vytenis andriukaitis

Europos Parlamento rinkimuose 2 mandatus iškovoję socialdemokratai rinkimų rezultatus vertina gerai, bet prikandę lūpą laukia rudens Seimo rinkimų. Jie tikisi, kad tuomet aktyvumas bus didesnis ir rinkimus laimės jie, o ne valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kaip kad nutiko dabar. „Tai tas rezultatas, kuris esant tokiam mažam rinkėjų aktyvumui, matyt, kitoks ir negalėjo būti.

Socialdemokratai neseniai formaliai paskelbė, kad nekels savo kandidato prezidento rinkimuose, o verčiau parems dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą. Šis sprendimas nebuvo joks žaibas iš giedro dangaus, mat partija neturėjo kandidato, kuris ir galėtų susikauti dėl prezidento posto, ir norėtų to labai aistringai.  Populiariausia partijos politikė Vilija Blinkevičiūtė turėjo neblogas galimybes kautis dėl valstybės vadovo posto, bet nerodė ambicijų.

Prieš 20-30 metų nei vienas premjeras neišbūdavo pilnos kadencijos, o per 4 metus pasikeisdavo bent po kelis ministrus ir iš savo postų politikai pasitraukdavo tik dėl įtarimų ar korupcijos regimybės. Skirtingai nei šios kadencijos ministrai, nors dabartinė valdžia žadėjo kitaip. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) beždžionių raupų protrūkį ką tik paskelbus tarptautinio masto ekstremaliąja situacija, atitinkamai reaguoti turi būti pasiruošusi ir Lietuva. Nors oficialiai patvirtintų beždžionių raupų atvejų neturime, specialistai teigia jau turintys planą, kaip elgtųsi tokiu atveju. Be kita ko, netrukus laukiamos ir vakcinos nuo šios infekcinės ligos.

Nuo rugpjūčio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kviečia pasiskiepyti dar daugiau gyventojų. Vis dėlto specialistai primena, kad tai nėra prievolė visiems, juo labiau kad nepasitarus su gydytoju to savarankiškai pačiam padaryti ir nepavyks. Kita vertus, visuomenė raginama dar visiškai neatsipalaiduoti, mat pandemijos kol kas dar niekas neatšaukė.

Vakar, liepos 21 dieną, į paskutinę kelionę išlydėtas Nepriklausomybės Akto signataras, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių, buvęs europarlamentaras, Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas. Amžinojo poilsio velionis atgulė Antakalnio kapinėse, Signatarų kalnelyje. Atsisveikinti su Nepriklausomybės Akto signataru plūdo artimieji, draugai ir bendražygiai.

Lietuvoje vėl įsismarkavo koronavirusas. Štai antradienį pandemiją prisiminti privertė 984 nustatyti nauji ligos atvejai, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis siekia 40,7 procento. Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad situacija prastėja ir kitose šalyse ir prognozuoja neramų rudenį.

Vyriausybei paskelbus, kad jau trečiadienį bus svarstomas galimybių paso likimas, sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad tam tikri ribojimai turėtų būti griežtinami.

Lietuvoje kasdien fiksuojant rekordinius susirgimu koronavirusu atvejus, buvęs sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis teigia, jog „galimybių pasas (GP) savo galimybių ribą pasiekė“ ir jo, kaip politinės pandemijos valdymo priemonės, metas atsisakyti, rašoma LSDP pranešime.

Penktadienį vakare įsilaužta į buvusio europarlamentaro, PSO specialiojo pasiuntinio Europos regionui Vytenio Povilo Andriukaičio socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą. Šią informaciją politikas pats patvirtino naujienų portalui tv3.lt. „Šeštadienį ir sekmadienį su savo techniniais žmonėmis nekontaktavau, dabar kontaktuojam ir žiūrėsim, kaip atstatyti“, – nurodė jis, pridurdamas, kad programišiai pakeitė ir paskyros pavadinimą.

LGBTQ+ bendruomenei priklausančių vaikų mamos sako, kad bažnyčios pozicija yra vienas iš dalykų, galinčių padėti šiai bendruomenei jaustis tvirčiau. Tačiau, kaip sako kunigas Julius Sasnauskas, dažnai susiduriama su paprasčiausios kultūros stygiumi, mat bažnyčia tokioms šeimoms neprieštarauja ir jas priima. J. Sasnausko manymu, besivystant žmogaus teisėms, reikėtų užtikrinti pagarbą LGBTQ+ bendruomenei – priimti partnerystės įstatymą.

