pat priklauso žieduotosioms kirmėlėms. Prieš lietų dirvos paviršiuje sliekų pasirodo gana daug, taip sliekai pranašauja lietingą orą.
Tai galima paaiškinti paprastai, kad lietus, gali užlieti jų urvelius žemėje, bet iš tikrųjų tai jie taip pat jaučia deguonies pokyčius ore ir praktiškai, jei taip per visas gyvūnų grupes pereitume, tai rastume nemažai tokių gerų prognozuotojų, bet be minėtų kirmėlių neblogai dar ir varliagyviai prognozuoja orą. Jie taip pat turi drėgną odą ir ja gali jausti drėgmę, kuri jiems labai svarbi, todėl varlės taip pat gali prognozuoti. Kai jos aktyvesnės tai gali parodyti, kad laukia kažkokie pokyčiai“, – pasakoja A.Kulbis.
Paukščiai jaučia artėjančias permainas
Paukščiai taip pat pasižymi orų pranašavimo gebėjimais, jie išvengia didelių liūčių, ar net uraganų.
„Apie paukščius rašoma, kad jie prieš lietų kažkur pradingsta. Turbūt pirma pradingsta vabzdžiai, o tada, kai nėra maisto ir paukščių yra mažiau.
Yra vienas variantas, kad apuokas ar pelėda prišaukia nelaimę, bet kitas, kad pelėdos ūkavimas pasikeičia besikeičiant orui. Taip pat, kad volungė šaukia prieš lietų, tas volungės balsas pasigirsta prieš oro permainas, pradedant apie sejikinius paukščius yra taip manoma, bet iš tikrųjų tas paukščių, taip pat ir žinduolių aktyvumas, susijęs su oru, bet moksliškai tai nėra iki galo patvirtinta“, – pasakoja gamtininkas.
Dienos, pagal kurias spėjami orai, moksliškai nepatvirtintos
Temperatūra gamtoje svyruoja, jei būna vėsesni laikotarpiai po jų seka šiltesni. Pagal vienos dienos orus negalime spręsti to, kas mūsų laukia visą sezoną.
„Yra tokia liaudies išmintis, kuri tarsi logiškai paremta kompensaciniu mechanizmu. Vidutinė temperatūra keliatą laipsnių paprastai būna didesnė ar žemesnė už normą, bet tas svyravimas didelis nebūna, kad staiga pasidaro karščiau dešimčia laipsnių. dėl to ir atsiranda tokia išmintis. Tačiau pagal vienos dienos orus tikrai negalima atspėti viso sezono, jokio pagrindo tam nėra, mokslas turėdamas didžiulius resursus skaičiuoti ir atlikti daug skaičiavimų taip tiksliai nepadaro, atspėti yra neįmanoma”, – kalbėjo D.Valiukas.
