Ar nuo nerimo ir panikos gali būti nuolatinis dusulys, oro trūkumas?
Stresinės situacijos metu mūsų kūne įsijungia „kovok arba bėk“ reakcija, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kazakevičienė. Anot jos, kartais minčių nuraminimui gali pakakti šalto kompreso ar ledo kubelio.
„Patiriant stresą ir nerimą bei ypač ištikus panikos priepuoliams tampa sunku nuraminti savo mintis ir vertinti situaciją objektyviai. Mūsų kūnas yra pasirengęs gynybai: staiga organizme išskiria streso hormonas kortizolis, sukeliantis grandininę reakciją – pagreitėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, padažnėja ir pasunkėja kvėpavimas, trūksta oro. Tokiais atvejais gali padėti šalto kompreso laikymas prie krūtinės, ledo kubeliai delnuose. Jie padeda susikoncentruoti į savo kūną ir aplinką, nukreipdami dėmesį nuo streso šaltinio“, – pasakoja vaistininkė M. Kazakevičienė.
Kai daug nervinių situacijų ir stresų, kokie sveikatos negalavimai būna?
Atpažinti nerimą nėra sudėtinga, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė. Anot jos, apie tai išduoda tokie simptomai kaip miego sutrikimai, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, dusulys, dėmesio koncentracijos pablogėjimas, dirglumas, drebulys.
Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas poilsis – tai visiems gerai žinomi visapusiškos sveikatos principai. Vaistininkė pasakoja, kad neretai tai gali pasirodyti per sudėtinga ir atbaidyti žmogų nuo kasdienių įpročių keitimo. Ji pataria vietoje kardinalaus gyvenimo būdo pakeitimo imtis mažų veiksmų.
„Fizinis aktyvumas labai svarbus geros nuotaikos ir savijautos palaikymui. Nepamirškite – kad jums nebūtina iš karto sporto salėje kelti štangų ar nubėgti maratoną. Pradėkite nuo ilgesnių kasdienių pasivaikščiojimų gryname ore. Lygiai tas pats su mityba. Nesistenkite per dieną iš maisto raciono išbraukti visų transriebalų turinčių produktų. Geriau po truputį į lėkštę įdėkite daugiau daržovių bei papildomai vartokite B grupės vitaminus ir magnį, kurie gali sumažinti tokius simptomus kaip padidėjęs jautrumas, dirglumas, sustiprėjęs nerimas“, – pataria vaistininkė J. Deksnienė.
Neduoda ramybės spengimas galvoje, kas tai galėtų būti? Man 66 metai, esu labai jautri, dažnai patiriu stresą.
Nors gali pasirodyti, kad spengimą jaučiate galvoje, iš tiesų jis vyksta mūsų ausyse. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kad spengimą ausyse gali sukelti įvairiausios priežastys – nuo susidariusius sieros ausyse iki ligų ir traumų valantis ausis.
„Spengimas ausyse taip pat gali būti periferinių kraujagyslių kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse. Todėl atsiradus tokiam spengimui patariama kreiptis į gydytoją, kuris padėtų nustatyti spengimo priežastį ir paskirti tinkamą gydymą. Iki apsilankymo pas gydytoją, pasirūpinkite tinkama ausų higiena – naudokite specialius ausų purškalus ar jų skalavimo priemones. Taip pat venkite ausų krapštukų, kurie iš tikrųjų nėra saugūs ir gali sukelti tik papildomas ausų traumas“, – pasakoja vaistininkas M. Rutalė.