Daugelis Lietuvos gyventojų matė dokumentą, kuriuo prieš lygiai 30 metų atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė – Kovo 11-osios aktą. Tačiau nedaugelis žino, kaip ir kada užgimė dokumento tekstas, kokie sunkumai kilo jo rengėjams, kaip deputatams teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio dokumente ir kad Akto versijos yra net dvi. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Kovo 11-osios akto kūrimo ir pasirašymo užkulisiais.

Kadenciją baigęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis sausį planuoja atkurti narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Jis ragina partiją Seimo rinkimams burti plačią koaliciją ir siūlo jai duoti savo vardą, rašo „Kauno diena“. „Reikėtų galvoti, koks (Seimo rinkimų – BNS) sąrašas būtų stiprus.

Sekmadienį Lietuva pirmajame Prezidento rinkimų ture rinko šalies prezidentą. Rytą po pirmojo rinkimų turo visi devyni kandidatai dalinasi savo įžvalgomis ir komentarais apie rinkimų rezultatus. Portalas tv3.lt dalinasi tiesiogine įrašo transliacija iš naujienų agentūros BNS.

Kol kas pagal išankstinius rinkimų rezultatus pirmauja Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė, aplenkusi Saulių Skvernelį. TV3 studijoje S. Skvernelis pripažino pralaimėjimą ir kad nesitiki patekti į antrą turą. Premjeras S. Skvernelis sekmadienio vakarą pripažino, kad nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. „Jau šiandien turbūt nelabai“, – TV3 televizijai sakė S. Skvernelis, paklaustas, ar dar tikisi šiandien aplenkti antroje vietoje atsidūrusią Ingridą Šimonytę.

Dėl didelio aktyvumo per išankstinį balsavimą rinkimų rezultatų šiemet bus sulaukta vėliau nei įprastai, pažymi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė. „Šiais metais rezultatų skaičiavimas užtruks, yra labai daug išankstinio balsavimo vokų.

Per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 228 tūkst. 998 arba 9,45 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Penktadienį balsuoti atėjo dvigubai daugiau žmonių negu ateidavo kitomis dienomis. Tądien balsavo apie 92,5 tūkst. rinkėjų, tuo metu kitomis dienomis atvykdavo nuo 17 tūkst. iki 45 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Per keturias išankstinio balsavimo dienas prezidento rinkimuose ir referendumuose savo valią pareiškė 136,5 tūkst. arba 5,63 proc. visų rinkėjų, rodo penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiami duomenys. Aktyviausiai pirmadienį-ketvirtadienį balsavo Neringos, Birštono ir Palangos rinkėjai – balsą šiose savivaldybėse atitinkamai atidavė 24,34 proc., 11,54 proc. ir 10,44 proc. rinkėjų. Vangiausiai kol kas balsuojama Vilniaus (2,71 proc.), Šalčininkų (2,95 proc.), Šiaulių (3,21 proc.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki prezidento rinkimų liko pusantro mėnesio, o pretendentų į kandidatus rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki garsenybių. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurie kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Garsių verslininkų parama Kol kas rekordininkė pagal surinktas aukas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Iš dvylikos pretendentų į prezidento postą teliko devyni – tik jiems pavyko surinkti būtinus 20 tūkst. parašų, kurie reikalingi norint tapti kandidatais į prezidentus. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su devyniais kandidatais. Ketvirtadienį baigėsi parašų teikimo terminas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rekordininkė I. Šimonytė Absoliučiai daugiausiai parašų surinko Seimo narė Ingrida Šimonytė, pralenkusi net prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Prezidento posto siekianti Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė, jei būtų išrinkta į prezidentus, neketina imtis didelių permainų Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje, nes, jos manymu, Lietuva eina tinkama kryptimi. Vis dėlto pretendentė išskyrė kelis svarbiausius aspektus, ties kuriais reikia dirbti, norint užtikrinti Lietuvos saugumą. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su I. Šimonyte apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda mano, kad Lietuva turėtų atviriau žiūri į santykius su už Europos Sąjungos sienų esančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Kinija. Jis taip pat neatmeta galimybės palaikyti dialogą su Rusija, tačiau tik nepaminant Lietuvos principų. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su G. Nausėda apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Lietuvos vykdomos užsienio politikos solidarumas baigėsi kartu su paskutine prezidento Valdo Adamkaus kadencija, o sprendžiant Lietuvos branduolinio saugumo klausimą neužtenka vien tik premjero siūlomo „plano-chuligano“, mano kandidatas į prezidentus, europarlamentaras Petras Auštrevičius. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Pretendentų į prezidentus – pagal kiekvieno skonį. Taip galima apibūdinti galutinį siekiančiųjų užimti šalies vadovo postą sąrašą. 15-os pretendentų į šalies vadovus pavardės gyventojams daro įspūdį, tiesa, nebūtinai iš gerosios pusės. Na, o dalis ekspertų šioje įvairovėje įžvelgia ir nemenką grėsmę premjerui. Esą daug pretendentų laimėti rinkimus neturi jokių šansų, bet jie gali palaidoti premjero Sauliaus Skvernelio viltis premjero postą iškeisti į prezidento.

