Apie fizinę ir emocinę kūno taršą, ją sukeliančių toksinų kilmę ir būdus, kaip išvalyti organizmą kalbamės su gydytoja, sveikos mitybos ir gyvensenos konsultante, Sveikatos rūmų nare Asta Keturkiene.
Asta Keturkienė savo pastebėjimus grindžia ne tik ilgamete medikės patirtimi: klasikinės medicinos gydytoja, anesteziologė-reanimatologė, echoskopuotoja įkvėpimo semiasi iš ajurvedos mokymo.
„Ajurveda – seniausias medicinos mokslas, kuriame glūdi kinų, Tibeto ir kitų medicinos mokyklų ištakos“, – sako Asta. Ji tvirtina, kad liga yra netinkamo gyvenimo būdo, pirmiausia kenksmingos mitybos pasekmė.
Ir gydo, ir sargdina
– Dažnai sakoma, kad maistas yra vaistas. Tačiau ar visada?
Ajurvedoje teigiama, kad viskas, kas patenka į organizmą per penkias mūsų jusles: regą, klausą, uoslę, lytėjimą, skonį – yra maistas. Jis gali mus gydyti arba sargdinti.
Jeigu žiūrime smurto, pornografijos filmus, klausomės keiksmažodžių, apkalbų, kritikos, nešvankybių – užsiteršiame. Jeigu dėvime sintetinius rūbus, stipriai dažomės, tatuiruojame kūną – teršiame odą, nes oda yra ne tik valymo, bet ir virškinimo organas. Tai, ką ant jos užtepame, patenka į vidų.
Svarbu, kokius kvapus uodžiame. Mus dažnai valdo liežuvis – ant jo yra visi mūsų skonio receptoriai ir labai dažnai mes jam pataikaujame. Aš savo pacientų dažnai klausiu: dėl kokio organo pamaloninimo mes valgome. Ir dažniausiai mes valgome dėl… liežuvio.
Pagrindė ligų priežastis yra sveiko proto nepaisymas. O antroji – organizmo tarša.
Elementarus sveiko proto nepaisymo pavyzdys – alkoholio vartojimas. Žmogus žino, kad alkoholis nesveika, tačiau vis tiek geria, o vėliau susiduria su pasekmėmis.
– Dažnai girdime žodį „toksinai“. Vieni kalba apie būtinybę išvalyti nuo jų organizmą, kiti apskirtai neigia jų buvimą? Kas tai yra toksinai, kaip jie patenka į mūsų organizmą?
Toksinai yra kelių rūšių: vieni jų iš karto gaunami su nesveiku maistu: maisto priedais perdegintais aliejais, pusfabrikačiais, greituoju maistu. Tai yra to nesveikojo maisto, kurį turbūt kiekvienas galėtumėme lengvai įvardinti, rezultatas. Kai stebiu, kokį maistą parduotuvėse žmonės krauna į savo vežimėlius, man tiesiog darosi liūdna.
Kiti toksinai yra netinkamo virškinimo pasekmė. Prarytą maistą organizmas turi suskaldyti iki mikromolekulių – tuomet tas maistas mums tarnauja – jis įsiurbiamas ir formuoja mūsų audinius. Nepakankamai suvirškintas, nebaigtas virškinti maistas virsta toksinais.
Toksinai pradeda cirkuliuoti kraujyje ir, suradę silpną, pažeistą vietą, organą, jį sargdina. Toksinus valo kepenys, inkstai, oda. Kai organizmas turi visas jėgas skirti valymui, natūralu, kad mažėja jo gynybinės funkcijos.
Metas veikti
– Kokie požymiai rodo, kad organizmas yra užsiteršęs toksinais?
Vienas iš organizmo taršos požymių – darbingumo sumažėjimas, nes didžioji energijos dalis skiriama organizmo valymui. Taip pat odos blyškumas, pajuodę paakiai, blogas prakaito ar burnos kvapas, liežuvio apnašos, reguliaraus rytinio tuštinimosi nebuvimas, sumažėjęs apetitas, silpnumas, šaltkrėtis pavalgius. Kadangi užterštame organizme kaupiasi gleivės, gali susirgti sinusitu, bronchitu, lėtine sloga.
