s. spurga

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) šie metai itin įtempti – vis daugiau valstiečių atskyla nuo Ramūno Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos ir nusprendžia jungtis prie kitų partijų. Durimis trenkiant ir ryškiausiems valstiečių veidams, ekspertai įspėja lyderį ne tik apie kitų bendrapartiečių pasitraukimą, bet ir apie galimą rinkėjų atsigręžimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veidu bent politologų vadinama Agnė Širinskienė pirmadienį pranešė paliekanti savo frakciją ir partiją. Toks politikės žingsnis nustebino net visko mačiusius politologus, kurie jos apsisprendimą sieja ir su partijos lyderio Ramūno Karbauskio perrinkimu eiti dar vieną kadenciją pirmininko poste. A. Širinskienės pasitraukimas, anot politologų, rodo, kaip klaidingai valdydamas savo partiją elgiasi R. Karbauskis.

Naujoji Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga gali įnešti nemažai sumaišties į Lietuvos politinių partijų gretas, teigia politologai. Vis dėlto jie neskuba nurašyti naujojo kūrinio, nepaisant to, kad partija, panašu, neturi vieningų politinių pažiūrų. Atvirkščiai, politologai įžvelgia, kad būtent pažiūrų amorfiškumas gali būti S. Skvernelio sėkmės receptas. Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.

Teisės ir politikos specialistus nustebino tai, kaip prezidentas Gitanas Nausėda interpretavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl to, kad šeimos santuoka yra neutrali lyčiai. Jų teigimu, atmesdamas KT sprendimą, prezidentas diskredituoja ir visus likusius teismo sprendimus. Kartu buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas teigia, kad šitaip G. Nausėda demonstruoja savo Konstitucijos neišmanymą.

Prieš savaitę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais. Susitikimo metu aptartas rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo klausimas, Seimo pirmininkei perduoti Šeimų sąjūdžio reikalavimai. Politologai sako, kad susitikimas davė naudos ir Seimo pirmininkei, ir Šeimų sąjūdžiui. Seimo pirmininkė gavo patikinimą, kad ateityje planuoto mitingo metu bus užtikrintas saugumas, o Šeimų sąjūdžiui susitikimas padės į politiką įeiti kaip solidžiam žaidėjui.

Prieš privalomus skiepus, už privalomus skiepus, prieš itin spartų vakcinavimą, už reikšmingai didesnius vakcinavimo nuo COVID-19 tempus. Šią vasarą klausantis prezidento Gitano Nausėdos gali ir susisukti galva, kaip sparčiai kinta jo retorika viešojoje erdvėje.

Galimybių pasas, skiepai nuo COVID-19, migrantų krizė, valdantieji – mitingo prie Seimo dalyviai piktinosi ir reikalavo skirtingų dalykų. Ar tai leidžia kalbėti apie tai, kad Lietuva skilo ne į dvi, kaip įprasta dalinti, bet į žymiai daugiau Lietuvų? Politikai tokiame tautiečių susiskaldyme įžvelgia grėsmę šaliai ir naudą priešiškai nusiteikusioms valstybėms. Antradienį apie 5 tūkst.

Nacionalinis susivienijimas pirmadienį pateikė savo veiksmų planą, kaip esą šaliai reikėtų kovoti su užklupusia migrantų krize. Politikai ir specialistai sako, kad siūlymas griebtis tokių kraštutinių priemonių peržengia sveiko proto ribas. Nacionalinis susivienijimas savo „Facebook“ paskyroje pateikė 10 žingsnių, kaip suvaldyti migrantus. Tarp jų buvo paminėtos net mirtinos priemonės.

Lygiai dveji metai – tiek laiko praėjo nuo Gitano Nausėdos inauguracijos į Lietuvos Respublikos prezidentus. Politologai skeptiškai vertina tai, kaip G. Nausėdai per šį laiką pavyko tesėti savo rinkiminius pažadus, pavyzdžiui, Lietuvoje kurti gerovės valstybę ar būti besiriejančių politikų vienytoju. Ekspertų akimis, prezidentas per šiuos porą metų nemažai klydo, tačiau nusipelnė pagyrų už savo darbą užsienio politikoje.

Lietuvos regionų frakcija šią savaitę ketina pasirašyti opozicijos koalicinį susitarimą su valstiečiais ir darbiečiais. Tačiau ar šį naują darinį Seime galima laikyti rimtu ir savarankišku? Politologai abejoja, ar iš naujosios opoziciją papildžiusios frakcijos išvysime ką nors daugiau nei ištikimybę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei kelis savarankiškus politiku...

Klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų, o tiksliau – merų funkcijos, – įnešė daug sumaišties į Seimo narių kasdienybę. Tačiau panašu, kad ne ką mažiau šurmulio kils bandant susitarti dėl to, ar ir kaip riboti merų kadencijas. Valdantiesiems ir opozicijai nerandant bendro sutarimo dėl merų rinkimų, ieškoma kompromisinio kelio. Balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, politologų nestebina – juk diskusijos apie tai vyko metų metus. Jų teigimu, nors tiesioginiai rinkimai skatino demokratiją, kilo klausimų, kas savivaldoje priima galutinius sprendimus. Tačiau Seimui prabilus, kad po teismo sprendimo teks keisti Konstituciją, politologai netiki, kad parlamentarai ryšis tokiam žingsniui.