Lenkijai į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis eksportavus nesaugią jautieną, už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis sako, kad Lenkijoje įvykdytas nusikaltimas, o jame dalyvavo ne tik įmonės, bet ir tiekėjai, tarpininkai. Anot jo, tai rodo, kad šalyje nebuvo pakankamos veterinarijos kontrolės. „Vyko kriminalinė veikla., dabar Lenkijos prokuratūra iškėlė bylą ir turės nustatyti dalyvius ir visą šešėlinę ekonomiką.

Save Lietuvos prezidentu mato jau aštuoni kandidatai, tačiau politologai iš jų išskiria tik tris pirmūnus, kuriems rinkimuose gali šypsotis sėkmė. Nors galutinio rinkimų scenarijaus numatyti negali niekas, yra keli scenarijai, kokią įnirtingos kovos baigtį galime regėti. Lapkričio mėnesio duomenimis, ekonomistas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu pretendentu į prezidentus. Lapkritį 24,6 proc.

Iki prezidento rinkimų liko lygiai pusmetis. Apklausų lyderis Gitanas Nausėda jau žada sukurti gerovės valstybę ir dalina pažadus, kad mažomis pensijomis ir algomis nepatenkintiems lietuviams sudarys sąlygas patiems užsidirbti daugiau. Jis taip pat kalba apie progresinius mokesčius. Tuo metu Ingrida Šimonytė tyli ir į debatus su Nausėda nesileidžia. Premjeras Saulius Skvernelis toliau tempia gumą ir vengia prisipažinti, ar dalyvaus rinkimuose.

Naujas vaikų maitinimo modelis sukėlė nemažai diskusijų tiek visuomenės, tiek politikų tarpe. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija savo pranešime teigia, kad vaikų mitybą veikia milžiniški komerciniai interesai. „Deja, geri norai sveikai maitinti vaikus pradėti vykdyti skubotai kaip ir daugelis kitų dabartinės valdžios reformų.

Europos Komisija (EK) siūlo paramą Lietuvos kaimo plėtrai 2021-2027 metais sumažinti 317 mln. eurų, BNS pranešė eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. „Kaimo plėtra Lietuvai 2014-2020 metais buvo 1,531 mlrd. eurų, o 2021-2027 metais būtų 1,214 mlrd. eurų einamosiomis kainomis – tai yra minus 317 mln. eurų, arba 20,7 procento sumažėjimas“, – BNS telefonu sakė V. Andriukaitis. Jis negalėjo nurodyti, kiek lėšų bus skirta tiesioginėms išmokoms žemdirbiams.

Naujame Europos Sąjungos (ES) biudžete nuo 2021 metų Europos Komisija (EK) Lietuvos regioninei plėtrai siūlo skirti 6,359 mlrd. eurų – 7,9 proc. mažiau nei dabartiniame septynerių metų biudžete. Tai BNS pranešė už maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. EK antradienį patvirtino 2021–2027 metų daugiamečio biudžeto projekto detalesnį pasiūlymą. 2014–2020 metais regionų plėtrai Lietuva iš ES gaus 6,901 mlrd. eurų.

