bernaras ivanovas

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė nutraukė kelis mėnesius tvyrojusią intrigą – socdemai prezidento rinkimuose nedalyvaus. Ir vietoje to rems daugiausia palaikymo iš gyventojų apklausose sulaukiantį prezidentą Gitaną Nausėdą. Kai kurie politologai vertina, kad Blinkevičiūtė atkakliai ruošiasi Seimo rinkimams ir nori įtikti prezidentui, su kuriuo greičiausiai teks dirbti ketverius metus.

Nežinomybės dėl kandidatų į prezidento postą – vis mažiau. Ignas Vėgėlė jau ne tik atvirai kalba, kad rinkimuose dalyvaus, bet ir tikina neketinantis pralaimėti. Gitanas Nausėda galutinio žodžio nepasako, bet jau kalba jaučiantis atsakomybę dėl šalies. Žodinės kovos jau prasidėjo, visgi dalis apžvalgininkų siūlo nenurašyti ir premjerės Ingridos Šimonytės galimybių. Pirštinę pavasarį vyksiančiuose Prezidento rinkimuose Gitanui Nausėdai mesti ketina kone dešimt varžovų.

Konservatoriai pradėjo „demokratijos šventę“ ir savo kandidato į prezidentus paiešką. Tarp realiausių favoritų įvardijami dabartiniai ministrai ir premjerė. Ekspertų šios pavardės nedžiugina, o kai kurios netgi pykdo. TS-LKD organizuoja atvirus pirminius prezidento rinkimus, kurių metų išsirinks savo kandidatą, kuris kitų metų pavasarį varžysis dėl Daukanto rūmų.

Po Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo girdėti nemažai nusivylimo balsų. Tačiau kyla klausimas – ar tikrai dėl nuviltų lūkesčių kalti Vilniaus susitikimo sprendimai, ar kur kas anksčiau ir visai kitų žmonių padarytos klaidos? Apie tai – TV3 Žinių „Dienos komentare“ su politologu Bernaru Ivanovu.

Daugiau nei 7600 eurų į rankas algos per mėnesį gaunantys europarlamentarai, kaip ir mūsų savivaldybių tarybų nariai, kas mėnesį gauna išmokas darbo išlaidoms po beveik 5000 eurų. Nors jų niekas reguliariai netikrina, išlaidų neprašo, dalis lietuvių parlamentarų tikina čekius kaupiantys. „Noriu pripažinti iš karto, kol neprasidėjo tyrimai ir kas nors nepradėjo ko nors aiškintis, būdamas Europos parlamento nariu aš taip pat gavau reprezentacines lėšas ir čekių neturiu.

Kilus skandalui, kai paaiškėjo, kad mokesčių mokėtojų pinigus dar dirbdama Kauno miesto taryboje galimai savinosi ir švietimo ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, penktadienį – valdančiųjų tyla. Pati ministrė iš posto nesitraukia, tačiau klausimų kelia ir premjerės Šimonytės elgesys. Prieš užimdama pareigas Šimonytė dievagojosi, kad susikompromitavusių ministrų jos Vyriausybėje nebus, o jei toks ar tokia nesitrauktų, esą atsistatydintų ji pati.

Greitai mobilizavusi Seimo opozicija ir valdantieji vienbalsiai sutarė prezidento Gitano Nausėdos vetuotą projektą svarstyti iš naujo. Tai reiškia, kad Seimas po prezidento kritikos dar nepalaidojo įstatymo, numačiusio kur kas griežtesnius ribojimus rusams, bet ne baltarusiams. Prezidentas siekia, kad ribojimai griežtesni turi būti taikomi abejoms tautoms. Vis dėlto parlamentarai prognozuoja, kad savaitės pabaigoje Nausėdos veto bus atmestas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Anot šalies vadovo, Rusijos piliečiams šis įstatymas yra griežtesnis nei baltarusiams, todėl reikia jį suvienodinti. Valdžios atstovams nesutariant, politologas Bernaras Ivanovas sako, kad ši ši problema nėra klausimas, kurį Lietuva turėtų spręsti viena.