Jeigu organizme daug toksinų, gali sutrikti miegas, kamuoti galvos skausmai. Nėra gyvenimo džiaugsmo, pradeda dominuoti negatyvios emocijos: irzlumas, pyktis, liūdesys.
Jeigu žmogus pavalgęs apsunksta – tikriausiai kažką netinkamo suvalgė. Labai neromantiškas, bet tikslus toksinų indikatorius – išmatos. Apie toksinus išduoda labai blogas išmatų kvapas, jose matomos nesuvirškintos maisto dalelės ir jų lipnumas. Jeigu unitaze matosi jų pėdsakas – vadinasi, ten yra gleivių. Taip pat, jei tuštinamasi iš karto po valgio, tai gali būti ženklas, kad organizmas yra užterštas.
– Kaip reikėtų išvalyti organizmą?
Labiausiai užsiteršiame per virškinimo traktą, tad logiška, kad per virškinimo traktą turėtumėme ir išsivalyti.
Pirmiausia reikia aktyvuoti virškinimo sistemą, kad tuos pasklidusius toksinus virškinimo fermentai apvirškintų. Toksinus reikia „atmirkyti“, kad jie atšoktų. Kaip tai geriau padaryti praktiškai?
Toksinų charakteristika panaši į riebalų: jie yra sunkūs, riebūs, lipnūs.
Valant organizmą galima prisiminti posakį: „Toks tokį pažino“. Geriausiai toksinus riša ir iš ląstelės juos šalina būtent riebalai: aliejus, dar geriau lydytas sviestas ghi. Tiktai ghi nereikėtų naudoti šalto, pavyzdžiui, vietoj sviesto tepti ant duonos. Valant organizmą reikia aliejuotis kūną ir būtinai atlikti ajurvedinius masažus ar savimasažus, juos derinant su pasikaitinimu pirtyje arba bent jau po karštu dušu.
Vienas paprasčiausių apsivalymo namuose būdų – iškrovos dienos, per kurias valgomas tik vienas produktas, pavyzdžiui, grikiai, obuoliai, ypač tinka mungo pupuolės. Galima daryti iškrovos dieną ir su žaliaisiais kokteiliais. Rekomenduojama 1–2 iškrovos dienos per savaitę. Iškrovos dienos nėra tas pats, kas badavimas – maisto atsisakymas. Badauti reikėtų labai atsargiai, nes badavimas tinka ne kiekvienam. Netinkamai badaudami žmonės prisidaro daugybę rimtų sveikatos problemų.
Valantis svarbu suaktyvinti virškinimą – tai galima padaryti geriant kartumynų arbatas.
Į racioną turi būtų įtraukti šeši skoniai: saldus, rūgštus, sūrus, aštrus, kartus ir aitrus.
Dažnai manoma, kad sveikas maistas – neskanus. Kartais žmonės man priekaištauja: „Gydytoja, aš negeriu, nerūkau, vienintelis man likęs malonumas – skaniai pavalgyti, o jūs ir jį norite iš manęs atimti“. Tačiau sveikas maistas iš tiesų yra be galo skanus. Jis kvepia, gražiai atrodo. Ajurvedinėje virtuvėje maistas gardinamas kepintais prieskoniais. Eteriniai aliejai, kurie yra prieskoniuose išsiskiria, tik aukštesnėje negu šimto laipsnių temperatūroje ir suteikia patiekalams ypatingą skonį bei kvapą bei veikia gydančiai.
– Ar keičiasi gyvenimo kokybė išvalius organizmą?
Kai žmonės valosi, pirmiausia keičiasi jų būsena – atsiranda gyvenimo džiaugsmas. Žmonės atsisako ilgus metus vartotų vaistų. Pavyzdžiui, mano pacientai sureguliavę mitybą pasveiko nuo bronchinės astmos.
– Kaip ir minėjote, dažnai žinome, kas mums kenkia, bet neturime valios atsisakyti savo žalingų įpročių, o gal tiesiog neįsivaizduojame savo ryto be kavos puodelio ar romantiško vakaro be vyno taurės… Gal iš tiesų nevertėtų iš savęs atimti tų malonumų?
