Gerovės klinikos vaikų ligų gydytoja Ignė Kairienė papasakojo, kad vėjaraupiai plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu būdu. Taip pat virusas plinta kontakto būdu – nuo vėjaraupių bėrimų tiesiogiai juos liečiant ar jų turiniui likus ant paviršių. Imlumas šiai infekcijai siekia 90 proc.
Kadangi liga užsikrečiama kontakto su kitu žmogumi metu, susirgus šia liga reikia izoliuotis. „Vėjaraupiai užkrečiami 1–2d. iki simptomų pasireiškimo ir tol, kol visi bėrimo elementai virsta šašeliais ir nebeatsiranda naujų bėrimų.
Kaip minėta, vėjaraupiai yra itin užkrečiama liga, be to, žinoma, kad užsikrėtus vėjaraupiais namuose nuo kartu gyvenančio asmens dažniau pasireiškia sunkesnės ligos formos (taip yra dėl didesnio gauto viruso dalelių skaičiaus), tad nesirgusius namiškius reikėtų iškart izoliuoti nuo sergančio asmens“, – aiškina I. Kairienė.
Rekomenduojama skiepytis
„Vėjaraupiai įprastai pradžioje pasireiškia bendriniais simptomais, tokiais kaip: karščiavimas, silpnumas, galvos, raumenų skausmas, kuriuos lydi vėjaraupiams būdingi bėrimai. Jie turi savo tipinę eigą: dėmelė, pūslelė, kuri vėliau virsta šašeliu.
Vienu metu gali būti visų rūšių bėrimų odoje. Beria įprastai apie 5 dienas. Karščiavimas gali lydėti visą bėrimų laikotarpį. Bėrimų gali atsirasti ne tik odoje, bet ir gleivinėse (pvz. burnos, lytinių ir šlapimo organų, akių junginėse). Būdingas odos niežulys, jei pažeistos gleivinės – skausmas valgant, šlapinantis ar akių skausmas“, – vėjaraupių simptomus apibūdina gydytoja.
Visuomenėje nuo seno vyrauja mitas, kad vėjaraupiais reikėtų persirgti vaikystėje, nes vaikams ši liga mažiau pavojinga, tačiau I. Kairienė šį mitą sugriauna pasakydama, kad nė vienam žmogui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, nėra rekomenduojama sirgti nė viena liga.
„Taip pat negalima teigti, kad vaikams vėjaraupiai nepavojingi. Taip, yra žinoma, kad didesnis komplikacijų dažnis yra asmenims, vyresniems nei 12 metų bei jaunesniems nei 1 metų vaikams, taip pat žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vartojantiems imunosupresinius preparatus. Tačiau komplikacijos galimos ir vaikams. Rekomenduojama skiepytis, o ne sirgti“, – pataria gydytoja.
Skiepai nuo vėjaraupių yra, tačiau jų dar nėra nacionaliniame skiepų kalendoriuje. Tai reiškia, kad šie skiepai skiepijami iš asmeninių lėšų.
„Kadangi vėjaraupių vakcina gyva, nerekomenduojama skiepytis asmenims, kurių tuo metu imuninės sistemos funkcija yra nuslopinta – pvz. žmonėms, gaunantiems aktyvų antinavikinį ar imunosupresinį gydymą, esant tam tikroms imuninės sistemos ligoms, asmenims, neseniai gydytiems intraveniniu imunoglobulinu, taip pat nerekomenduojama skiepytis nėštumo metu.
Visiems kitiems asmenims >12mėn., niekad nesirgusiems vėjaraupiais, rekomenduojama vakcinacija. Ypač tai aktualu asmenims, dirbantiems medicinos įstaigose, vaikų kolektyvuose, slaugos personalui, moterims, planuojančioms nėštumą“, – apie tai, kam reikėtų pasiskiepyti, pasakoja I. Kairienė.
Galimos sunkios komplikacijos
Specifinis (priešvirusinis) gydymas skiriamas tik asmenims, kuriems yra didelė komplikacijų rizika, ar pasireiškus sunkiai ligos formai.
„Lengvoms ligos formoms gydymas taikomas simptominis, t.y. svarbiausia odos higiena (būtina vaiką prausti!), trumpai kirpti nagus bei vengti bėrimų nusikasymo, niežulys mažinamas vietiniais kremais ar tepalais, kartais gali būti skiriami geriamieji priešalerginiai vaistai, slopinantys niežulį, taip pat vaistai nuo skausmo bei temperatūros.
Vaikams jokiu būdu negali būti skiriamas Aspirinas! Taip pat geriau rinktis Paracetamolį nei Ibuprofeną, nes pastarojo vartojamas gali būti siejamas su odos komplikacijų išsivystymu“, – įspėja vaikų ligų gydytoja.
I. Kairienė paklausta, kokios yra galimos vėjaraupių komplikacijos, atsako, kad sąrašas yra ilgas, tačiau dažniausiai pasitaikančios yra antrinės odos bei minkštųjų audinių bakterinės infekcijos, plaučių uždegimas, meningoencefalitas, dehidratacija bei kraujodaros pokyčiai.
„Dažniausiai persirgus vėjaraupiais, imunitetas susidaro visam gyvenimui. Tačiau kartais gali būti, kad susergama ir antrą kartą, ypač jei pirmąjį kartą sirgo labai mažas vaikas arba sirgo itin lengva forma, arba dėl tam tikrų imuninės sistemos niuansų nesusidarė pakankamas imunitetas“, – paaiškina gydytoja.
