kęstutis mažeika

Ketvirtadienį Seimui ruošiantis balsuoti dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika mano, kad parlamente auga palaikymas šiai iniciatyvai. Anot jo, tai rodo ir balsavimas, kurio metu Seimas vis tik nutarė nagrinėti prezidento Gitano Nausėdos veto. „Galima sakyti, kad įteisinimą palaiko tik 69 balsavę parlamentarai. Bet pirmame balsavime dėl prezidento veto atmetimo balsavo 76 Seimo nariai. Tai tendencijos yra didėjančios.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika tvirtina, kad Lenkijos ūkininkų blokadą Lietuvos pasienyje sukėlė žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko ir jo ministerijos neveiklumas. Anot jo, tiek ministerija, tiek galbūt Vyriausybė, siekdama stabdyti rusiškų grūdų importą ir tranzitą per Lietuvą, turėjo imtis panašių priemonių, kurios buvo pritaikytos iš Rytų gabenamoms trąšoms.   „Mažų mažiausiai K. Navickas turėjo atvykti čia.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina esą ūkininkų protestas nėra politizuotas ir už jo nestovi opoziciją. Pasak jo, parlamento mažumos atstovai „nelipo ant bačkų“ ir kalbėjo tik tokie sektorių išmanantys žmonės kaip Kęstutis Mažeika, kuris, ekspremjero nuomone, galėtų būti kitu žemės ūkio ministru. „Politinės partijos, kurios būna valdžioje, neišvengiamai uždeda antspaudą, kada dėl kiekvieno protesto pradedi kaltinti oponuojančią politinę jėgą.

Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį pritarė, kad medžiotojai be apribojimų ir toliau naudotų naktinius taikiklius ar jų priedus. Komitetas nepalaikė premjerės Ingridos Šimonytės siūlymo taikiklius uždrausti.     Komitetas sutiko, kad nauja leidžiamų ir draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių tvarka įsigaliotų nuo kitų metų gegužės, o ne nuo kovo, kaip planuota anksčiau.

Seimo opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku antradienį aptars situaciją žemės ūkyje. Kaip BNS sakė Kaimo reikalų komitete dirbantis frakcijos narys Kęstutis Mažeika, per trejus kadencijos metus iš ministerijos nesulaukta palankių žemės ūkio sektoriui sprendimų. „Atsivertus Vyriausybės programą, kas buvo žadėta ir kokie buvo tikslai, yra viskas priešingai.

Gyvūnai talžomi, mėtomi ir dusinami – tokiais slapto tyrimo vaizdais iš Lietuvos žvėrelių fermų antradienį dalijasi organizacija „Tušti narvai“. Jie kviečia žmones rašyti Seimo nariams laiškus ir raginti juos balsuoti už kailinių žvėrelių verslo draudimą Lietuvoje. TV3 Žinių kalbinti gyventojai pamatę žiaurus vaizdus lieka šokiruoti, o kailinių žvėrelių augintojai teisinasi, kad sukrečiantys kadrai gali būti ir surežisuoti.

Seime žlugo interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Valdantiesiems pavyko atremti jau antrą opozicijos mėginimą pašalinti iš posto žemės ūkio ministrą, kurį ir daugybė ūkininkų organizacijų kaltina nesusitvarkant su pareigomis. Ministrą ir toliau remia premjerė Šimonytė, tad ūkininkai grasina Vyriausybei naujais protestais ir kelių blokadomis. Ūkininkai prieš mėnesį prie Seimo krovė mėšlo maišus, dalijo pieną ir liejo nepasitenkinimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.

Nuo ankstyvo ryto didžiulė sumaištis Seime – rimtai sugedus balsavimo sistemai negalėjo vykti plenarinis posėdis. Kadangi darbotvarkėje laukė žemės ūkio ministro Navicko interpeliacija, opozicija suskubo įžvelgti sąmokslo teorijas, esą valdantieji gal taip bando apsaugoti ministrą. Pasipylė ir idėjos, kaip seimūnai darbuotis galėtų be technologijų, pavyzdžiui, sugrįžti prie senovinio būdo ir balsuoti rankomis. O pusdienį pailsėję, parlamentarai į darbus sugrįžo tik popiet.

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės ir pienininkų akistata Seimo posėdžių salėje baigėsi šnipštu. Opozicijos parlamentarai niršta, kad Šimonytė atsakinėdama į klausimus apie žemės ūkį 40 minučių iš lapo skaitė iš anksto paruoštus atsakymus. O patys ūkininkai – pieno gamintojai ir grūdų augintojai – žada surengti masinius protestus: prie Seimo planuoja atvykti su traktoriais.