Kava sukelia priklausomybę, išbalansuoja psichiką, didina rūgštingumą ir skatina uždegiminius procesus, dėl šlapimą varančių ingredientų sausina organizmą.
Žmonės skundžiasi, kad negali be kavos atsikelti. Bet jeigu prisivalgome nakčiai ir organizmas negali ilsėtis, o turi virškinti – o naktį virškinama labai blogai – negalime pailsėti. Viena iš toksinų taršos priežasčių yra naktinis valgymas, užkandžiavimas. Jeigu dar ir vėlai gulamės, tai ryte be kavos ir nebegalime atsikelti.
Alkoholis veikia panašiai, be to, jis ypatingai džiovina organizmą. Kitą dieną po išgertuvių žmogų tarsi degina iš vidaus, jisai geria vandenį ir niekaip negali sustoti.
Žmonės vartoja alkoholį, nes be jo nebemoka atsipalaiduoti. Daugelis gyvena „lenktyninio arklio“ principu, kuomet gyvenimas yra nuolatinė kova, konkurencija, norima gauti vis daugiau ir daugiau.
Kavą galima pakeisti cikorijos, pienių šaknų, gilių, miežių gėrimais, prieskoninėmis arbatomis. Šiuose gėrimuose nėra kofeino ir jie nesukelia priklausomybės.
Dievas yra tobulas, jis ir mus negalėjo sukurti netobulus, tokius, kuriems dar iš išorės reikėtų dopingo.
– Ar išsivalius organizmą vėl neužgriūna ankstesnių įpročių lavina: juk turbūt daugelio mūsų kasdienybės palydovai yra nuolatiniai stresai, nežinia dėl ateities?
Yra daug žmonių, kurie gyvena chaotišką netvarkingą gyvenimą, kartą metuose pasivalo ir vėl leidžia sau gyventi taip, kaip įpratę.
Organizmo valymą palyginčiau su namų švara: jeigu butas nešvarus, tai atrodo, kad per jį gali eiti, kas tiktai nori. Bet kai aš išplaunu savo butą, tada jau žiūriu, kad kiti nevaikščiotų po jį purvinais batais. Jeigu aš jau susitvarkau, tada sąmoningai stebiu, kaip aš gyvenu. Dažnas mes turime motyvaciją tvarkymuisi – ligą.
Pagrindiniai sveikos mitybos principai
– Kaip ilgiau išlaikyti savo vidinius namus švarius? Kokie pagrindiniai sveikos mitybos principai pagal Ajurvedą?
Sudarant asmeninį mitybos planą reikia atsižvelgti į tris dalykus: metų laiką, paros laiką ir konstitucinį žmogaus tipą.
Nematydama žmogaus galiu pateikti labai bendro pobūdžio mitybos rekomendacijas.
Pusryčiauti reikėtų 8–9 valandą ryto ir valgyti saldų maistą. Bet saldus maistas tai ne šokoladai ar bandelės. Saldų skonį turi grūdinės kultūros. Tad pusryčiams tinka košės, kurias galima saldinti agavų, beržų sirupu, pagardinti datulėmis, razinomis, goji uogomis, džiovintais vaisiais. Džiovinti vaisiai suminkštės košei verdant. Šiltuoju metų laiku pusryčiams puikiai tiks ir žaliasis kokteilis, kuris ne tik pasotins, bet ir padės išvalyti organizmą.
Pietauti reikėtų 12–14 valandomis ir valgyti tai, kas yra sunkiausiai virškinama: ankštines, grūdines kultūras, kas valgo žuvį ar mėsą. Toks maistas reikalauja didžiausių energijos sąnaudų, o kai saulė yra zenite, mūsų virškinimo sistema yra aktyviausia.
Vakarienę ruošiame 17–18 valandą. Tinka daržovių sriuba su kruopomis, troškintos daržovės ir/ar grikių košė. Kitos košės nelabai rekomenduojamos, nes skatins gleivių išsiskyrimą.
