Lapkričio mėnesio duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu pretendentu į prezidentus. Lapkritį 24,6 proc. „Vilmorus“ apklaustų respondentų įvardino jį kaip geriausią kandidatą į prezidentus, spalį – 23 proc.
G. Nausėdai ant kulnų pagal populiarumą lipa Seimo narė konservatorė Ingrida Šimonytė – lapkritį ją palaikė 19,7 proc. respondentų, spalį – 17,5 proc. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis, nors dar ir neišreiškė noro dalyvauti rinkimuose, lieka trečioje vietoje – lapkritį jį palaikė 13,8 proc., spalį – 12,8 proc. respondentų.
Kodėl premjeras nebylus?
Vis dėlto S. Skvernelis kategoriškai susilaiko nuo kalbų apie kandidatavimą į prezidentus ir bet kokį savo sprendimą žada tik kitąmet. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas politologas Bernaras Ivanovas tokį premjero delsimą aiškina kategorišku nenoru kandidatuoti.
„Jį, manau, labai agresyviai spaudžia tas, kuris iškėlė jį į premjerus. Nori, kad būtų administracinis dar vienas svertas prezidento kėdėje. Kaip mes žinome, prezidentas turi labai svarbių galių teisėsaugos sferoje, turi jis sąveikos galimybę su Valstybės saugumo departamentu, Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tai yra labai reikšminga tiems, kurie nori nebūtinai labai kažką skaidraus nuveikti“, – tv3.lt kalbėjo B. Ivanovas.
Be to, anot docento, prezidento pozicija premjerą paverstų marionete, o S. Skvernelis nebūtinai nori tapti įrankiu.
„Skvernelis ne toks žmogus, kuris norėtų būti toje pozicijoje. Todėl jis dels iki paskutinio momento. <...> Manau, kad santykiai tarp Seimo Kultūros komiteto pirmininko ir S. Skvernelio yra prasti. Bėda šiuo atveju valstiečių yra ta, kad jie neturi nieko kito, nes jų atsarginių suoliukas yra nepaprastai trumpas“, – pastebėjo B. Ivanovas.
Jam antrina ir Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Virgis Valentinavičius, manantis, kad klausimas, ar S. Skvernelis nori, ar nenori kandidatuoti, yra mažiausiai svarbus.
„Ne S. Skvernelio norai nulems, ar S. Skvernelis kandidatuos, bet Ramūno Karbauskio požiūris, ar jis gali laimėti, ar ne“, – tv3.lt kalbėjo V. Valentinavičius.
Politologo manymu, prieš porą mėnesių premjerui užteko matomumo ir jis savo sprendimo dėl kandidatavimo neskelbė, nes toks buvo jo planas. Tačiau dabar S. Skvernelis sprendimą nutyli, nes tirpsta jo reitingai, svarstė V. Valentinavičius.
Pirmasis scenarijus: jei S. Skvernelis kandidatuos...
Ar sulauksime S. Skvernelio kandidatuojant į prezidentus, priklauso nuo to, ar jis sulauks pasiūlymo, kurio negali atsisakyti, mano B. Ivanovas. Politologo teigimu, premjeras savo poste yra kur kas laisvesnis, subūrė sau palankią komandą ir nebūtinai „premjeras prezidento kėdėje jaustųsi kaip inkstas taukuose“.
Vis tik, jei sulauksime premjero įsitraukiant į rinkiminę kovą, B. Ivanovas prognozuoja, kad antrajame rikimų ture išvysime būtent S. Skvernelį ir I. Šimonytę. Tačiau šiai prieš tai teks ištverti nemenką juodinimo kampaniją.
„Kova greičiausiai vyks finale tarp valstiečių statytinio ir tarp konservatorių, šiuo atveju I. Šimonytės. Kova bus įnirtinga, intriga šiokia tokia randasi. Aišku, poniai I. Šimonytei reiks labai smarkiai paprakaituoti ir patirti nelabai smagių akimirkų, nes konkurentai atsimins viską – konservatorių „sugriautus“ kolūkius, kad kažkas kažkur išgrobstė ar ne taip pasiskolino“, – teigė politologas.
Panašios nuomonės laikosi ir V. Valentinavičius, antrajame rinkimų ture matantis susiduriant dešiniųjų kandidatą – G. Nausėdą arba I. Šimonytę – prieš valstiečių kandidatą, „kad ir kas jis bebūtų“.
„Dabartinėje situacijoje, žiūrint į reitingų tendencijas, tai vis labiau auga tikimybė, kad bet kuris dešinysis kandidatas, ar G. Nausėda, ar I. Šimonytė, laimės prieš valstiečių kandidatą, įskaitant S. Skvernelį. S. Skvernelis net su nukritusiais reitingais tikriausiai ilgai dar liks pats stipriausias [valstiečių] kandidatas, nes alternatyvos Karbauskis ar Pranckietis atrodo dar silpnesnės“, – prognozavo MRU docentas.
Antrasis scenarijus: jei S. Skvernelis nekandidatuos...
S. Skvernelio atsisakymas kandidatuoti rinkimuose B. Ivanovui atrodo kiek mažiau tikėtinas scenarijus. Maža to, jei rinkimuose nedalyvautų valstiečių kandidatas, politologas prognozuoja net Seimo valdančiosios koalicijos griūtį.
„Bendrai imant, mes turėtume nuobodžius rinkimus, bet nenuspėjamą politinę raidą po rinkimų. Nes supurtytų Seimą taip, kad dabartinė situacija pasirodytų kaip absoliutus štilis. Jeigu griūtų šita koalicija, o konservatoriai bandytų kažkaip tartis ir susitartų su valstiečiais, po to prasidėtų labai rimti dalykai, kova būtų nepaprastai nuožmi, bet ko būtų galima tikėtis. Todėl manau, kad šis scenarijus mažiau tikėtinas“, – teigė B. Ivanovas.
Jo teigimu, kur kas labiau tikėtina, kad valstiečiai vis tiek deleguos kandidatą, kuris galutinėje kovoje susitiks su I. Šimonyte, „o ponas Nausėda tame žaidime bus kaip ir trečias“.
Tuo metu V. Valentinavičius įsivaizduoja scenarijų, kuriame nefigūruotų valstiečių kandidatas. Tokiu atveju, prognozuoja politologas, akistaton stos I. Šimonytė ir G. Nausėda, tačiau tokios kovos baigtį numatyti sunku, mat pastarasis – politikos naujokas, su kurio kampanija dar nesame susipažinę.
„Manau, kad G. Nausėda turės didesnę problemą su kaltinimais elitiškumu, kadangi jo gyvenimo būdas, bankai, pakankamai prašmatnūs namai ir panašūs dalykai jį daro labai lengvu taikiniu tokiems kaltinimams. Tuo metu I. Šimonytei, važinėjančiai troleibusu ar vaikščiojančiai pėsčiomis [buvusiai] finansų ministrei, gyvenančiai senos statybos daugiabutyje, bus lengviau. Galų gale ji ir atrodo gerokai demokratiškesnė“, – pastebėjo V. Valentinavičius.
Aštuoni kandidatai
Kol kas žinomi aštuoni kandidatai į prezidentus – Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė, europarlamentarai Valentinas Mazuronis, Vytenis Andriukaitis ir Petras Auštrevičius, ekonomistas Gitanas Nausėda ir filosofas Arvydas Juozaitis.
Paskutinė diena pateikti dokumentus rinkimams yra 2019 m. kovo 8 d. Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.