Prezidentas Gitanas Nausėda jaunystėje buvęs komunistų partijos narys. Žurnalistas Dovydas Pancerovas paviešino Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentus, kuriuose yra ir Gitano Nausėdos komunistų partijos nario pažymėjimas, prašymas priimti į partiją ir kiti tai liudijantys dokumentai. Nors šio fakto skelbti viešai Nausėda neprivalėjo, prezidentas pildydamas kandidato anketą pasirinko narystę komunistų partijoje nutylėti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir parlamentarė Agnė Širinskienė kibo viena kitai į atlapus. Širinskienei pradėjus feisbuke skųstis Šimonytės dėmesiu, Vyriausybės vadovė atsakė ne itin mandagiais žodžiais – esą Širinskienė maudosi šūde. „Pakviečia į Seimą juokdarius, klounus, kurie čia tyčiojasi iš mūsų visuomenės.

Per savivaldos rinkimus paaiškėjo, kad į miestų tarybas partijos susodins daugybę giminystės ir kitais ryšiais su partijos įtakingais nariais susijusių žmonių. Tarybose dirbs ministrų ir seimūnų vyrai, žmonos, giminaičiai, bendradarbiai. Gausų desantą savo padėjėjų valdyti miestų siunčia parlamentarai ar ministrų patarėjai. Politikos lyderiai į rinkimų vežimą įsirašė ir vaikus ar marčias.

Už dalį jau pirmame ture postą laimėjusių merų vietiniai žmonės be konkurencijos balsuoja jau ne vieną kadenciją – pavyzdžiui, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Širvintų merė Živilė Pinskuvienė sugebėjo išsaugoti savo karalystes, dėl to rinkiminę naktį audringai džiaugėsi pergalėmis, baliavojo, linksminosi.

Kauno mero Matijošaičio atsakymai dėl Rusijos ir Krymo skamba ciniškai – taip teigia politologas Bernaras Ivanovas, kuris TV3 žinių „Dienos komentare“ taip pat atsakė,  kodėl po ilgos pertraukos grįžo dalies vilniečių pasitikėjimas Artūru Zuoku.

Artėjant rinkimams, partijos ir kandidatai vis labiau neriasi iš kailio bandydami atkreipti rinkėjų dėmesį, su viltimi susilaukti kuo daugiau palankių rinkėjų balsų. Kaune po savivaldybės langais kandidatai sau ant galvų pylėsi į naftą panašius produktus ir taip žėrė priekaištus miesto valdžiai dėl taršos Nemune.  Politologai sako, kad tokios vienadienės akcijos yra bergždžios politiniame kontekste.

Į savivaldybių merus ir tarybas kandidatuoja 109 milijonieriai, o turtingiausiu išlieka valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio turtas viršija 26 milijonus eurų. Daugiausia kandidatų milijonierių – būtent valstiečių ir konservatorių gretose. Politologams toks verslininkų potraukis valdžiai kelia abejonių, kokiu tikslu jie nori užimti kėdes savivaldoje. Gūžčioti verčia ir teistų kandidatų skaičius, tokių – net pusė tūkstančio.

Seimo valdantieji vis labiau spiečiami į kampą dėl tyrimo, kas nutekino Bartoševičiui informaciją apie prokurorų pradėtą pedofilijos bylą. Opozicija savo žvilgsnius kreipia į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri kelios valandos prieš Bartoševičiui skubotai iš Čilės atsiunčiant atsistatydinimo pareiškimą, turėjo pokalbį apie būsimus įtarimus Seimo nariui su Generaline prokurore.

Po savaitės į buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus pedofilijos skandalą sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo įsitikinimu, nuo šiol bet kokie konservatorių sprendimai turės būti žvelgiami per šio skandalo prizmę.

2020-ųjų Seimo rinkimų netikėtumas – Laisvės partija. Savivaldos rinkimuose politikos naujokė deleguoja 6 kandidatus į merus skirtinguose Lietuvos miestuose ir rajonuose. O jų šansus ekspertai iškovoti pergales rinkimuose vertina su pesimizmo nuotaikomis. Jų teigimu, kandidatams gali pakišti koją tai, kad didžiajai daliai rinkėjų nepriimtinos liberaliosios vertybės ir idėjos. Vilniuje į merus Laisvės partija kelia Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių.

30 metų – tiek su pertraukomis Pasvalio rajonui vadovauja konservatorius Gintautas Gegužinskas. Ilgiausiai šalyje valdantis meras kandidatuoja dar vienai kadencijai ir neabejoja turintis dar daug ką naujo pasiūlyti miestui. Virš 20 metų rajonams vadovauja net dar 4 merai. Ką tai rodo – ar regionuose trūksta stiprių politikų? Pasvalio rajonui vadovaujantis G. Gegužinskas į mero postą pirmą sykį išrinktas dar 1990-aisiais. Tuomet politikui buvo vos 29-eri.