Laisvės partija siūlo atsisukti į gyvūnus ir juos išlaisvinti nuo grandinių: esą šuns laikymas pririšus jį prie būdos yra kankinimas. Gyvūnų teisių gynėjai siūlo ne tik mokyti gyventojus, bet ir juos bausti piniginėmis baudomis taip, kaip dalyje kitų Europos valstybių, kuriose grandinė šuniui gali užtraukti ne vieną tūkstantį eurų siekiančią baudą. Prie Marijampolės, Klevinių kaime, gyvenanti Albina savo ketverių metų Tūzą laiko pririštą.

Lietuvoje vyksta neįtikėtini dalykai. Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjas Algimantas Martinkus pakilo į viešą kovą teigdamas, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras, suklastodamas pirminius duomenis, rinko informaciją apie tuometinį Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą, dabartinį generalinį komisarą Renatą Požėlą, buvusį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, buvusį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską bei Seimo narius Kęstutį Mažeiką, Artūrą Skardžių...

Lietuvoje penktadaliu padidėjo automobilių registracijos, vadinamasis, taršos mokestis. Valdžia vairuotojus vers mokėti daugiau tik dėl to, kad šalyje padidėjo visos kitos kainos. Tiesa, net ir patys valdantieji pripažįsta, kad šis mokestis ne žalias, nes neveikia, mat neskatina gyventojų rinktis aplinkai draugiškesnių automobilių. Tačiau keisti įstatymo neplanuoja, nes tam tiesiog nėra politinės valios.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nerimsta ir vėl grasina sankcijomis taršių automobilių vairuotojams. Kitų metų pradžioje Gentvilo vadovaujama ministerija nori leisti aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti automobilių taršą, o ją viršijus – atimti vairuotojui teisę naudotis savo automobiliu – panaikinti techninės apžiūros galiojimą, kol vėl iš naujo jos nepereis. Ministerija turi ir dar vieną užmojį – priversti vairuotojus dar dažniau savo automobilius varyti į techninę apžiūrą.

Po daugiau nei 10 metų Seimo kavinėje parlamentarai vėl gali nusipirkti alkoholio. Tačiau nestipraus – iki 15 laipsnių. Kai kurie parlamentarai neslepia, kad esant progai pakels vyno taurę, o kitiems atrodo, kad restorane turėtų būti ne vien vyno, šampano ir alaus, bet ir stipresnio alkoholio – prabangaus viskio.

Kaip atgaivinti sąmonės netekusį žmogų mokėsi Seimo nariai ir kanceliarijos darbuotojai. Tačiau dalis seimūnų tokius mokymus tik palydėjo žvilgsniu ir sako neturintys mokslams laiko arba užtikrintai žinantys, kaip gaivinti nelaimės ištiktą žmogų. Vis dėlto, medikai pastebi, kad lietuvų įgūdžiai gaivinant, pavyzdžiui, sąmonės netekusius žmonės, dar nėra pakankami.

Seimas galiausiai apsisprendė ir apmokestino plonus plastikinius maišelius – nauja tvarka įsigalios jau nuo kitų metų. Šie maišeliai nemokami bus tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį. Statistika liūdna, mat Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių ploniausių plastikinių maišelių suvartojimą užima pirmą vietą Europos Sąjungoje. Tiesa, kai kuriems politikams kyla abejonių, ar apmokestinus plastikinius maišelius problema išsispręs ir žmonės ims jų naudoti mažiau.

Gyventojams dažniau ir greičiau brangs vanduo. Seimas uždegė žalią šviesą reformai, kuri leis bendrovėms dažniau nei vieną kartą per metus kelti geriamojo vandens kainą ir pradėti tai daryti jau gruodį. Kokios kainos bus, priklausys nuo dujų, elektros kainų ir nuo to, kiek bendrovės išleis pinigų savo infrastruktūrai gerinti, vamzdynams atnaujinti ir kitiems darbams.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas skelbia karą prieš juodus dūmus metančius automobilius ir jų vairuotojus ir siūlo tokias transporto priemones stabdyti tiesiog gatvėje. Automobiliams viršijus leistiną taršos normą, nustotų galioti jų techninė apžiūra ir tokių automobilių savininkais į gatves su jais išvažiuoti nebegalėtų.

