Praėjusių metų gegužės mėnesį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė naujas gaires, kuriose patariama nevartoti vadinamųjų necukrinių saldiklių arba NSS (angl. non-sugar sweeteners).
PSO teigimu, cukraus keitimas dirbtiniais saldikliais ne tik nepadeda sumažinti kūno svorį, mat dirbtiniai saldikliai yra itin populiarūs produktuose, kurie reklamuojami kaip skirti kūno svorio reguliavimui ar mažinimui, bet ir ilgainiui gali sukelti sveikatos problemų.
„Apžvalgos rezultatai rodo, kad ilgalaikis NSS vartojimas gali turėti galimą nepageidaujamą poveikį, pavyzdžiui, padidėjusią antrojo tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ir mirtingumo riziką suaugusiesiems“, – skelbė PSO.
Be to, tų pačių metų liepą PSO paskelbė, kad remiantis Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros tyrimais, aspartamas – vienas populiariausių ir dažniausiai naudojamų dirbtinių saldiklių – buvo įtrauktas į galimai žmonėms kancerogeninių medžiagų sąrašą ir priskirtas 2B kategorijai.
Išklojo tiesą apie dirbtinius saldiklius
Apie cukrų, dirbtinius ir natūralius saldiklius, jų savybes bei poveikį sveikatai plačiau papasakojo maisto technologė Justina Kaveckė, „Švarus vidus“ įkūrėja. Jos teigimu, raginimai įvairūs raginimai atsisakyti cukraus padidina dirbtinių saldiklių vartojimą – šie pirkėjams atrodo kaip išsigelbėjimas ir puiki alternatyva produktams su įprastu cukrumi.
„Kas labiausiai patraukia pirkėjo akį – užrašas ant pakuotės „be cukraus“, tai pamatęs žmogus dažnai nė nebežiūri sudėties ir iš šių žodžių tarsi nusprendžia, kad tai bus labai sveikas ir geras produktas.
Taip tikrai nėra – be saldiklių produktuose yra ir kitų medžiagų, kurios mums visiškai nenaudingos, pavyzdžiui, į sudėtį įeina ne tik saldikliai, bet ir hidrinti riebalai arba palmių aliejus. O gamintojai dažniausiai renkasi saldinti kuo pigesniais saldikliais, būtent dirbtiniais saldikliais“, – aiškino J. Kaveckė.
Dirbtinių saldiklių pavadinimas aiškiai pasako, kad jie išgaunami dirbtinai – laboratorijose gaminami chemiškai, todėl yra pigesni, be to, yra sukurti taip, kad neturėtų kalorijų, kitų cukrui būdingų savybių, tačiau suteiktų saldumą produktams. Įdomu tai, kad saldikliai gali būti nuo kelių šimtų ir kelių tūkstančių kartų saldesni nei cukrus.
Be kalorijų, bet ir be naudos organizmui
Gali atrodyti, kad jei saldikliuose nėra kalorijų, tai – geras ir sveikatai palankus pasirinkimas, tačiau maisto technologė pabrėžia, kad ne viskas taip gražu, kaip gali atrodyti.
„Dažniausiai galvojama, kad dirbtiniai saldikliai geresni tuo, kad daugelis jų neturi kalorijų, galvojama, kad jeigu juose nėra kalorijų, mažiau jų ir suvartosime, tarsi taip padėdami sau maitintis sveikiau ir lieknėti, tačiau atliktas ne vienas tyrimas ir visi jie parodė, kad vartojant sintetinius saldiklius, kurie neturi kalorijų, daug greičiau išalkstame ir vėl norime valgyti – vartodami produktus su dirbtiniais saldikliais, jų suvalgome daug daugiau.
Dirbtiniai saldikliai dažnai naudojami ir lieknėjimui skirtuose produktuose, bet pažvelgus į jų sudėtį matyti, kad visi ingredientai turi mažai ką bendro su lieknėjimu. Be to, atliktas tyrimas su žiurkėmis, kurioms buvo duodamas jogurtas su dirbtiniais saldikliais, parodė, kad žiurkės priaugo svorio“, – kalbėjo pašnekovė.
J. Kaveckė priduria, kad dirbtiniai saldikliai neturi ne tik kalorijų – jie neturi nė maistinės, nė energinės vertės, vieninteliai dalykai, ką gauname – tai saldumas ir galimi šalutiniai poveikiai tokie kaip žarnyno mikrofloros disbalansas, vidurių pūtimas, prilausomybė maistui su dirbtiniu saldikliu. Kadangi dirbtiniai saldikliai nesuteikia pasitenkinimo pojūčio, noras suvalgyti ką nors saldaus vis tiek išlieka. Maisto technologė pasakoja, kad yra fiksuotas ne vienas atvejis, kai apsinuodijama dirbtiniais saldikliais, o vaikams jie – visiškai neleistini.
