žuvis

 Prieššventiniu laikotarpiu suaktyvėja prekyba žuvininkystės produktais. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse nuolat tikrina šių produktų saugą, kokybę, atsekamumą, ženklinimą, reikiamos informacijos pateikimą vartotojams, produktų laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminus.

 Gyvos žuvys turi būti laikomos švariame, deguonies prisotintame (aeruotame) vandenyje. Jos neturi skleisti pašalinio kvapo, turi laisvai plaukioti. Tačiau kai kurių žuvų akvariumuose gali būti ir daugiau (pvz., karpių ar lynų), nes jos ne tokios reiklios aplinkai. Šviežių žuvų oda turi būti blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, pelekai ir uodegos neapdžiūvę, nesusiklijavę, žiaunos – rausvos, akys neapsiblaususios.

Iki didžiųjų žiemos švenčių liko šiek tiek daugiau nei kelios savaitės, todėl mintys kokiais patiekalais nustebinti artimuosius vis labiau neduoda ramybės. Kai kurioms šeimininkėms prieš šv.

Keistas vaizdo įrašas paplito internete. Jame užfiksuota kaip užšaldyta žuvis ėmė ir atgijo. Tai gali būti vienas iš didžiausių 2018 metų stebuklų. Žuvis atgijo po to, kai buvo paleista į šiltą vandenį. Šis klipas nufilmuotas Japonijoje. Iš pradžių matome kaip žuvis paimama iš ledo vonios. Termometras rodo du laipsnius žemiau nulio. Žuvis išimama ir primena kietą ledo gabalą.Ji siunčiama iš rankų į rankas. Po kelių sekundžių žuvis įmetama į mažą vandens talpyklą su šiltu vandeniu.

Valgydami daugiau šių riebalus deginančių maisto produktų greičiau atsikratysite nepageidaujamo svorio, rašoma dailystar.co.uk. Formą geriausia palaikyti sveikai maitinantis ir sportuojant, tačiau yra tam tikrų gudrybių, padėsiančių kūnui sudeginti daugiau riebalų. Įrodyta, kad kai kurie natūralūs maisto produktai ir gėrimai pagreitina medžiagų apykaitą ir skatina riebalų šalinimą.

Lapkričio 11 horoskopas 12 zodiako ženklų: Avinas Nebijokite daug užsibrėžti: šiandien jums pavyks iš tiesų nemažai nuveikti. Vakaras geras atviram pokalbiui su antrąja puse, jūsų santykiai gali pasikeisti į gera. Tauras Gerų pokyčių metas, kol kas sėkmė priklausys tik nuo jūsų. Jei jums reikia ko nors paprašyti iš įtakingo draugo, susitikite šiandien. Dvyniai Nedarykite nieko, kam prieštarauja jūsų vidinis balsas. Pasyvumu laimėsite daugiau nei kova.

Tyrėjai Antarktidoje po vandeniu užfiksavo tai, ko tikrai nesitikėjo. Rausvas monstras vadinamas jūros agurku ar begalviu viščiuku – itin retas radinys. Mokslininkus nustebino, kad keistos išvaizdos gyvis pasirodė vėsiuose Antarktidos vandenyse. Jo rausvas, perregimas kūnas, keisti pelekai iki šiol buvo užfiksuoti tik vieną kartą ir šiltuose Bahamų vandenyse 1984 metais. Begalvis jūros viščiukas gyvena visai prie jūros dugno ir aukščiausiai pakyla vos 50 metrų.

2018 metų rugsėjo 2 dieną, Tauragėje pagerintas meškere sugauto karpio rekordas. Įspūdinga žuvis užkibo tame pačiame vandens telkinyje, kuriame plaukioja ir buvęs rekordas (27,820 kg.). Naujo rekordinio karpio svoris 27,825 kg. Taip, rekordas pagerintas tik 5 gramais, bet tai jokiu būdu nesumažina naujo rekordo reikšmės, tai kaip tik parodo kokie reikšmingi yra maži skaičiukai dėl kurių karpių žūklės mėgėjai praleidžia daug laiko savo pamėgtoje žūklėje.

 Amerikietė Aimee Lynn privertė šlykštėtis visą pasaulį, kai savo „Facebook“ paskyroje patalpino iš koto verčiantį vaizdo įrašą. Mergina užfiksuota jachtoje gerianti alų iš kątik jūroje pagautos ir nugalabytos lašišos vidurių. Įraše matyti, kaip viena liemenėle vilkinti moteris priklaupia, o jos draugai išpila alaus pintą į negyvą lašišą. Negana to, žuvies galvą jie prikišo taip arti merginos veido, kad alus pradėjo bėgti ant viso jos kūno.

Vieni horoskopais ir atstrologija tiki, kiti – ne, tačiau beveik niekas susiradęs antrąją pusę nepraleidžia progos paskaityti apie savo ir naujosios meilės suderinamumą. O kaip tinka naujoji pora – visai neseniai susižadėję Hailey Baldwin ir Justinas Bieberis? Manekenės H. Baldwin ženklas – Šaulys, o J. Bieberio – Žuvis. Tačiau nepaisant to, kad Šaulys yra ugnies, o Žuvis – vandens ženklas, jie turi daugiau bendro, nei būtų galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio.