Į Seimą grįžta alkoholis. Seimo valdyba atšaukė Valinsko laikų draudimą prekiauti parlamente svaigalais. Tą pasiūlė Seimo kancleris, nes tikisi, kad pelnas iš Seime išgerto alkoholio suvilios verslininkus ten gaminti ir užkandą bei kitą maistą parlamentarams, biurokratams bei jų svečiams.

Vyriausybės šią vasarą priimtas sprendimas padidinti biokuro žaliavos kiekį iš urėdijų ir taip sumažinti jo kainą šildymo sezono metu naudos neduos, nes Valstybinių miškų urėdija tam nepasiruošusi, sako opozicinės Seimo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika. Anot jo, skubus valdžios sprendimas virs labai ilgu procesu, o gyventojai jo naudą geriausiu atveju pajus tik kitų metų pabaigoje, nes urėdija neturi būtinos įrangos ir patirties gaminant biokurą.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika mala į miltus Vyriausybės sprendimus dėl biokuro, kuriais Valstybinei miškų urėdijai pavesta į rinką tiekti daugiau biokuro. Seimo nario teigimu, tai naudos duos galbūt tik kito šildymo sezono viduryje. K. Mažeika priminė, kad Seimas antradienį pritarė siūlymui, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui būtų taikomas dar du šildymo sezonus.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Lietuva turi naują partiją – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos.“ Ją veda buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Į startuojantį naujos partijos traukinį paskutinę akimirką įšoko dar vienas Seimo narys, „valstiečius“ paliekantis buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Politologai spėja, kad iš skirtingų partijų pabėgėlių sudarytai demokratų sąjungai bus sunku išlaikyti vienybę, tačiau Saulius Skvernelis tiki, kad jo komandai pavyks sėkmingai pasirodyti ateities rinkimuose.

Prie buvusio premjero Sauliaus Skvernelio buriamos partijos jungiasi ir buvęs aplinkos ministras, valstietis Kęstutis Mažeika, kuris šeštadienį atvyko į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamąjį suvažiavimą, o išvakarėse savo sprendimą gana mįslingai aprašė socialiniame tinkle. Pasak K. Mažeikos, kovo mėnesį prasidėjus Seimo pavasario sesijai jis ketina jungtis prie frakcijos Seime, o per tą laiką išstos iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

Kilus dvejonėms dėl kandidatės į Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkus Beatos Valungevičienės ryšių su teistais asmenimis, politikė pranešė atsiimanti savo kandidatūrą. „Nusprendžiau atsiimti savo kandidatūrą į steigiamos partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkės postą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė B. Valungevičienė. Politikės įsitikinimu, nuosprendžiai Lietuvoje yra rašome ne tik be teismo, bet ir be nusikaltimo.

Į buvusio premjero Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ primininkus kandidatuojanti politikė Beata Valungevičienė sulaukė tinklaraštininko, kuris anksčiau dirbo S. Skvernelio patarėju, Skirmanto Malinausko kritikos. Pasak jo, ši politikė yra susijusi su Artūru Pukeliu-Šviniumi ir prieštaringai pagarsėjusiu Žydrūnu Buzu.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Nelegalių migrantų srautui nemažėjant, Vyriausybė pagalbos kreipėsi į savivaldybes. Alytaus rajone esančiame kaime viename apleistame pastate buvo apgyvendinti daugiau nei šimtas migrantų. Vietiniai sako, kad migrantai čia buvo atvežti naktį ir nieko neįspėjus, o aplink gyvenantys žmonės apie naujus kaimynus sužinojo tik ryte.

Lašišinių žuvų migracijos laikotarpiu jų migracijos keliuose Kuršių mariose bus draudžiama visa verslinė žvejyba. Tai numatantį įsakymą pirmadienį pasirašė laikinai pareigas einantis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.  „Esminis pokytis yra toks, jog uždrausta visa žvejyba, visokių žuvų, migracijos metu tuose keliuose, kur nerštavietės, kur plaukia lašišinės žuvys“, – BNS sakė ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime vėl svarstys siūlymą skirti papildomai 3 mln. eurų gyventojų kompensacijoms už taršių automobilių naikinimą ir ekologiškesnio transporto pasirinkimą. Praėjusią savaitę ministrų kabinetas atidėjo sprendimą.  Aplinkos ministerija siūlo perskirstyti Klimato kaitos programos lėšas, sumažinant išmaniosios melioracijos įrengimo programai numatytas sumas nuo 7 iki 4 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį atidėjo sprendimą dėl papildomų 3 mln. eurų skyrimo kompensacijoms už tarškių automobilių sunaikinimą. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, klausimas turi būti suderintas su žemės ūkio ministru, kadangi papildomas lėšas siūloma skirti sumažinus finansavimą išmaniosios melioracijos įrengimui.