Tarp Europos Sąjungos pirmūnų pagal savižudybes, alkoholio suvartojimą ir vieną žemiausių vidutinių gyvenimo trukmių atsidūrusiai Lietuvai Europos Komisija ir ekonomistai skambina pavojaus varpais – jeigu taip ir toliau, sveikatos apsaugai išleisime milijardus. Palyginimui, 2018 metų valstybes biudžete sveikatos apsaugai skirti numatyta kiek daugiau nei 733 mln. eurų.

Šią savaitę Lietuvoje lankosi už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis. Pirmadienį jis viešės Klaipėdoje, kur susitiks su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku ir Vakarų Lietuvos miestų merais, aptars sveikų miestų iniciatyvą, kovos su maisto švaistymu, sveikos mitybos mokyklose ir kitus aktualius klausimus, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Per mažos investicijos į darbuotojus bei kelerius metus linksniuojama socialinės atskirties problema – tokius ekonominius šių metų iššūkius Lietuvai prognozuoja Europos Komisija. Taip pat Komisija ragina Lietuvą imtis sisteminės mokesčių reformos bei susirūpinti naujais mokesčiais. Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis penktadienį Seime pristatė Europos Komisijos (EK) parengtą 2018 metų Lietuvos ekonomikos iššūkių analizę. Šios ataskaitos pagrindu Lietuva gegužę sulauks rekomendacijų.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingą Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis penktadienį Seime pristatys Europos Komisijos (EK) parengtą 2018 metų Lietuvos ekonomikos iššūkių analizę. Ataskaita bus pristatyta Seimo Europos reikalų komiteto nariams, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Kovo pradžioje EK paskelbė Europos Sąjungos šalims skirtas ataskaitas, kuriose išanalizuoti jų iššūkiai. Šių ataskaitų pagrindu gegužę bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos.

 Lietuvoje penktadienį lankosi už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis. Vizito metu eurokomisaras susitiks su Seimo Europos reikalų komiteto nariais, kuriems V. Andriukaitis pristatys Europos Komisijos patvirtintą 2018 metų Metinę augimo apžvalgą bei Lietuvos ekonominę prognozę.

Rusija neplanuoja atsisakyti nuo 2014 metų taikomo kiaulienos importo draudimo iš Europos Sąjungos (ES), tačiau dėl jai nepalankaus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sprendimo ribojimus ketina perkelti į politinių sankcijų sąrašą, sako už maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. Ketvirtadienį Maskvoje susitikęs su Rusijos žemės ūkio ministru Aleksandru Tkačevu, komisaras sakė, kad Europos Komisija yra nepatenkinta tokiu sprendimu ir pasiūlė Rusijai jį persvarstyti.

Raginimas plėtoti dujotiekį tarp Rusijos ir Vokietijos, kritika Lietuvos politikai dėl Rusijos, abejonės Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės grėsme... Šios ir kitos mažų mažiausiai keistos mintys pilasi iš Lietuvos atstovų Europos Parlamente ir Europos Komisijoje.

Europos Komisija sušauks skubų ministrų susitikimą dėl insekticidu užterštų kiaušinių, kad padarytų galą kalboms, kas kaltas ir atsakingas už šį skandalą, penktadienį pareiškė už sveikatą atsakingas Komisijos narys Vytenis Andriukaitis. Komisijos narys agentūrai AFP pareiškė norįs, kad Nyderlandai, Belgija ir Vokietija liautųsi svaidęsi kaltinimais, kas atsakingas už šį skandalą, susijusį su fipronilu – chemine medžiaga, kuri gali būti kenksminga žmonėms.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis netiesiogiai sukritikavo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo apribojimus imigrantams. Lietuvos vyriausybės pareigūnai iki šiol nuo pasirinko tylėjimo taktiką ir nuo komentarų susilaikė. Neminėdamas D.Trumpo vardo, socialdemokratas V.Andriukaitis antradienį socialiniame tinkle paskelbė pareiškimą, kad jo įsitikinimams prieštarauja „negailestingi draudimai imigrantams“, ir perspėjo, kad sienos atneša tik nuosmukį ir saviizoliaciją.

Piniginės pacientų padėkos medikams galėtų būti įteisintos, tačiau jos neturėtų būti anonimiškos, sako eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. „Žinant šią problemą, visų pirma nereikia kalbėti apie anonimiškumą: šiuo atveju padėkojimas yra labai bendražmogiškas dalykas. Mūsų pasiūlymas buvo šiek tiek kitoks, kad ligoninėse galėtų būti fondas, kur tu gali pervesti padėką, visiškai neanonimiškai, padėkoti skyriui, seselei, paprašyti, kad būtų atkreiptas dėmesys į tuos ir tuos kolegas.

