Vėliau Tadas sužinojo, kad jam niežai – odos liga, kurią sukelia ektoparazitai – smulkios niežinės erkės. Šia liga užsikrečia žmogus nuo žmogaus glaudaus kontakto metu bei naudodamasis sergančiojo asmeninėmis kūno priežiūros priemonėmis. Ligai būdingas intensyvus niežėjimas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiuo metu yra padidėjęs sergamumas šia liga. 2021 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti 311 niežų atvejų, 2022 metais jau 575 atvejai, o šiais metais – nuo sausio iki spalio mėnesio net 591 atvejis. Per du metus niežų atvejų Lietuvoje padaugėjo beveik dvigubai.
Niežėjimas atsirasdavo naktį
Tadas pirmuosius niežų simptomus pradėjo jausti praėjusių metų žiemą – maždaug vasario mėnesį. „Silpnas niežėjimas palaipsniui peraugo į stipresnį. Maždaug dvi savaites į tai nekreipiau didelio dėmesio, nors ir kilo įtarimas, kad kažkas negerai.
Vėliau (maždaug po tų 2 savaičių) pastebėjau, kad ant mano odos atsirado bėrimas. Jis atsirado ant rankų, vidinėse šlaunies dalyse, ant pilvo – beveik ant viso kūno. Bėrimo nebuvo tik ant veido ir ant nugaros.
Kas keisčiausia, kad intensyvus niežulys atsirasdavo naktį ar vakare, jau tada kai atsiguldavau į lovą. Dienos metu jis nebūdavo toks intensyvus arba jo visai nebūdavo, ypač jei laiką leisdavau lauke, kur būdavo vėsu“, – ligos eigą pasakoja pašnekovas.
Kadangi niežėjimas atsirasdavo tik atsigulus į lovą, Tadas iš pradžių galvojo, kad jo patalynėje galėjo įsiveisti kažkokių parazitų, erkučių, todėl kruopščiai pakeitė patalus, dezinfekavo lovą ir tikėjosi, kad ši problema jo nebekamuos.
„Kruopščiai išskalbiau ne tik patalynę, tačiau ir rūbus, kuriuos nešiojau. Porai dienų niežėjimas baigėsi, jau buvau apsidžiaugęs, tačiau po poros dienų tai prasidėjo vėl“, – su nusivylimu kalba vaikinas.
Niežėjimas vaikinui darėsi vis intensyvesnis. „Niežėjo taip stipriai, kad ant mano kūno buvo pilna žaizdų, kurios atsirado nuo intensyvaus kasymosi. Taip pat tarpupirščiuose atsirado mažos linijos (kurios kaip vėliau sužinojau yra plika akimi matomi erkių takai). Internete daug domėjausi, kokia tai gali būti liga ir užtikau, kad galimai tai niežai.
Mano spėjimas pasitvirtino tada, kai vienas iš draugų prisipažino, kad jam yra niežai, o su tuo draugu dažnai leisdavau laiką, todėl užsikrėsti buvo vieni juokai. Draugui šią ligą diagnozavo gydytojas.
Man buvo didžiulė gėda, kad sergu šia liga, nes visuomenėje yra stereotipai, kad ja serga tik nevalyvi asmenys ar benamiai, kurie nesiprausia. Nei aš, nei mano draugas nėra tokie, esame tvarkingi, todėl neturiu supratimo, kaip galėjome užsikrėsti šiomis erkutėmis“, – nuostabos neslepia vaikinas.
Nesėkmingas bandymas pasveikti
Tadui buvo gėda, todėl jis nusprendė pas gydytoją neiti ir ligą gydytis pats – naudodamas internete rastais gydymo būdais. „Paskaičiau, kad išsigydyti šią ligą galima nusipirkus paprasčiausio tepalo nuo niežų, kurio yra visose vaistinėse. Reikia kruopščiai išsitepti visą kūną šiuo tepalu. Vienos tūbelės užtenka vienam kartui, tačiau, kaip rašė instrukcijoje, vieno karto turėjo užtekti, kad visos erkės žūtų.
Žinoma, tik tepalo naudojimas nepadės. Reikia ir visus rūbus išskalbti aukštoje temperatūroje arba juos išlyginti, pakeisti patalynę, dezinfekuoti visus namus, kad erkės nepradėtų vėl daugintis. Jei paliekamas bent vienas rūbas, kuriame dar gali gyventi erkutės, tada liga užsikrečiama iš naujo, todėl iš pirmo karto man išgyti niekaip nepavyko“, – nesėkmingu bandymu pasveikti dalinasi Tadas.
