Kaip praneša NVSC, bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 13–19 d. (46-ąją savaitę) siekė 1183,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 6–12 d. (45-ąją savaitę) – 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu (2022 m. 46-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo kur kas mažesnis – 708,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Į ligonines dėl gripo paguldyti 7 asmenys
Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis pastarosiomis savaitėmis registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 7 asmenys – visi 2–17 m. amžiaus vaikai. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2023 m. 45-ąją savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 99 ėminiai, iš kurių 4-uose ėminiuose buvo aptiktas A tipo gripo virusas ir 1-ame – respiracinis sincitinis virusas (RSV).
Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, 45 savaitės pabaigoje (iki 2023 m. lapkričio 12 d.) buvo registruotas didėjantis sergamumas kvėpavimo takų ligomis (gripu ir ŪVKTI) daugumoje ES ir (arba) EEE šalių. COVID-19 ligos atvejų dalis išlieka didesnė nei RSV bei sezoninio gripo. Panaši sergamumo situacija matoma ir Lietuvoje – COVID-19 ligos atvejų skaičius gerokai didesnis nei gripo.
NVSC specialistai ragina suskubti pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 ligos vieno apsilankymo pas gydytoją metu. Ypač rekomenduojame nedelsti pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, tiems, kurių imunitetas nusilpęs, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir nėščiosioms.
Kaip apsisaugoti?
Primenama, kad COVID-19 ligos, kaip ir gripo bei ŪVKTI prevencijos priemonės yra tokios pačios:
- Stenkitės reguliariai kruopščiai plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių), nesant galimybės nusiplauti – jas dezinfekuokite.
- Neplautomis rankomis nelieskite akių, nosies ar burnos.
- Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas.
- Čiaudėdami ir kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine. Panaudotas nosinaites išmeskite į šiukšliadėžę. Jeigu po ranka neturite nosinės, čiaudėkite ir kosėkite į rankovę (geriausiai į alkūnės linkį). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas.
- Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose, nesilankykite žmonių susibūrimuose, neveskite sunegalavusių vaikų į ugdymo įstaigas, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir laikykitės jo rekomendacijų.
- Susirgus rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių, kuri padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Slaugydami sergantį asmenį, taip pat dėvėkite medicinines kaukes ar respiratorius.
- Sergamumo pakilimo metu medicinines veido kaukes arba respiratorius dėvėkite viešose uždarose vietose: paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių. Gydymo įstaigose veido apsaugos priemones dėvėkite pagal jų nustatytą tvarką ir laikykitės jose taikomų taisyklių.