Raseinių konservatoriai, reklamuodamiesi prieš rinkimus, pažėrė kritikos savo pačių partijos viršūnėms. Jie rinkėjus agituoja, aiškindami, kad Raseinių konservatorių nederėtų tapatinti su Vilniaus ir Seimo konservatoriais, kurių liberalioms vertybėms jie nepritaria. Tokį viešą provincijos bendražygių atsiribojimą nuo partijos viršūnių, konservatorių vadai sutiko be šypsenų – sako, tai klaida ir pasiuntė žinutę kitiems partijos skyriams, kad viešai taip reklamuotis jie nedrįstų.

Ekspertų nuomone, šiemet prezidentas ir toliau konfliktuos su konservatoriais, o ryžtingiau įgyvendinti Gerovės valstybės idėją Gitanui Nausėdai nepavyks, kadangi už jo nestovi jokia politinė jėga. Kadangi prezidento galias vidaus politikoje varžo Konstitucija, anot politologų, šalies vadovas šiemet galėtų daugiau dėmesio skirti užsienio politikai.

„Tai yra tam tikras fenomenas“, – apie vieną ryškiausių kandidatų į Vilniaus merus Artūrą Zuoką kalba Vytauto Didžiojo (VDU) universiteto docentas, politologas Bernaras Ivanovas. Jis ir kiti ekspertai neabejoja, kad pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose A. Zuokas antrajame ture turėtų kautis dėl sostinės mero posto. Tačiau džiūgauti dėl palankios šiam politikui rinkimų baigties dar gerokai per anksti.

Visvaldas Matijošaitis penktadienį paskelbė, kad trečią kartą bandys tapti Kauno miesto meru. Politologai sako, kad toks dabartinio Laikinosios sostinės vadovo sprendimas jų nenustebino ir jis yra pagrindinis favoritas laimėti rinkimus, kadangi partijos nepasiūlė stiprių kandidatų, kurie galėtų mesti rimtą iššūkį V. Matijošaičiui. „Esu principingas žmogus. Niekada nedarau lengvabūdiškų žingsnių, o šiuo atveju jaučiu didelę atsakomybę mažiausiai prieš trečdalį milijono gyventojų.

Jau kitų metų kovą vyks savivaldos rinkimai. Likus mažiau nei keturiems mėnesiams tik dalyje savivaldybių aiškūs kandidatai į merus. Partijoms sunkiai sekasi rasti, kas galėtų jas atstovauti. Pagrindine to priežastimi įvardijami nekonkurencingi atlyginimai, todėl Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius siūlo merams leisti papildomai užsidirbti.

Žmonių pasitikėjimas Vyriausybe kiek kilstelėjo, tačiau politologai tai lygina su trumpalaike valdžios pauze kasantis sau duobę. Pasak ekspertų, premjerė Šimonytė praleido progą atleisti kai kuriuos ministrus ir juos pakeisti naujais, o toliau problemų tik daugės. Opozicija jau surinko parašus užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijai.

Ingridos Šimonytės reitingai – istoriniame dugne. Ja nepasitiki net 7 iš 10-ies gyventojų. Sociologai ir politologai sako: aišku, kodėl – siaučia net kelios krizės, ji nesugeba parodyti atjautos ir rūpesčio žmonėmis, sako viską tiesiai šviesiai. Tame pačiame reitingų dugne ir liberalų partijos. Laisviečiai apskritai stumdosi viename lygyje su Tomaševskio lenkų rinkimų akcija.

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad energetikos krizės akivaizdoje konservatorių populiarumas auga, o opozicinių partijų krenta. Nors šiek tiek sumažėjo Vyriausybės populiarumas, bet Šimonytė esą išlieka kaip geriausia premjero postui šiuo metu. Nors kitos kompanijos apklausa rodo, kad premjerė yra vos 14-a populiariausiųjų reitinge. Patys politikai juokiasi – visuomenės apklausos tokios skirtingos, kad dalis jų jau apskritai nei pasitiki, nei žvalgosi į jas.

Ko tikėtis ir laukti valdantiesiems, besimurkdant nesibaigiančiose krizėse ir neregėtais tempais brangstant mokesčiams už energijos išteklius? Tuo metu opozicijos atstovai sako, kad situacija kaista ir darosi pavojinga – ne vienas mano, kad jau rudenį žmonės gali išeiti į gatves tūkstantiniuose protestuose. Tiesa, nuošalyje likti negali ir opozicija, mat jos indėlio sprendžiant problemas žmonės taip pat pasigenda.

