Sveikata

Negana to, kad nesitikrina profilaktiškai, net pajutę ar pastebėję susirūpinimą keliančius simptomus, pavyzdžiui, kraują tuštinantis, žmonės delsia kreiptis į gydytojus. Be to, vengia apie tai kalbėti ir su artimaisiais. Toks simptomų ignoravimas neretai baigiasi vėžio diagnoze. Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr.

Prabėgo penkeri metai nuo COVID-19 pandemijos pradžios Lietuvoje. Gyventojai vardija labiausiai įstrigusius atsiminimus ir skaudžias pasekmes, kurios lydi juos ir šiandien. Pasak sociologų, dalis žmonių per pandemiją išmoko gyventi vieni, dirbti nuotoliniu būdu, dėvėti kaukes ir prisitaikyti prie karantino sąlygų. Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios iki šiandien nuo COVID-19 Lietuvoje mirė beveik 10 tūkstančių žmonių.

Vis daugiau lietuvių pirkti vaistų važiuoja į kaimyninę Lenkiją. Taip TV3 žinioms patvirtino lenkai vaistininkai ir patys kalbinti lietuviai. Žmonės aiškina, kad važiuoja ne iš gero gyvenimo, o kad kai kurie vaistai ten dvigubai pigesni, o kai kurie net penkiskart.  Lietuviai Lenkijoje šluoja medikamentus nuo peršalimo, širdies ligų, perka ir gerokai pigesnius papildus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad organizuoja šachtinių šulinių ir gręžinių (seklesnių nei 50 metrų gylio), kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Vandens tyrimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis – tereikia kreiptis į NVSC departamentą ar jo skyrių, kurio teritorijoje yra šachtinis šulinys ar gręžinys, ir pateikti prašymą.

Netinkami miego įpročiai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria mūsų visuomenė. Pasaulio miego asociacija miegą įvardija kaip vieną svarbiausių bendros fizinės ir smegenų sveikatos komponentų ir ragina jį laikyti svarbiu sveikatos prioritetu. „Vaikai nuo pat mažens darželiuose yra mokomi, kaip tinkamai valytis dantis, sveikai maitintis, reguliariai sportuoti.

Savaitgalį prognozuojami pavasariškai orai ir šviečianti saulė gali paskatinti praleisti daugiau laiko gamtoje. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė primena, kad erkės jau suaktyvėjo, todėl reikėtų leisti laiką gamtoje atsargiai. Erkės gali pernešti pavojingas ligas, tokias kaip erkinis encefalitas ar Laimo liga, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pašalinti įsisiurbusią erkę ir ką daryti po įkandimo, rašoma pranešime spaudai.

Daugelis yra susidūrę su ausies uždegimu, kurį lydi itin stiprus skausmas, dažnai prilyginamas danties skausmui. Jis atsiranda staiga, todėl svarbu žinoti, kokių pirmų veiksmų reikėtų imtis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė atskleidžia, kas sukelia ausies uždegimą, bei pataria, kaip teisingai jį gydyti.  Kepurė nuo ausies uždegimo neapsaugos „Šaltuoju sezonu ausies uždegimas pasitaiko dažniau, tačiau jį sukelia ne vaikščiojimas be kepurės, kaip mano kai kurie pacientai.

Motinos burnos sveikata glaudžiai susijusi su būsimo kūdikio sveikata. Tyrimai rodo, kad nėštumo metu moters dantų ir dantenų būklė gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko burnos sveikatai. Hormoniniai pokyčiai šiuo laikotarpiu didina dantenų uždegimo riziką, o netinkama burnos higiena ar negydytas dantų ėduonis gali lemti, kad ėduonį sukeliančios bakterijos bus perduotos vaikui.  Pasak Kauno klinikų Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos gydytojos vaikų odontologės prof.