Šį pirmadienį aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“ nagrinėjo ypač didelį atgarsį visuomenėje sukėlusią temą – nelegalios šunų veisyklos. Laidos svečiai – aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė, gyvūnų teisių gynėja Brigita Kymantaitė – diskutavo, ar nelegalios veisyklos yra tik apsileidimas, ar milijoninis verslas.

Per Lietuvą vilnija akcijos už gyvūnų teises. Šiandien vidurdienį priešintis gyvūnų daugintojų savivalei žmonės būrėsi Kaune ir Klaipėdoje. Laikinojoje sostinėje, kartu su augintiniais, į eiseną susirinko net apie pusė tūkstančio žmonių. Pakraupę dėl plačiai išvešėjusio daugintojų tinklo, žmonės reikalauja juos bausti kuo griežčiau. Eisena nusidriekė Santakos parko takais ir pasiekė Rotušės aikštę. Jos dalyviai pasibaisėję nelegalių daugyklų mastais mūsų šalyje.

Alytaus rajono Krokialaukio miestelyje gyvena, ko gero, patys turtingiausi žmonės, nes buitinę techniką keičia kas penkerius metus, vandenį maistui perka tik parduotuvėje, o už tą, kuris bėga iš čiaupo, moka net triskart brangiau nei vilniečiai. Nes Krokialaukio vanduo – ypatingas, pieno spalvos, gausiai praturtintas geležimi, o kartais dar ima skleisti ir keistus kvapus.

Aplinkos ministerija pirmadienį pateikė derinimui naują Medžioklės taisyklių projektą. Kaip pranešė ministerija, šis projektas parengtas įvertinus gautas pastabas ir pasiūlymus anksčiau skelbtoms pataisoms, kuriomis siekta atšaukti gegužės 8 dienos aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu priimtus Medžioklės taisyklių pakeitimus. Šiais pakeitimais, be kita ko, leista medžioti su lankais nuo 2022 metų.

Sraigtasparniu antradienį Dzūkijos miškus apžiūrėjęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Dainavos girioje nerimą kėlę medynai atsigauna, tačiau Punios šile dėl kenkėjo žievėgraužio topografo džiūstantys medžiai ir toliau kelia nerimą. „Miškai tikrai gražūs, žali ir gyvybingi – ypač tose vietose, kur pavasarį kėlė nerimą ir buvo įvykdyti purškimai. Dabar tie medynai atsigauna, tai rodo, kad laiku atliktas prevencinis darbas duoda rezultatų“, – BNS sakė ministras.

Prieš ketverius metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Seimo rinkimuose pasiekė triuškinančią pergalę. Viena iš sėkmės rinkimuose priežasčių, be abejo, buvo programa, kurioje pažadai it iš gausybės rago žerti visiems. Valstiečiai užsimojo rūpintis šeimomis, medikais, mokytojais, mokslininkais, darbininkais, pensininkais, užtikrinti teisingus mokesčius ir kovoti su socialine nelygybe.

Nemune, ties Gardinu Baltarusijoje, pastaruoju metu pradėjus masiškai gaišti žuvims ir gyviams, ieškoma atsakymo, kodėl taip atsitiko. Aplinkos apsaugos agentūros ekspertai paėmė tyrimų mėginius ir Lietuvos teritorijoje. Buvęs aplinkos viceministras, aplinkosaugininkas Linas Jonauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Lietuvos institucijos turėtų reaguoti nedelsiant ir tyrimus atlikti kuo skubiau ir kuo plačiau.

Ketvirtadienį Seimas ėmėsi iniciatyvų, kuriomis siekiama užkirsti kelią medžioklei su lankais. Užkirsti kelią medžioklei su lankais siūlo ir valdantieji, ir opozicija, o valstiečiai taip pat siūlo sumažinti ir aplinkos ministro galias. Seimas visiems įstatymo projektams po pateikimo pritarė.