Užkandžiams galima rinktis salotas, riešutus. Riešutus rekomenduojama mirkyti ne mažiau kaip aštuonias valandas. Valgant išbrinkusius jungtys tarp molekulių yra daug lengviau išardomos, todėl riešutai lengviau įsisavinami ir nesukels pilvo pūtimo.
Žmogui, kuris linkęs kaupti svorį, užtektų ir kelių riešutų. Bet yra žmonių, kurių apetitas yra puikus, medžiagų apykaita greita. Jie apsisuka ir po valandos kitos – vėl alkani, nesvarbu kiek maisto sušlamštė. Tokie žmonės riešutų gali valgyti ir daugiau, tačiau ne nakčiai, nes riešutai – ne vakaro maistas.
Labai svarbu, kad valgant mityboje dalyvautų visos penkios juslės, nes tuomet daug geriau aktyvuojasi virškinimo fermentai. Kai matome gražiai paruoštą, skanų, spalvingą maistą, uodžiame jo kvapą, girdime, kad keptuvėje spraga, čirška, imame, liečiame maistą ranka – išsiskiria seilės. Šitoks gerėjimosi ir „skanavimo“ dar nepraryjant procesas aktyvina virškinimo fermentų išsiskyrimą – tikėtina, kad maistas bus geriau įsisavintas, suskaidytas ir nevirs toksinais.
– Sveika mityba neįsivaizduojama be šviežių daržovių, žalumynų. Tačiau jų sezonas mūsų šalyje greitai baigiasi.
Nuo vėlyvo rudens iki vėlyvo pavasario daržovių kelias nuo lysvės iki mūsų stalo yra ilgas. Tačiau termiškai apdorojant atvežtines daržoves dalis nitratų suyra. Valgyti daržoves yra daug sveikiau negu pusfabrikačius ar greitą maistą.
Dabar puikus metas panaudoti gamtos dovanas: aš pati verdu pušų ūglių sirupą, pienių žiedų medų. Šie produktai praturtina mitybos racioną, stiprina imunitetą.
– Neseniai viešėjote Kėdainiuose. Kokį įspūdį paliko susitikimas su kėdainiečiais, kokie klausimai aktualiausi šio krašto auditorijai?
Kėdainiuose gyvena daug puikių, šviesių žmonių, suprantančių, jog ne bet kaip turėtume gyventi. Jie ieško dvasinių žinių, nes supranta, kad materialūs turai laikini. Kaip kad inkaras už vandens neužsikabina, taip ir mes stabilumo turėtume ieškoti dvasiniuose dalykuose. Senokai pažįstu gražią bendruomenę sutelkusią jogos mokytoją Vladą.Butkienę. Savo nuoširdumu ir vidine šviesa sužavėjo Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos renginių organizatorė Laima Žilytė.
Kėdainiečiai domisi savo dvasine bei kūno sveikata. Vieno susitikimo metu buvo aptarta sąlyginai nedaug klausimų. Užsimezgęs abipusis gražus ryšys, matyt, mus su vyru parvilios į Kėdainius vėl ir vėl.
Toksiškų santykių pinklėse
– Mūsų sveikatai labai svarbu visaverčiai, harmoningi santykiai. Viename iš savo interviu Jūs priminėte labai gražų posakį apie vyro ir moters ryšį: „Vyrai degraduoja, kai neturi kuo rūpintis, o moterys – kai niekam nerūpi“. Statistikos departamento duomenimis, 2017 metais 100 santuokų teko 39,7 ištuokos. Į ką reikėtų atsiremti toms moterims, kurios jaučiasi paliktos, įskaudintos, vienišos ir nemylimos?
Moteris kuri negauna meilės, įvertinimo dažnai prasigeria, pradeda vartoti vaistus – jai gali išsivystyti cheminė priklausomybė.
Ką daryti? Reikia glaustis prie tokių žmonių, kurie turi kitą patirtį ir kitaip jaučiasi. Būkime su tais, kurie yra nugalėtojai, kurie sprendžia savo problemas ir yra pozityvūs. Atsiribokime nuo niurzgančių, kritikuojančių, apkalbančių, besigardžiuojančių svetimomis nelaimėmis žmonių.