Ilgėjančios dienos ir natūrali saulės šviesa už lango daugeliui žmonių leidžia jaustis žvaliems ir energingiems. Tačiau, tarptautinio tyrimo apie miegą duomenimis, iki idealios miego trukmės Lietuvos gyventojams trūksta 1 valandos ir 19 minučių. Pasaulyje šis rodiklis siekia 1 valandą ir 20 minučių. Miego trūkumą dažniausiai lemia nerimas, kurį teigia jaučiantys kas penktas Lietuvos gyventojas, įkyrios mintys ir jausmai arba vidinis polinkis būdrauti, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pradeda visuomenės informavimo apie vėžį kampaniją „Po TO“, sieksiančią priminti, kad šios ligos diagnozė dar nėra nuosprendis, o gyvenimas po jos nesustoja. Prie kampanijos palaikytojų jungiasi ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Šį pavasarį jau spėjome pasitikti keletą šiltesnių dienų, kurių metu turbūt daugelis žmonių pakeitė avalynę iš žieminių batų į lengvesnius. Vis daugiau laiko lauke praleidžiame aktyviai – daugiau vaikštome ir bėgiojame, tačiau ne visada tam pasirenkame tinkamo dydžio avalynę. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad siauresnė avalynė gali spausti kojų nagus ir paskatinti jų įaugimus. Tačiau tai ne vienintelė įaugančių nagų priežastis.

Vitaminas C ne veltui yra linksniuojamas tarp svarbiausių antioksidantų, padedančių sustiprinti imunitetą ir ilgiau išsaugoti jaunystę. Tačiau, nepaisant to, kad dažnas žino, jog organizmui reikia vitamino C turinčių produktų ar maisto papildų, ne visi juos vartoja teisingai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė dalijasi keturiomis netikėtomis, tačiau dažnomis klaidomis, kurios gali trukdyti organizmui pasisavinti reikalingą vitamino C kiekį. 1 klaida.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje.

Kasmet vidutiniškai 80 tūkstančių Lietuvos gyventojų pasinaudoja ligonių kasų kompensuojamu dantų protezavimu. Nors šias paslaugas gauti tapo paprasčiau ir greičiau, vis dar kyla klausimų apie kompensavimo sąlygas, išlaidas bei paslaugų teikimo tvarką. Pasaulinės burnos sveikatos dienos proga primename pagrindinę informaciją, kuri padės pasinaudoti šia galimybe be rūpesčių.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC) prognozuoja, jog šį pavasarį Europos Sąjungoje (ES) ir Europos ekonominėje erdvėje (EEE) gali padaugėti susirgimų tymais skaičius, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog metabolinis sindromas iki 2 kartų padidina širdies ir kraujagyslių ligų, apie 1,5 karto – bendro mirtingumo ir net 5 kartus – 2 tipo cukrinio diabeto riziką. Nors apie 40 proc. atvejų nustatoma vyresniems nei 60 m. amžiaus asmenims, pastebima, kad šis sindromas diagnozuojamas vis jaunesniems. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė dr.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmaujanti mirties priežastis tarp Lietuvos gyventojų: kasmet daugiau nei pusė gyventojų miršta nuo šių ligų. Tačiau net 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų bei su jomis susijusių ankstyvų mirčių galime išvengti.

Meningokokinė infekcija – viena pavojingiausių, kurios žaibinė forma gali baigtis ir mirtimi. Nuo šios klastingos ligos nėra apsaugoti nei vaikai, nei suaugusieji. Per pirmus šių metų mėnesius Lietuvoje jau užfiksuoti 9 meningokokinės infekcijos atvejai, deja, dviem asmenims liga baigėsi mirtinai. Kaip portalą tv3.lt informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vasario mėnesį fiksuotos 2 mirtys nuo meningokokinės infekcijos. Liga pasiglemžė Vilniaus ir Šiaulių apskričių gyventojus.

Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu kasmet nustatoma maždaug 1 milijonas naujų skrandžio vėžio atvejų, tad ši liga pagal dažnį patenka į onkologinių ligų TOP 5 sąrašą. Nors bendras sergamumas šio tipo vėžiu nuosekliai mažėja, daugėja jaunų sergančių žmonių, o dėl vėžio nustatymo vėlyvose stadijose, nedžiugina ir žemi išgyvenamumo rodikliai.

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie, nepaisydami prastos savijautos, nusprendžia eiti į darbą. Pasak vaistininkės, dėl to negalima kaltinti vien nepalankių nedarbingumo sąlygų – svarbų vaidmenį atlieka ir darbo kultūra.  Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Irenos Viktorijos Aukštikalnienės, dažniausiai žmonės mano, kad jų ligos simptomai nėra rimti, todėl jie paprasčiausiai pasirenka nesikreipti į gydytoją.

Sekmadienį, po sunkios ligos, anapilin iškeliavo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės bei Alytaus rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas Audrius Matulevičius. Balandžio 1 dieną gydytojui būtų sukakę 52 metai. A. Matulevičius daugybę metų dirbo Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus šeimos gydytoju. Atsisveikinama su ilgamečiu gydytoju „Tai labai didelė netektis tiek jo šeimai, tiek mūsų – medikų bendruomenei. Buvo labai darbštus, draugiškas, atsidavęs profesijai.