Vaikinas dar ne kartą bandė vis iš naujo atlikti tą pati ritualą: išsitepti tepalu, viską skalbti ir dezinfekuoti. Vaistams jis išleido labai daug pinigų, nes viena dozė tepalo kainuoja maždaug 10 eurų. Tačiau jam vis nesisekė.
Vėliau Tadas sužinojo, kad niežinės erkės miršta, kai patalpa, kurioje yra gyvenama, yra paliekama kelioms dienoms. Kai jos neturi kontakto su žmogumi – jos nebeturi kuo maitintis, todėl miršta. „Palikau savo namus ir išvažiavau pas tetą į kitą miestą savaitei. Ją įspėjau, kad sergu, teta man leido pagyventi pas ją, antrame aukšte, nes dideliame name, kaime ji gyvena viena.
Visas dienas gydžiausi, kol galiausiai niežėjimas pradėjo mažėti. Buvau toks laimingas, kad pagaliau atsikračiau šios problemos. Randai ant kūno liko dar ilgam, pilnai jie išnyko tik po mėnesio, tačiau niežėjimas taip ir nebeatsinaujino“, – džiaugiasi pašnekovas.
Tadas pripažįsta, pasielgė savanaudiškai, kad sirgdamas jis nesiizoliavo, vaikščiodavo ten, kur būdavo ir kitų žmonių. „Žinoma, stengiausi kuo mažiau susitikti su kitais žmonėmis, kol sirgau, tačiau visiškai išvengti kontakto man nepavyko. Niežais sirgau maždaug 3 mėnesius.
Man buvo didelė gėda sirgti, mažai kam pasakojau tuo metu, žinojo tik artimiausi draugai. Kai pasveikau, įspėjau ir kitus žmones, pasakojau savo istoriją. Tai buvo nemaloniausias laikotarpis, naktimis negalėdavau miegoti, negalėdavau žiūrėti į savo kūną, kuris visas buvo nusėtas bėrimu ir žaizdomis. O jausmas, kad po mano oda gyvena tūkstančiai erkių, kurios minta mano oda, mane varė iš proto kasdien. Net blogiausiam priešui nelinkėčiau šios ligos“, – tikina vaikinas.
Niežų plitimas
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė pasakojo, kad niežus sukelia maža, plika akimi sunkiai pastebima erkutė, kuri gyvena žmogaus odoje ir įsigraužusi į odą, ten atlieka visus gyvybei reikalingus veiksmus – maitinasi, poruojasi, deda kiaušinėlius.
Po žmogaus oda gyvenanti erkutė ne tik minta ir poruojasi, tačiau palieka ir šalutinius produktus – išmatas, kurios ir sukelia intensyvų niežėjimą, tai yra būdingiausias niežų simptomas.
Nuo šios ligos neapsaugotas nei vienas – kontaktą su užsikrėtusiuoju turintys asmenys turi didelę riziką užsikrėsti, be to, su šia liga gali tekti susidurti ne vieną kartą.
„Absoliučiai visi gali užsikrėsti ir ne vieną kartą, jokia apsauga organizme neišsivysto. Kadangi tai yra gyvas objektas, kurio toks gyvenimo būdas, jis gali gyventi žmogaus odoje, todėl apsauga, imunitetas neišsivysto“, – aiškino M. Žygutienė.
M. Žygutienės teigimu, tai, kaip greitai pasireikš pirmieji ligos simptomai, priklauso nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui, nuo to, ar tai pirmasis užsikrėtimas, ar pakartotinis.
„Pirmiausiai, priklauso užsikrėtimo intensyvumo – ar labai gausiai patenka erkučių ant kūno, kokioje stadijoje, jos gali būti lervos stadijoje, tada vėliau pasireikš požymiai, kadangi turi subręsti iki suaugėlio. Taip pat priklauso nuo to, ar užsikrėsta pirmą kartą, ar tai yra pakartotinis užsikrėtimas. Ir, aišku, nuo individualių žmogaus savybių, jo jautrumo“, – pasakojo specialistė.
Niežai plinta glaudaus kontakto su žmogumi metu, per sąlytį, taip pat per bendrus naudojamus asmeninius daiktus, pavyzdžiui, patalynę, rankšluosčius, naudojantis tuo pačiu klozetu, jei jį prieš tai naudojo užsikrėtęs asmuo.