Kenčianti moteris pirmiausia turi atsiremti į kitas moteris. Labai svarbu leisti sau mielas pramogas, nuskaidrinti kasdienybę maloniomis smulkmenomis, pasirūpinti savimi. Juk kaip dažnai mes sau iš tikrųjų neleidžiame paplepėti su drauge, pasidaryti pedikiūro ar tiesiog pasimėgauti vonia. Moterys dažnai neleidžia sau jokių pomėgių, nes jai įskiepyta, kad ji – niekam tikusi. Pramogos nebūtinai kainuoja. Puikiai išlaisvina šokis, nebūtinai poroje. Piešimas, dainavimas – reikia atrasti laiko ir užsiimti tuo, kas patinka. Ir neįsitraukime į nuolatines apkalbas apie vyrus, piktinimąsi jais. Nesveikų santykių priežasčių ieškokime pirmiausia savyje, antraip vėl užlipsime ant tokio pat grėblio, tik kitaip dažyto ir kitur pastatyto.
– Kodėl moterys nesugeba nutraukti jas žalojančių santykių?
Nevisaverčių santykių patirtis ateina iš vaikystės. Iki penkerių metų mes formuojamės kaip asmenybės. Moterys, kurios gyvena destrukciniuose santykiuose, nuo mažens įpratusios gyventi aukos vaidmenyje. Jų dvasinis skausmo slenkstis yra labai aukštas ir jos daug ką pakelia. Jos žino, kad kitaip nebus ir nesiryžta kažką keisti. Dukros, užaugusios tokiose šeimose, neturi savivertės, jos nežino, kad yra vertos meilės.
Sunkūs pokario laikai užaugino traumuotas kartas. Niekas neklausė: „kodėl šiandien, dukrele, verkei, kodėl bijai, kodėl nenori į mokyklą, kodėl tu pyksti“. O apie tai, kad vaiko reikia atsiprašyti, nebūdavo net kalbos.
Tėvai mano, kad svarbiausia, jog vaikas būtų apsirengęs, pavalgęs, nesušaltų, ir patys dažnai nežino kaip bendrauti su vaiku, ką jam patarti. Jie patys turi daug neišgyventų emocijų. O jos niekur nedingsta.
Vienišumo jausmas taip pat rodo ryšio su Kūrėju nebuvimą. Jeigu turiu ryšį su Kūrėju, žinau, kad viena, bet nesu vieniša, jaučiu, kad Jis manimi visada rūpinasi.
Dažnai turime pretenzijų, kad mums kažkas nedavė to, ko norėjome ir neturime dėkingumo jausmo. O dėkoti tikrai turime už ką. Mes kiekvieną dieną pabundame ir matome prasidedančią dieną. Galbūt matome ne tai, ką norėtumėme, tačiau matome. O kiek žmonių tiesiog nebeatbunda arba yra akli. O mes kam ką duodame?
– Kodėl iš esmės sukuriami žalingi santykiai?
Mokomės daug ko. Mokomės profesijos, amato subtilybių, laikome vairavimo egzaminus. Tačiau kaip kurti šeimą mūsų niekas nemokė.
Vyrai degraduoja šalia valdingos, griežtos, kontroliuojančios – vyriškos moters. Vyriška moteris niekada nebus įdomi vyriškam vyrui. Nes vyriškas vyras yra pareigingas ir turi visas vyriškas savybes. Jis prisiima atsakomybę už savo šeimą ir šeimos emocinį gyvenimą.
Vyriška moteris sudomins moterišką vyrą. Taip jau iš karto kuriama šeima, kurioje nei moteris, nei vyras vienas kito negerbia. Jeigu mama tėtį tik kritikuoja, jo negerbia, mergaitė užaugs nepasitikėdama visais vyrais, o berniukui, kuris neturi vyriško elgesio pavyzdžio, bus sunku ugdyti vyriškas savybes. Įsisuka užburtas ratas. Tačiau mokydamiesi ir tobulėdami nesėkmių grandinę galime nutraukti ir savo vaikams neperduoti karčios patirties.
