Praėjusią savaitę Seimui atmetus „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio siūlymą prekyboje apriboti plastikinę tarą, valstietė Asta Kubilienė įregistravo naują pataisą, kuria norima drausti tokią tarą.
Atmetė pasiūlymą
R. Žemaitatis dar metų pradžioje įregistravo iniciatyvą drausti prekiauti stipriu alumi plastikinėje pakuotėje pagal formulę – kuo silpnesni gėrimai, tuo didesnė pakuotė leidžiama. Tačiau praėjusią savaitę Seimas pritarė Sveikatos reikalų komiteto siūlymui ir atmetė R. Žemaitaičio pataisas.
Savo ruožtu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė pirmadienį komiteto vardu registravo Alkoholio kontrolės pataisas, kuriomis taip pat norima drausti plastikinius „bambalius“. Kaip numatoma pataisose, stipresni nei 6 proc. alkoholiniai gėrimai negali būti pilstomi į didesnę nei 0,2 l plastikinę tarą, o silpnesni nei 6 proc. – į didesnę nei litro tarą. Išimtys numatomos stiklinei, keramikinei, medinei ar metalinei tarai.
Be to, A. Kubilienė siūlo drausti pilstyti stipresnius nei 22 proc. gėrimus pilstyti į stiklines, taures ir kitą tiesiogiai vartoti skirti tarą. Siūloma, kad draudimas įsigaliotų nuo 2020 m. liepos 1 d.
Vis dėlto grupė Seimo narių analogišką pataisą minėtajai įregistravo dar metų pradžioje, o pirminį Seimo palaiminimą po pateikimo gavo gegužę. Skirtingai nei A. Kubilienė, parlamentarai savo pataisoje numatė draudimą prekiauti gėrimais puodelio tipo pakuotėse su nuplėšiamais dangteliais, nenumatydami alkoholio stiprumo.
Plastikinės taros klausimas Seime iškyla jau ne pirmą kartą, savo pasiūlymą šiuo klausimu šiemet buvo registravęs ir konservatorius Arvydas Anušauskas. Vis tik Seimo narys jį atsiėmė.
Nelaiko prioritetu
Tiesa, pati A. Kubilienė mano, kad šiuo metu Seime yra kur kas svarbesnių alkoholio ribojimo pataisų, kurios uždraustų vaikišką šampaną ar vadinamą „jogurtinę“ degtinę, o „bambalių“ klausimas alkoholio suvartojimo problemos neišspręs.
„Trūksta argumentų, ar tai sprendžia „bambalių“ problemų. Esmė čia turbūt yra ne kokioje taroje, ne kokie kiekiai, o kiek žmonės suvartoja ir kiek žalos padaro tas alkoholis. <...> Buvo pasakyta, kad Latvijoje panaikinti „bambaliai“, bet nežinau, ar alkoholio vartojimo problema ten išspręsta“, – tv3.lt kalbėjo A. Kubilienė.
Parlamentarė pripažįsta, kad komitete svarstant su alkoholiu susijusius įstatymo projektus ar pataisas, visada sulaukia ir verslo atstovų dėmesio.
„Visą laiką į komiteto posėdžius ateina lobistai. Paskutiniame posėdyje net prisistatė žmogus, kad yra registruotas verslo lobistas, jis ten kalbą pasakė. Asmeniškai į mane niekas nesikreipia. Žiniasklaidoje yra daug užsakomųjų straipsnių, juos akivaizdžiai matome“, – teigė A. Kubilienė.
Verslo ir rinkėjų įtaka
Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga taip pat pamena ne vieną politikų mėginimą susidoroti su plastikine alkoholio tara ir stebisi, kodėl tai nebėra prioritetas.
„Man tikrai sunkiai suprantama. Tai ne pirmas toks mėginimas. Iš pat pradžių pradėjus šitą antialkoholinį vajų, buvo identifikuota, kad būtent šita problema yra opiausia. O lauko kavinės ir kitkas, į ką buvo vėliau nusitaikyta, nėra tas faktorius, kuris būtų pagrindinis, nulemiantis alkoholio vartojimą“, – tv3.lt kalbėjo S. Spurga.
Politologas neatmeta galimybės, kad valdantieji jaučia tam tikrą atramą provincijoje, todėl gali nesiryžti imtis dar vieno alkoholio ribojimo. Politologas taip pat pamena, kad ankstesniuose bandymuose riboti alkoholį, aršiai reikšdavosi ir verslininkai.
„Dar iki valstiečių atėjimo į valdžią, alkoholio ribojimo tema buvo viena populiariausių. Per metus bent po tris ar keturis kartus atsinaujindavo tos diskusijos. Tada buvo matyti milžiniška aludarių, alkoholio gamintojų įtaka. Buvo vienas žingsnis pirmyn, du atgal, vyko nuolatinė kova. Šiuo atveju būtų įdomu sužinoti, kas kiša koją. Čia galbūt yra ir mūsų įstatymų spragos ar politinės kultūros spragos“, – svarstė S. Spurga.
Alkoholis brangs, daugės geriančių degtinę
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas pažymi, kad bet kokie alkoholio taros ribojimai neigiamai paveiks smulkiuosius aludarius ir alkoholio kainą.
„Čia tiesiog bandoma įkalti mažiesiems aludariams. Jie dažniausiai gamina tokioje taroje. Ir didieji dalyvauja konkurencinėje kovoje, bet daugiausiai – mažieji. Be abejo, brangtų visas alus. Ir, be abejo, dar labiau vartotų degtinę“, – tv3.lt kalbėjo S. Galadauskas.
S. Galadauskas atkreipia dėmesį į paskutinius Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis – degtinės suvartojimas Lietuvoje šių metų liepos mėnesį, lyginant su praėjusia liepa, augo 40 proc., rugpjūtį augo 23 proc., rugsėjį – 13 proc. Alaus pardavimai tuo pačiu laikotarpiu, išskyrus rugpjūčio mėnesį, krito po 5–6 proc.
„Dar apribojant, dar labiau spaudžiant, akivaizdus poslinkis link stipriųjų gėrimų. <...> Niekaip kitaip nevadinu kovos su vadinamaisiais „bambaliais“ ar vadinamuoju stipriuoju alumi, kaip rinkos perdalijimo kovų, kuriose mielai sudalyvauja politikai“, – sakė S. Galadauskas.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas pripažįsta, kad dalis visuomenės išties turi problemų su alkoholiu, nesaikingai jį vartoja. Tačiau, S. Galadausko teigimu, alkoholikams nėra skirtumo, gerti alų, degtinę ar kitką.
„Jei atimsime iš pijokų stiprųjį alų, ar jie nustos gerti? Ne. Jie vartos kitą, pigesnę alternatyvą – spirituotą vyną ir etilo alkoholį, pigiausią degtinę“, – prognozavo S. Galadauskas.
Girtaujantys renkasi stiprius gėrimus
Šiuo metu draudžiama stipresnį nei 7,5 proc. alų pardavinėti išpilstytą į didesnę nei 0,5 litro plastikinę tarą. Jei alaus etilo alkoholio koncentracija yra iki 7,5 proc., tada jį galima parduoti ir 1 litro plastikinėje taroje. Šie apribojimai negalioja, kai gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
Pernai atliktas tyrimas rodo, kad daugiausia problemų yra kaime, kur girtauja 8,5 proc. gyventojų, o miestuose girtaujančių skaičius perpus mažesnis, siekia kiek daugiau nei keturis procentus. (4,2 proc). Tarp girtaujančiųjų populiariausi gėrimai – stiprus alus, spirituotas vynas ir degtinė.