Atrodo, vėžys yra ta liga, apie kurią reikėtų papasakoti jei ne draugams, tai bent jau giminaičiams, nes ji gali būti paveldima. Vis tik vienas dažniausių vėžinių susirgimų, storosios žarnos vėžys, yra ne ta tema, kuria žmonės drąsiai pasikalba. Maža to, gyventojai net ir kviečiami neatvyksta pasitikrinti į vykdomas nemokamas prevencines patikros programas, tikslinių grupių aktyvumas siekia apie 40 proc., sako Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr.

Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 1454,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (10-ąją savaitę buvo 1776,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Be to, fiksuota dar 4 mirties nuo gripo atvejai, jauniausiam buvo virš 30 m. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu (2024 m. 11-ąją savaitę) jis buvo mažesnis (1029,7 atvejo 100 tūkst.

Trečiąją kovo savaitę tradiciškai kalbama apie apsinuodijimų prevenciją. Visuomenė raginama būti budresne, mat šiuo metu pasaulyje yra vartojama daugiau nei 60 000 įvairių cheminių medžiagų ir preparatų. Net dešimtadalį jų dažnas mūsų vartojame kasdien buityje: skalbdami, valydami namus, dirbdami sode ar darže, gražindami savo išvaizdą, sirgdami.

Pasaulyje apie trečdalis suaugusiųjų serga venų varikoze, o moterims dėl hormonų įtakos ši rizika yra žymiai didesnė nei vyrams. Ši liga ne tik keičia kojų išvaizdą, bet ir reikalauja nuolatinės priežiūros bei gali sukelti pavojingas komplikacijas. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis paaiškina, kaip anksti atpažinti venų varikozę ir sušvelninti jos simptomus, rašoma pranešime spaudai.

Dar 2022 metais, remiantis REACH reglamentu (angl. Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemicals), visoje Europos Sąjungoje buvo ženkliai apribotas žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų naudojimas tatuiruotėms ir permanentiniam makiažui skirtuose dažuose. Visgi 2024 metais atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė – kai kurių iš šių medžiagų kiekiai dažuose vis dar ženkliai viršija leistinas ribas.

Nuo praėjusių metų rugsėjo visi 50–55 metų gyventojai pradėti skiepyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis nupirkta erkinio encefalito vakcina. Iki šių metų kovo mėnesio nemokamai bent viena vakcinos doze jau pasiskiepijo pirmieji 21,5 tūkst. gyventojų, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Specialistai primena, kad dabar yra tinkamas metas pradėti skiepijimo kursą, kad iki vasaros organizmas spėtų suformuoti apsaugą nuo pavojingos ligos.

Ne tik ilgos eilės, bet medikų trūkumas regionuose – ilgą laiką linksniuojama ir tik aštrėjanti problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė su komanda paskelbė, kad per porą metų į rajonus ruošiasi pritraukti net 100 gydytojų ir 500 slaugytojų. Pati medikų bendruomenė kritiškai vertina tokius pažadus. Atsižvelgiant į regionų poreikį, į juos ketinama pritraukti ir išlaikyti ne mažiau kaip 100 gydytojų bei 500 slaugytojų. Tai numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo projekte.

Žmogus vidutiniškai pramiega apie 27 metus, taigi praktiškai trečdalį savo gyvenimo. Ir nors kai kurie nori leisti laisvalaikį ar dirbti miego sąskaita, gydytojai perspėja taip nežaisti. Ilgainiui miegant per trumpai išauga ne tik ligų, bet ir mirtingumo rizika. VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė, miego sutrikimų specialistė dr. Raminta Masaitienė pabrėžė, kad miegas mums gyvybiškai būtinas. „Tai – kaip vanduo, oras ir maistas, be miego negyventume.

Staigiems temperatūros pokyčiams ir įvairioms infekcijoms atspari imuninė sistema, atrodo, yra kiekvieno siekiamybė. Tačiau gydytojas pabrėžia, kad pernelyg aktyviai veikianti imuninė sistema gali kelti ir pavojų. Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakė tai, ką kiekvienas turėtų žinoti apie mitais apipintą imunitetą.