Baigėsi simbolinė kritikos pauzė valdantiesiems. Praėjus 100 naujosios Vyriausybės dienų valdžioje, krikšto, kuriuo ministrams tapo Covid-19 pandemija, nepalinkėtų joks konkurentas. Politologai santūriai giria Ingridą Šimonytę ir ministrų kabinetą už pirmuosius jų darbus valdžioje, tačiau įspėja, kad sunkiausia kliūtis – susidorojimas su ilgalaikėmis pandemijos pasekmėmis – jau visai ne už kalnų. Nuo to priklauso tolimesnis visų valdančiųjų likimas.

Jau ankstyvą pavasarį Seimas ketina suremti ietis dėl įstatymo, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų sąjungas Lietuvoje. Metai iš metų šio įstatymo oponentai pasiekia, kad civilinė partnerystė taip ir neišvystų dienos šviesos. Tačiau ir dalis politikų, ir politologai pastebi, kad pamažu visuomenės nuomonė šiais klausimais keičiasi, todėl, galimas daiktas, naujasis Seimas įteisins homoseksualių porų sąjungas Lietuvoje.

„Tvarka ir teisingumas“ nusprendė išardyti dabartinę partiją ir kurti viską iš naujo. Būsimasis politinis darinys ne tik neturės sklendžiančio erelio logotipe, bet į rinkimus turėtų žengti su nauju lyderiu ir naujomis politinėmis vertybėmis. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad žingsnis sveikintinas, bet gerokai pavėluotas. „Tvarkos ir teisingumo“ valdyba trečiadienį nutarė kurti naują politinę partiją su nauju pirmininku.

Apie galimybę dar šioje kadencijoje įvesti taršių automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius prabilęs premjeras Saulius Skvernelis verčia abejoti ne tik ekonomistus ir politologus, bet ir savo paties komandą.

Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė „pilnai išsėmė“ dešinįjį rinkėjų flangą, tad papildomų balsų jiems teks ieškoti kitur. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad antrojo rinkimų turo rezultatą gali lemti netikėti susitarimai ir prie balsadėžių atėjusių rinkėjų skaičius. Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc.

„Šaltasis karas“ – taip premjeras Saulius Skvernelis apibūdina savo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės santykius. Prezidentei dar kartą atmetus S. Skvernelio siūlomą kandidatą į ministrus, premjeras pasipiktino, kad ministro nebeieškos išvis. Kol šalies vadovai plūstasi, politologai atkreipia dėmesį, jog ginčus dėl ministrų S. Skvernelis išnaudoja prezidento rinkimams.

Į Seimo langus skriejantys kiaušiniai, akmenys ir net batai, dešimtys sužeistų ir sulaikytų, šimtai braukiantys ašarą nuo ašarinių dujų – taip audringai prieš dešimtmetį į mokesčių reformas sureagavo lietuviai.

Su reformatorių įvaizdžiu dalies rinkėjų širdis 2016 metais užkariavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pagrindines savo reformas ketina įgyvendinti per 2019 metus. Bet ko turėtume tikėtis kiek vėliau, 2019–2020 metais, kai sulauksime net 4 rinkimų, o griežtos reformos politikams bus itin nepalankios?  2018 metais Vyriausybė pristatė šešias struktūrines reformas, apimančias švietimo, finansų, pensijų, inovacijų ir sveikatos sritis – visų šių sričių ministrus delegavo LVŽS.

Metai bėga, pasiūlymų drausti plastikinę alkoholio tarą vis daugėja, o Seimo kova su ja – vis dar bevaisė. Po paskutinio ribojimo, kai uždrausta alų pilstyti į didesnę nei 2 l tarą, Seimas iš vietos taip ir nepasistūmėjo, bet ir neslepia, kad taros ribojimo nebelaiko prioritetu. Aludariai savo ruožtu įspėja, kad papildomas apynasris jiems atsilieptų ir alkoholio kainoms.

Kaune besirutuliojant dar vienai istorijai, kai iš šeimos dėl įtarimo smurtu atimti vaikai, į priešakines fronto linijas netruko stoti ir politikai: šeimos pašonėje – parlamentarai Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas. Vienam jų pretenduojant į prezidento postą politologai neabejoja – politikų dalyvavimas šioje istorijoje – rinkiminė kampanija.

Premjeras vieną akimirką sklaidosi pareiškimais apie mažumos vyriausybę, o kitą jau ramina, kad koalicija skirtis nežada. Tuo metu opoziciniai konservatoriai deklaruoja palankumą Sauliui Skverneliui, taip dar labiau keldami bangas trapioje valstiečių ir socdemų sąjungoje. Politologas Saulius Spurga sako, kad šis „meilės trikampis“ dar sukels daug įtampos Lietuvos politiniame gyvenime. Tačiau skyrybų koalicijai ekspertas neprognozuoja.