Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane pateikiama informacija rodo, kad neįgyvendinus naujų apribojimų dėl užteršto oro Vilniaus gyventojai ateityje gyvens 6 mėn., o Kauno – 7 mėn. trumpiau.
Taip pat minima, kad iki 2050 m. toks reiškinys taps pagrindine mirties priežastimi.
Pateikiamoje informacijoje sakoma, kad daugiausiai orą teršia kelių transportas, namų ūkiai, pramonė ir žemės ūkis.
Dėl šios priežasties aplinkos ministerija gyventojus skatins formuoti ekologinio vairavimo įgūdžius, taip pat švies visuomenę apie namų ūkių šildymą, rengs bei viešins oro taršos ir prognozių vertinimo rezultatus.
Nauji apribojimai ir finansinė paskata
Savo pristatomajame Nacionalinio oro taršos mažinimo plane Aplinkos ministerija užsimena apie galimą finansinę pagalbą gyventojams viešojo transporto sektoriuje, taip pat įsigyjant mažataršį automobilį ar keičiant namų ūkiuose naudojamus kietojo kuro katilus.
Be kita ko, Aplinkos ministerija, siekdama įgyvendinti Nacionalinio oro taršos mažinimo planą, žada nustatyti ir tam tikrus apribojimus, sieks įdiegti naujas taršos matavimo sistemas.
Ateityje ketinama nustatyti kelių naudotojo mokestį atsižvelgiant į transporto priemonės EURO emisijos klases, taip pat norima įteisinti ūkinių gyvūnų laikymo vietų ir naudojimo bendrąsias taisykles, be kita ko, siekiama uždrausti naudoti amonio karbonato trąšas, mažinti akmens, anglies, kokso ir lignito naudojimą padidinant akcizo tarifą, taip pat žadama išbandyti ir įdiegti kilnojamą transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą.
Parengti bei įgyvendinti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą privalo kiekviena ES valstybė tam, kad būtų pasiekti iki 2020 m. ir 2030 m. nustatyti ES tikslai mažinamas į aplinką išmetamų teršalų (azoto oksido, kietųjų dalelių, sieros dioksido, amoniako ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių) kiekis.
Patvirtinus oro taršos mažinimo planą, įteisintas dokumentas galės būti kaskart pildomas ir koreguojamas jį peržiūrint ne rečiau kaip kas ketverius metus.
Straipsnio autorius – Lukas Dulskas.