Lietuviai vis dar suvartoja per daug gyvūninės kilmės riebalų ir per mažai daržovių, konstatuoja mitybos specialistas prof. Rimantas Stukas. Tuo metu būtent daržovės, kaip ir grūdinės kultūros bei rauginti produktai yra būtini gerųjų žarnyno bakterijų ir kartu – tinkamai smegenų bei imuninės sistemos veiklai.  Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus, visiems lyg aišku, kodėl per daug gyvūninės kilmės riebalų ir per mažai daržovių nėra gerai.

Statistika rodo, kad vėžinių susirgimų daugėja ir tam priežasčių yra ne viena: gerėja vėžio diagnostika, visuomenė gyvena ilgiau, kartu daugėja ir vėžį sukeliančių veiksnių, tokių kaip tarša. Kovojant su vėžiniais susirgimais itin svarbus imunitetas. Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro onkologas chemoterapeutas Marius Strioga tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakė tai, ką kiekvienas turėtų žinoti apie mitais apipintą imunitetą.

Svajojantiems apie akinamai baltą šypseną – medikų įspėjimas. Jeigu jau sugalvojote išsibalinti dantis, turėtumėte tai daryti tik pasikalbėję su savo odontologais. O jie rekomenduoja „nepasimauti“ ant reklaminių filmukų, kuriuose pardavėjai bando įsiūlyti neva stebuklingas pastas. Pastaruoju metu jos ėmė itin populiarėti, tad medikai įspėja, kad daugėja ir rizikuojančių likti be dantų.

Su dideliu pagreičiu augantis grožio ir jaunystės kultas verčia sunerimti ne tik grožio specialistus, bet ir pačią visuomenę. Kosmetologai stebisi vis labiau jaunėjančiais klientais, kurie vos sulaukę 18 metų darosi botulino, hialurono injekcijas, o ypač populiaru šiandien – lūpų putlinimo procedūros. Psichologai savo ruožtu tvirtina, kad perdėtos pastangos dirbtinai kurti išvaizdos patrauklumą tik slepia psichologines problemas.

Nuolat akcentuojama, kad išvengti ligų laiku padeda nuosekli profilaktika. Ji apima ne tik tam tikrus gyvensenos įpročius, bet ir reguliarų sveikatos pasitikrinimą. Tam yra numatytas visas paketas tyrimų, kuriuos šeimos gydytojas gali atlikti nemokamai. Tiesa, tą jis gali padaryti tik savo kompetencijos ribose. Kaip pabrėžia Valstybinės ligonių kasos specialistai, visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia.

Turbūt ne vienam atpažįstama situacija, kai esant slogiai nuotaikai norisi kažko saldaus, pavargus – suvalgyti vos ne visą šaldytuvo turinį arba, atvirkščiai, išgyvenant stiprias geras emocijas apsidovanoti kažkuo skaniu.

Dėl išaugusios snukio ir nagų ligos grėsmės nuo penktadienio neribotam laikui uždrausti renginiai su porakanopiaisi ūkiniais gyvūnais, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Snukio ir nagų liga – labai užkrečiama, o didžiausia rizika ją išplatinti kyla per gyvūnų judėjimą, užkrėstus gyvūnus, žmones, turėjusius kontaktą su liga, ar gyvūninės kilmės produktus iš pavojingų teritorijų.

Kovas – storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo. Nors šios ligos paplitimas visuomenėje didėja, o gyventojai nuolat kviečiami išsitirti pagal storosios žarnos vėžio prevencijos programą, bet tik nedidelė dalis skuba ja pasinaudoti. Įsitikinti, kokia svarbi gali būti ankstyva diagnostika, teko Terapijos dienos stacionaro pacientei Irenai, kuriai nustatyta mažakraujystė slėpė kur kas rimtesnę ligą, rašoma pranešime spaudai.

Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos panaudojimą ir daugelį kitų fiziologinių procesų. Sutrikus jos veiklai, pirmieji požymiai dažnai atsispindi odoje, plaukuose ir naguose – jie praranda sveiką išvaizdą. Hormonų disbalansą galima nustatyti specialiais tyrimais, kurie leidžia laiku imtis tinkamų priemonių ir sustabdyti nepageidaujamus pokyčius. Kai skydliaukė gamina per mažai hormonų, diagnozuojama hipotirozė, o kai hormonų gamyba yra per didelė – hipertirozė.