Aštrūs buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymai viešojoje erdvėje sukėlė diskusiją, kad ji gali dar kartą mėginti savo laimę prezidento rinkimuose, kurie vyks 2024 metais. Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjai būtų linkę palaikyti buvusią šalies vadovę, pati D. Grybauskaitė atmeta galimybę sugrįžti į aktyvią politinę veiklą.

Daugėja tautiečių, kurie premjero poste vėl norėtų matyti Saulių Skvernelį, tai rodo naujausia apklausa. Nors Ingridos Šimonytės jis neprisivijo, per mėnesį, ištikus Kaliningrado tranzito krizei ir kilus vietinėms Seimo rietenoms, jo gerbėjų ratas išaugo gan ženkliai. Komunikacijos specialistai mano, kad Skvernelis turi itin gerą politinę uoslę ir gudriai apžaidžia kitus opozicijos atstovus. Be to, kalba tai, ką nori girdėti nuo karo ir infliacijos pavargę rinkėjai.

Kivirčai tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos pyktį kelia ne tik paties Seimo nariams, bet ir visuomenei, tačiau politologas aiškino, kad taip valdantieji gudrauja patys prieš save.  Bernaras Ivanovas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad pozicija nuo tokio elgesio nukentės pati. Į tokį jo teiginį sureagavo ir Seimo narys Paulius Saudargas.

Šeštadienį Vilniuje pagrindinėmis gatvėmis žygiuos dešimtis tūkstančių žmonių – jau penktą kartą vyks „Baltic Pride“ eitynės. Organizatoriai pabrėžia, kad karas Ukrainoje taip pat nebus pamirštas. Ekspertai pastebi, kad renginys tampa vis mažiau politizuojamas. Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko pasakoja, kad „Baltic Pride“ nėra tik eitynės, tai didžiulis festivalis, kuris prasidėjo jau ketvirtadienį.

Praėjus lygiai dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, sekmadienį Prancūzijoje – lemiamas prezidento rinkimų etapas. Ekspertai prognozuoja įtemptą kovą tarp dabartinio šalies prezidento Emmanuelio Macrono ir kraštutinės dešinės lyderės, simpatizuojančios Kremliaus režimui – Marine Le Pen. Pastarosios laimėjimas, pasak ekspertų, gali ant plauko pakabinti ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO likimą.

Vieno turtingiausių šalies verslininkų Visvaldo Matijošaičios pusėn skrieja kritikos strėlės. Rusijai užpuolus Ukrainą, gyventojai ir Kauno savivaldybės opozicija ragina verslininką nutraukti „Vičiūnai Group“ ryšius su Rusija bei pasitraukti iš mero pareigų. Politologai įspėja, kad bet kokie verslų ryšiai su Rusija gali būti ne tik žalingi reputaciškai, bet ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Socialiniai tinklai visad buvo terpė, kurioje pasisakyti gali kiekvienas, turintis prieigą prie interneto. Nors šis teiginys iš vienos pusės atrodo pozityvus, iš kitos pusės – nieko gero. Šiais laikais kurtis ir sklisti melagingai informacijai yra daugiau nei lengva. Ne išimtis ir šiuo metu svarbiausia aktualija – Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis galima rasti ypatingai daug informacijos apie karą.

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Šeštadienį Palangoje garsiai neaidėjus naujosios politinės jėgos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajam suvažiavimui, diskusijos, kaip klostysis jos likimas netyla. Ekspertai drąsiai prognozuoja populiarumo aukštumas politinėje padangėje ir užsimena apie galimą sėkmę artimiausiuose Seimo rinkimuose.

Lietuva turi naują partiją – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos.“ Ją veda buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Į startuojantį naujos partijos traukinį paskutinę akimirką įšoko dar vienas Seimo narys, „valstiečius“ paliekantis buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Politologai spėja, kad iš skirtingų partijų pabėgėlių sudarytai demokratų sąjungai bus sunku išlaikyti vienybę, tačiau Saulius Skvernelis tiki, kad jo komandai pavyks sėkmingai pasirodyti ateities rinkimuose.