Beveik dvi savaites dėl kasos uždegimo ligoninėje gydomo sveikatos apsaugos ministro socialdemokrato Juro Požėlos sveikatos būklė nepagerėjo – ji išlieka sunki, šeštadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Pacientas tebegydomas Intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje. „Dedamos visos pastangos, kad jo ypač sunki būklė pagerėtų“, – dienraščiui sakė eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.

 Už maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis surengė derybas su Rusijos žemės ūkio ministru Aleksandru Tkačevu dėl kiaulienos embargo panaikinimo. Susitikimas įvyko sekmadienį Paryžiuje, kur komisaras dalyvavo Pasaulio gyvūnų sveikatos asamblėjoje, BNS antradienį sakė jo atstovė. „Susitikimo metu buvo kalbėta apie afrikino kiaulių maro problemas ir tolimesnius veiksmus jas sprendžiant.

Lietuvos deleguoto eurokomisaro Vytenio Andriukaičio pasisakymai apie Briuselio bendradarbiavimą su Minsku dėl Baltarusijos atominės elektrinės sulaukė nepasitenkinimo Lietuvos vyriausybėje. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad V.Andriukaitis kalbėjo ne už savo atsakomybės sritį, ir šiuo klausimu yra svarbesnė už energetiką atsakingo eurokomisaro Marošo Šefčovičiaus pozicija.

Vyriausybėje susitiko vieni geriausiai apmokamų Lietuvos politikų – Premjeras Butkevičius ir eurokomisaras Andriukaitis. Briuselyje gyvenantis socialdemokratas Andriukaitis žeria priekaištus Butkevičiui, kad Vyriausybė nesugeba sumažinti skurdo, o atotrūkis tarp labai turtingų ir skurstančių dirbančiųjų vis didėja. Butkevičius teisinasi, kad tokiam iššūkiui vienos kadencijos jam per mažai. Ekonomistai stebisi tokiu Vyriausybės lėtumu.

 Iš Briuselio atvykęs į Vilnių pas Seimo rinkimams jau besirengiančius partiečius, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis ragina Laisvės premijos neskirti Vytautui Landsbergiui, nors taip siūlo pats partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius ir siūlė premijos komisija. Andriukaičio nuomone, jubiliejinės premijos labiau nusipelno Lietuvos disidentai ir politiniai kaliniai. “6000 laisvės kovų dalyviai yra Lietuvoje. Jų gyvenimas kovojant už laisvę buvo didžiulės grėsmės akivaizdoje.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sako remiantis Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išdėstytą poziciją dėl gilesnių ryšių tarp Europos Sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos. Pasak eurokomisaro, tokia pozicija yra reikšminga siekiant taikos, nors jai ir nepritaria Lietuvos vyriausybės ir opozicijos atstovai.

Gegužės 18 d. įvykusio Europos Alkoholio ir sveikatos forumo metu eurokomisarui Vyteniui Povilui Andriukaičiui pranešus apie tai, kad Europos Komisija (EK) neplanuoja priimti naujos ES Alkoholio Strategijos, Europos nevyriausybinės organizacijos kritikuodamos EK ir eurokomisarą išėjo iš ES alkoholio ir sveikatos forumo. Apie tai pranešama birželio 2 d. eurokomisarui V.P. Andriukaičiui adresuotame viešame laiške, kurį pasirašė daugiau nei 20 tarptautinių sveikatos organizacijų.

Socialdemokratų partijos garbės pirmininko vardas suteiktas Vyteniui Povilui Andriukaičiui, Justas Vincas Paleckis paskelbtas garbės nariu. Šį sprendimą socialdemokratai priėmė penktadienį vykstančiame partijos suvažiavime.

(papildyta 22.24) Liberalų sąjūdžio poste jaučiamos džiugios nuotaikos. „Jaučiu didelį palaikymą ir noriu visiems labai padėkoti. Kaip ir minėjau anksčiau, žmonės pavargo nuo praeities veikimo metodų ir nori naujų“, - sakė liberalų sąjūdžio atstovas Vilniaus miesto mero bei tarybos rinkimuose. Remigijus Šimašius buvo atsargus, paklaustas apie galimas antrojo rinkimų turo prognozes.