Ligą išduoda niežulys
Užsikrėtus niežais, apie ligą išduos tik intensyvus niežėjimas – plika akimi pastebėti erkučių urvelius odoje sunku. Dažniausiai matomi nusikasymai, kurie užsikrėtus šia liga kone neišvengiami, nes taip žmogus natūraliai reaguoja į ligos simptomus.
Tiesa, yra kūno vietos, kurias dažniausiai pažeidžia niežų sukėlėjai. „Labiausiai paveikiama ten, kur yra ploniausia oda. Aišku, rankomis mes liečiamės prie visko – ir tų pačių daiktų, kuriuos naudojo ligonis, ir durų rankenų, ir klozeto dangčio. Rankų tarpupirščiai dažnu atveju yra pažeidžiami, taip pat gali būti pakinkliai, sėdmenys ir labai retais atvejais galvos sritis, ypač vaikams“, – labiausiai pažeidžiamas vietas vardijo NVSC specialistė.
Niežulys dažniausiai intensyviau ima varginti naktį, nes atsigulus į lovą sušylame, dėl šios priežasties suaktyvėja erkutės ir jų judesiai iššaukia niežulį. Patys niežuliai nekelia pavojaus sveikatai, tačiau gali sukelti antrinę infekciją:
„Antrinė infekcija gali atsirasti, jeigu nešvariomis rankomis ir dažnai kasomasi, atsiranda laisvi vartai per odą į organizmą ir galima įnešti sukėlėjus, kurie paskui gali išsivystyti iki pūlinių ir taip toliau. Tai taip pat veikia nervų sistemą, vienas žmogus yra atsparesnis, jis gali labiau save suvaldyti, o jautresnės nervų sistemos žmonės tai tikrai gali labai pakenkti, kadangi nėra ramybės nei dieną, nei naktį.“
Užsikrėtusiojo daiktai nukenksminami
Žmonių grupėje atsiradus ligos nešiotojui, svarbu imtis tinkamų veiksmų, kad būtų sustabdytas niežų plitimas. Kaip anksčiau pabrėžė M. Žygutienė, svarbiausia gydyti visus užsikrėtusius asmenis vienu metu, nes neužsikrėtusių tarpe atsiradus užkrato nešiotojui erkutės pašalinti nepavyks.
„Prieš naudojant medikamentus, tepalus, ligonis yra numaudomas, pakeičiama visa patalynė, visi jo individualūs daiktai, prie kurių jis lietėsi, yra nukenksminami, užsikrėtęs asmuo ištepamas vaistais ir 24 valandas neturėtų kontaktuoti su kitais asmenimis, taip pat gauti naujus, švarius rūbus“, – kokių priemonių imtis pasakojo M. Žygutienė.
Visi asmeniniai daiktai, kuriais naudojosi užsikrėtusysis, nukenksminami apdorojant juos karštu vandeniu, skalbiant juos ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje, kitu atveju turi būti imamasi atitinkamų veiksmų:
„Erkutė išorinėje aplinkoje be žmogaus gali išgyventi 3-4 paras, todėl daiktus, kurių negalima skalbti karštame vandenyje ar apdoroti karščiu, reikia sudėti į maišus, sandariai uždaryti ir patalpinti kažkokioje patalpoje maždaug savaitei. Jeigu maišai laikomi minusinėje temperatūroje, tada užtenka ir trumpesnio laiko tarpo.
Visi kilimai siurbiami, valymui galima naudoti sodos tirpalą.“ Kad apsisaugotumėte nuo niežų ir tikimybė užsikrėsti būtų mažesnė, specialistė pataria asmeninius higienos reikmenis naudoti tik patiems ir su niekuo nesidalinti, taip pat nesidalinti patalyne, rankšluosčiais. Aplinkoje pamačius asmenį, kuris galimai yra užsikrėtęs niežais ir pastoviai kasosi, reikėtų pasiūlyti apsilankyti pas gydytoją ir vengti kontakto.
Naudojantis bendru sanitariniu mazgu, visus daiktus rekomenduojama liesti tik su pirštinėmis arba po kiekvieno apsilankymo ar daikto panaudojimo nuplauti sodos tirpalu. Užsikrėtus niežais, skiriami vaistai gydymui, nes tai liga, kuri savaime nepraeina – erkutėms palanki terpė gyventi žmogaus odoje, todėl jos pačios nepasišalina.