Įvairių krizių į vieną ir kitą pusę mėtytas Vyriausybės laivas į 2022-uosius išplaukia su ta pačia įgula, su kuria paliko uostą. Per pirmuosius darbo metus Ingridos Šimonytės ministrų kabinete nepasikeitė nė vienas jo narys. Ekspertai teigia, kad nuspėti, ar kitais metais kris nors vieno ministro galva – sunku. Visgi vienas kabineto narys gali būti visiškai ramus – ekspertų tvirtinimu, vienas ministras XVIII-oje Vyriausybėje yra absoliučiai neliečiamas.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Seimui atmetinėjant vieną Laisvės partijos pasiūlymą po kito, pastaroji teigia pasigendanti koalicijos partnerių solidarumo. Narkotikų dekriminalizavimo projektas – paskutinis klausimas, kuriam nepritarus mažoji koalicijos partnerė garsiai prakalbo apie galimas diskusijas dėl būvio valdančiojoje daugumoje. Regis, gąsdinimai ir maištinga jos pozicija veikia – konservatoriai jau moka kainą už tolesnį koalicijos veikimą.

Jau startavo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) partijos pirmininko rinkimai. Du kandidatai – daugiau nei dešimtmetį pirmininkaujantis Ramūnas Karbauskis ir Seimo narys Giedrius Surplys rungiasi dėl partijos vairo. Tačiau intrigų tikėtis ekspertai nesiūlo, esą rinkimai tik formalūs. Jie taip pat įžvelgia ir grėsmes partijos likimui. Jei nebus rasta, kuo pakeisti partiją palikusio ekspremjero Saulius Skvernelio, LVŽS ateitis – niūri.

Sostinėje tris kartus prie Vyriausybės ir prezidentūros pastato batus nusiavusios mamos, protestuojančios prieš galimybių pasą vaikams, sustoti neketina. Akcijos lyderė tikina, kad ir toliau neužmezgus dialogo su valdančiaisiais, bus galima tikėtis ne tik pratęsti protestų bangą, bet ir sulaukti „daug ko“. Tačiau kai kurie dalykai kelia diskusinių klausimų.

Protestuotojai vis dažniau sulaukia prezidentūros dėmesio. Dar gegužę vykusio „Šeimos gynimo maršo“ metu prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas tradicinei šeimai sulaukė tūkstantinės minios plojimų, o po mėnesio pastarieji palydėjo ir prezidento patarėjo Povilo Mačiulio padėkas protestuotojams „už aktyvumą“. Rudenį protestuotojams atsivėrė ir prezidentūros durys – penkios mamos turėjo galimybę išdėstyti nuogąstavimus dėl savo vaikų gerovės.

Naujausiuose partijų reitinguose – ekspertų dėmesį atkreipiantys rezultatai. Valdančiųjų stovykloje įtampoms negęstant, jie prakalbo apie galimas grėsmes ir koalicijai, už kurio stovi buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir jo suburta partija „Vardan Lietuvos“. Politologų teigimu, bičiulystė su S. Skverneliu yra labai pavojinga, jis – rimtas konkurentas premjerei Ingridai Šimonytei. Spalį naujienų portalo delfi.

Opozicija išgyvena nesutarimo kupinas dienas, kuomet atrodo, kad visos opozicinės frakcijos it įpykę paaugliai išsiskirstė po atskirus kambarius. Jei dar šiemet bent pora frakcijų sugebėjo susiburti į koaliciją, galbūt tam dar yra vilties? Tiesa, politologai abejoja, kad opozicionieriai dar mėgins burtis, nes jiems tam esą visiškai nėra prasmės. Rugsėjį Saulius Skvernelis paskelbė buriantis naują frakciją ir taip iš esmės suskaldė ir taip sunkiai tuo metu susivienijusią opoziciją.

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbui. Anot jo, ministras sunkiai tvarkosi valdydamas pandemiją, todėl vienas iš kelių – jam atsistatydinti. Iškart po šio pareiškimo atsakymą išplatino ir A. Dulkys, teigiantis, kad to daryti neketina. Naujienų portalo tv3.lt kalbintų politologų teigimu, prezidentas nuolat įsivelia į politinius žaidimus ir taip tikisi susirinkti papildomų taškų.

Su keliomis krizėmis vienu metu besidorojanti Ingridos Šimonytės Vyriausybė iš visų opozicijos pusių sulaukia kritikos ir dėl pandemijos valdymo, ir dėl migrantų situacijos, dėl švietimo, ekonomikos, kainų ir kitų klausimų. Maža to, dalis opozicionierių šią Vyriausybę vadina „viena silpniausių Lietuvos istorijoje“. Tačiau politologai ir ekonomistai nemato objektyvių priežasčių tokiai kritikai.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.