Kilus skandalui dėl leidimo medžioti lankais, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patikino atšaukęs visus su tuo susijusius sprendimus. Jo teigimu, dėl naujų sprendimų bus apsispręsta kitą savaitę. Anot aplinkos ministro, jau sutarta, kad taisyklės medžioklei būtų keičiamos du kartus per metus – prieš ir po medžioklės sezono. Pokalbis su fotografu Mariumi Čepuliu apie medžioklę lankais ir kodėl ji žalinga gamtai naujienų portalo tv3.lt studijoje.

Kilus skandalui dėl leidimo medžioti lankais, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patikino atšaukęs visus su tuo susijusius sprendimus. Jo teigimu, dėl naujų sprendimų bus apsispręsta kitą savaitę. Anot aplinkos ministro, jau sutarta, kad taisyklės medžioklei būtų keičiamos du kartus per metus – prieš ir po medžioklės sezono.

Gamtos apsaugos ir miškų sektorius kuruojanti aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė traukiasi iš pareigų, BNS ketvirtadienį pranešė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Dėl Medžioklės taisyklių pakeitimų kritikuota viceministrė įteikė prašymą atleisti ją savo noru, ji nebedirbs nuo nuo kitos savaitės.  „Ta įtampa ir visa kita... Aplinkybės tokios susidėjo. Ši savaitė yra jos paskutinė darbo savaitė“, – BNS teigė ministras K. Mažeika.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paragino aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką atšaukti įsakymą dėl medžioklės taisyklių, tačiau nepareikalavo atsistatydinti iš pareigų. Šalies vadovas interviu naujienų portalui 15min.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ketina stabdyti visą praėjusį penktadienį pasirašytą įsakymą dėl Medžioklės taisyklių pakeitimo, kur buvo įteisinta ir medžioklė lankais iki 2022 metų. „Sustabdau įsakymą, kol bus Medžioklės taryboje išdiskutuota ir balsuojama kaip normalioje praktikoje, kad nekiltų abejonių, nes dabar interpretacijų daug“, – BNS trečiadienio vakarą sakė ministras.

Panaikinti visą aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos penktadienį pasirašytą įsakymą dėl Medžioklės taisyklių bus keblu, teigia aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė. „Kadangi medžioklės sezonas jau yra prasidėjęs, bijau, kad paimti ir panaikinti visą įsakymą bus labai keblu (...) Greičiausiai reikėtų pasitarti su teisininkais“, – trečiadienį Seimo Aplinkos komiteto posėdyje sakė viceministrė.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog „nevykęs“ aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymas dėl medžioklės taisyklių pakeitimo turėtų būti atšauktas, o sprendimai dėl medžioklės reglamentavimo priimami ne vienasmeniškai, o kolegialiai. „Kalbant apie ministrą į kurį lekia strėlės, kaip ironiškai beskambėtų, nes nuo strėlių ir prasidėjo, tikrai nesuprantu ministro, kodėl jis tokį sprendimą priėmė.

Šią savaitę visuomenė ir politikai skyrė daug dėmesio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos patvirtintai naujai Medžioklės taisyklių redakcijai, kuria buvo įteisinti lankai, naktinė medžioklė su šunimis bei kiti gyvūnų gerovę mažinantys pakeitimai, rašoma Aplinkosaugos koalicijos pranešime spaudai. Visuomenės pasipiktinimas patvirtintomis Medžioklės taisyklėmis rodo, kad medžioklė privalo būti keičiama ne liberalizavimo ir ūkinių interesų plėtimo, o priešinga kryptimi.

Aplinkos ministras gesina skandalą – braukia iš savo įsakymo leidimą medžioklėje naudoti lankus, tačiau diskusijoms palieka plačiau leidžiamą invazinių plėšrūnų medžioklę su prožektoriais ir šunimis. Valstiečių frakcija aiškina, kad savo ministru pasitiki, neva šį neišdiskutuotą sprendimą dėl lankų įteisinimo jam pakišo pavaldinė. Politiniu atpirkimo ožiu šįkart tapo viceministrė – ja nepasitenkinima reiškia ir ministras, ir jo bendražygiai.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienio popietę pasirašė naują įsakymą dėl Mežioklės taisyklių, dokumente nebeliko galimybės nuo 2022 metų medžioklėje naudoti lankus. „Ministras savo įsakymu išbraukė punktą dėl lankų. Jis turėtų įsigalioti nuo rytojaus“, – BNS pranešė ministro patarėjas Justas Jaskonis. Jis taip pat teigė, kad su viceministre Rasa Vaitkevičiūte sutarta Medžioklės taryboje kitą penktadienį aptarti kitus abejonių kėlusius punktus.