Tad kokių užrašų ieškoti etiketėse, kad galėtume atpažinti dirbtinius saldiklius? J. Kaveckė išvardijo pačius populiariausius ir dažniausiai naudojamus sintetinius saldiklius. Tai yra:
- Acesulfamas K (E950);
- Aspartamas (E951);
- Ciklamatas (E952);
- Sacharinas (E954);
- Sukralozė (E955).
Kas geriau – rudas ar baltas cukrus?
Vis tik, kiek kitokia situacija yra su natūraliais saldikliais, dar vadinamais cukraus alkoholiais (polioliais), tiesa, jų sudėtyje nėra nė cukraus, nė alkoholio. Jie išgaunami iš natūralių medžiagų, dėl to yra palankesni sveikatai, nors ir turi kalorijų, cukraus, bet svarbiausia, kad jie turi maistinę ir energinę vertę – J. Kaveckė pabrėžia, kad valgome tam, kad gautume naudos iš produkto.
„Dabar yra nemažai produktų su natūraliais saldikliais, kas ypatingai aktualu diabetu sergantiems žmonėms – įprastuose produktuose cukrų pakeitus natūraliais saldikliais, neįvyksta toks staigus gliukozės šuolis.
Dažniausiai naudojami natūralūs saldikliai yra eritrolis, ksilitolis, maltitolis, bet reikia nepamiršti, kad vartojant juos didesniais kiekiais gali pasireikšti virškinimo problemos, pūsti pilvą“, – įspėjo J. Kaveckė.
O visų taip kritikuojamas paprastas cukrus, maisto technologės teigimu, nėra toks didelis blogis, kaip daugelis įsivaizduoja – jį vartojant saikingai, sau nepakenksime, daug didesnė blogybė, kad jo suvartojame per daug.
J. Kaveckė primena, kad cukraus paros norma yra vos 24 gramai suaugusiam žmogui, o pažvelgus į etiketes galime matyti, kad tiek cukraus kartais būna vos vienoje ledų porcijoje. O ir renkantis cukrų ne vienas yra įtikėjęs, kad rudasis cukras geresnis už paprastą stalo cukrų, tačiau tai – ne visai tiesa:
„Renkantis cukrų, geriausia ieškoti nerafinuoto, tamsesnės spalvos, nes jis turi daugiau naudingųjų medžiagų, jeigu yra galimybė, rinktis ekologiška – jis taip pat yra švaresnis, palankesnis ir žmogui, ir aplinkai.
Kiti cukrūs, kurie atrodo labiau egzotiniai, lyginant maistinę vertę tikrai neturi didelio skirtumo, galiausiai, gliukozės kiekį kraujyje jie sukelia kone vienodai.“
Žalingas per gausus cukraus vartojimas
Vis garsiau kalbama ir apie pridėtinį cukrų ir kad jo vartojimas yra žalingas, tačiau pašnekovė paaiškina, kas yra pridėtinis cukrus – tai baltas, rudas, ekologiškas cukrus, medus, agavų ir kiti sirupai, taip pat sultys.
Pridėtinis cukrus papildomai dedamas į produktus etiketėje nurodant, kiek gramų cukraus yra 100 gramų produkto. Tai vartotojams leidžia paskaičiuoti, kiek cukraus jis gaus suvalgęs tam tikrą kiekį produkto ir apsispręsti, imti rankoje turimą produktą ar ieškoti kito, kuris būtų palankesnis sveikatai.
Be to, vartojant cukrų sarbu jį vartoti su produktais, turinčiais daug skaidulų, tai padės išvengti staigių gliukozės kiekių kraujyje, gausime daugiau ir kokybiškesnės energijos ir nekenksime savo organizmui.
„Kai vartojame produktus, kurie turi didesnį kiekį skaidulį, jie yra ilgiau įsisavinami. Jeigu skaidulų kiekis yra didelis, produktas ilgiau virškinamas, ilgiau jaučiame sotumą ir cukraus šuolis kraujyje nėra toks didelis, jis palaipsniui išsiskiria į mūsų kraują“, – aiškino „Švarus vidus“ įkūrėja.
J. Kaveckė primena nepasimauti ir ant viliojančių reklaminių šūkių, mat dabar ant bangos esančiuose baltyminiuose batonėliuose pagrindą sudaro įvairūs dažniausiai dirbtiniai saldikliai ir kitos sveikatai nepalankios sudėtinės dalys, tad daug geriau po sporto suvalgyti riešutų ar bananą – taip gausime ir sveikesnių natūralių cukrų, natūralių baltymų bei kitų organizmui naudingų medžiagų.
„Jeigu vartosime cukrų, tačiau nenaudosime jo per daug, nieko tokio nenutiks, bet visur svarbus saikas. Nesirinkite dirbtinių saldiklių lieknėjimui, geriau nepamirškite valgyti natūralų maistą – su daug daržovių, neskaidytų grūdų, ankštinių daržovių, vaisių, riešutų, uogų, sėklų, liesa mėsa ir jei dar judėsite, tikrai pasieksite norimą rezultatą be šalutinio poveikio savo organizmui“, – patarė maisto technologė J. Kaveckė.