Geležies trūkumas, neįsisavinimas – šiuolaikinės medicinos problema. Vakarų Europoje skaičiuojama, kad iki 20 procentų atvejų nepakankama geležies cirkuliacija gali lemti hormonų disbalansą, pabrėžia mokslininkas, biomedicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas.  „Moterys, kurioms būdingos gausios mėnesinės, dažnai susiduria su geležies trūkumu, kuris, esant prastam įsisavinimui, gali dar labiau pabloginti situaciją, didindamas kraujavimo gausumą ir skausmingumą“, – sako jis.

Kiekvienas pacientas Lietuvoje, kuriam skiriami kompensuojamieji vaistai, susiduria su priemokomis – suma, kurią jam tenka primokėti. Dėl atsirandančių papildomų kompensavimo mechanizmų, pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus kasmet vis mažėja. Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį visa pacientų priemokų suma sumažėjo kone dvigubai.

Tymų atvejų skaičius Europoje 2024 m. išaugo dvigubai ir pasiekė aukščiausią lygį per 25 metus, ketvirtadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija, akcentuodama, kaip svarbu skiepytis, siekiant neleisti šiai ligai plisti. Pernai PSO Europos regione, kurį sudaro 53 šalys ir kuriam taip pat priklauso Vidurio Azija, buvo užregistruota 127 350 tymų atvejų ir 38 mirtys. Daugiausiai susirgimų užfiksuota Rumunijoje ir Kazachstane – atitinkamai 30 692 ir 28 147 atvejai.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia jau pradėjusi peržiūrėti Vyriausybės nutarimą, kuriuo nustatomi tam tikrų paslaugų rajono įstaigose išlikimo rodikliai. Praėjusios Vyriausybės priimtame nutarime šiuo metu patvirtinti tam tikri kriterijai, kurių (skaičiuojant nuo 2023 m. per dvejus metus) neatitinkančios ligoninės turėtų užverti kai kuriuos skyrius. Čia iš esmės kalbama apie akušerijos, chirurgijos paslaugas ir vaikų ligų skyrius.

Daugiausia vitaminų ir mineralų organizmas sunaudoja žiemos metu, todėl pavasarį nemažai žmonių susiduria su jų trūkumu. Tai pasireiškia tiek nusilpusiu imunitetu ir energijos stoka, tiek odos bei regėjimo problemomis. Kaip apsisaugoti nuo pavasarinių peršalimų ir užbėgti už akių įvairiems alerginiams susirgimams, pasakoja Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Loreta Ulienė.

Geresni santykiai šeimoje tiesiogiai lemia mažesnį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą jaunimo gretose, rodo ketvirtadienį Vilniaus visuomenės sveikatos biuro pristatytas tyrimas apie žalingus dešimtokų įpročius.

Pasirodžius pranešimams, kad Vokietijos žvalgybos agentūra BND surinko patikimų įrodymų, jog koronaviruso pandemija prasidėjo dėl nuotėkio iš laboratorijos Kinijos Uhano mieste, Kinija ketvirtadienį paragino laikytis atsargumo ir politinio santūrumo. „Kalbant apie koronavirusą, Kinija griežtai atmeta bet kokios formos politinį pozavimą“, – Pekine pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Reaguojant į kasmet mažėjantį gimdymų skaičių LSMU Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos skyriuose, uždaromi Prano Mažylio gimdymo namai. Pasak LSMU Kauno ligoninės generalinės direktorės Dianos Žaliaduonytės, atsisakyti veiklos P. Mažylio gimdymo namuose pasirinkta dėl kelių svarbių priežasčių. „Pirmiausia, tai nuo ligoninės pagrindinių padalinių nutolęs pastatas, kuriam prižiūrėti reikalinga atskira komanda.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje pastaruoju metu netrūksta reikšmingų pokyčių – į naują pastatą perkelta Kauno centre veikusi Ortopedijos traumatologijos klinika, atnaujinta svarbi tyrimų įranga, plečiamos dienos stacionaro paslaugos. Neatidėliotinų sprendimų reikalauja ir regiono demografiniai pokyčiai bei medicinos personalo trūkumas.  Puse tūkstančio mažiau gimdymų Pernai Lietuvoje gimė mažiausiai vaikų per visą nepriklausomybės istoriją.

Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus diagnozuojama apie 2 tūkst. naujų atvejų. Tačiau yra ir kuo pasidžiaugti: esame vienintelė Europos šalis, kurioje vykdoma prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Anot specialistų, kadangi Lietuva šioje srityje yra sukaupusi didžiausią patirtį Senajame žemyne, privalome būti kelrodžiu kitoms valstybėms, kaip turi būti vykdoma tokia diagnostikos programa.