Žvejyba Kuršių nerijoje nuo seno buvo ne vien tik verslas, bet ir gyvenimo būdas. Tad pagrindinis patiekalas čia – žuvis. Dažnam vaikštinėjančiam Neringos gyvenviečių gatvėmis nosį maloniai sukutena rūkomos žuvies kvapas. Vietos verslininkai pataria, kaip išsirinkti skaniausią bei įspėja: nuo liepos žuvies kaina kils.  Rūkyto ungurio, karšio, ešerio, stintos siūloma paskanauti kavinėse, restoranuose, taip pat galima įsigyti tiesiai iš vietinių rūkyklų.

Pasaulyje egzistuoja daugybė keistų sutvėrimų, dar nė karto nematytų žmonėms. Dauguma jų gyvena atokiose vietose, neįžengiamose džiunglėse ar giliai po vandeniu. Vienas toks padaras buvo išmestas į jūros krantą. Šokiruoti vieno Kinijos miestelio gyventojai negalėjo patikėti savo akimis. Gyvis atrodė it mutantas: žuvies kūnas ir balandžio galva. Padaras buvo dar gyvas, kai žmonės jį bandė įamžinti mobiliųjų telefonų kameromis. Jis žiopčiojo bandydamas kvėpuoti.

 Kinijoje žvejys netoli Fujidžano miesto Heilongdziango upės baseine sugavo įspūdingų gabaritų žuvį. 3 metrų 59 centimetrų ilgio eršketinė Kaluga yra šimto metų amžiaus ir sveria 512 kilogramų. Šie grobuoniški eršketai yra aptinkami išskirtinai tik Heilongdziango upės baseine. Išvysti beveik dviejų žmonių dydžio laimikį rinkosi šimtai kinų. Ši įspūdingo dydžio patelė pateko į Fujidžano miesto eršketų veisimo stotį.

Kai kuriuose šalies prekybos centruose gyvos žuvys pardavinėjamos nesilaikant higienos reikalavimų ir gerovės normų. Gyvūnų teisių gynėjai piktinasi esą žuvys akvariumuose sužalotos galimai ligas platinančių parazitų, o dalis vandens gyvūnų esą neatlaiko parduotuvių sąlygų ir gaišta. Prekybininkai atkerta, kad pažeidimų pasitaiko labai retai, todėl klientai gali nesibaimindami pirkti gyvas žuvis.

Įvairūs vandens padarai nesiliauja stebinti žmonijos – vis dar atrandamos naujos jų rūšys bei keistos mutacijos dažnai kelia šiurpą. Visai neseniai Šiaurės Karalinoje rastas gyvis išgąsdino ne vieną. „Youtube“ platformoje buvo pasidalinta įrašu, kuriame matoma keistai atrodanti žuvis. Ji ne tik pati atrodo milžiniška – sukrečia ir jos neoninė mėlyna spalva. Internautai tuoj pat pašėlo spėlioti, kas tai per organizmas, o jų mintys – pačios įvairiausios.

Plaškių užkardos pasieniečiai sulaikė Nemuno senvagėje tinklu brakonieriavusį Šilutės rajono gyventoją. Jis neleistinu būdu buvo ištraukęs 29 karšius ir kitos žuvies. Ketvirtadienį ryte Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos pasieniečiai vykdė tarnybą Šilutės rajono Galzdonų kaimo ribose prie Nemuno senvagės. Ši vieta yra pasienyje su Rusija nužymėtoje valstybės sienos apsaugos zonoje.

Kauno marių pakrantes nusėdę žvejai pasibaisėję. Kartkartėm jie vis ištraukia pasibjaurėtinais dariniais apaugusias žuvis, daugiausia karosus. Specialistai jau aiškinasi, kokia liga užpuolė žuvis. Pranešimai apie ligotas žuvis jau pasipylė ir iš kitų Lietuvos miestų. Nerimo signalai atskriejo net iš Norvegijos. Pavasarinės žūklės sezonas jau prasideda. Kauno marių pakrantės pilnos meškeres užmetusių vyrų – jie rodo savo laimikį. Tinklelyje karšiai ir karosai.

Nuo šeštadienio Lietuvos vandens telkiniuose vėl leidžiama žvejoti lydekas. Lydekų žvejyba dėl neršto draudžiama nuo vasario 1 iki balandžio 20 dienos, numato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Nuo šeštadienio ne tik leidžiama lydekų žvejyba, bet ir žūklės būdas, kai masalui naudojama gyva žuvelė, informuoja Aplinkos ministerija. Aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą galima paimti ne daugiau kaip tris lydekas ir jos negali būti mažesnės negu 45 centimetrai.

Į Lietuvą sugrįžus šiltiems orams, daugelis lietuvių prisimena laužo kepsnius. Būtent tam su jumis dalijamės įvairiais kepsnių receptais, kurie tikrai nepalinks abejingų karštą dieną.

Esant vitamino D trūkumui silpsta imunitetas, raumenys, suminkštėja kaulai ir sutrinka bendra organizmo veikla. Akivaizdu, kad vitaminas D žmogui būtinas, tačiau medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentės, gydytojos Dangiros Babenskienės teigimu, dažnas lietuvis patiria šio vitamino stygių. „Šiandien moksliniais tyrimais įrodyta, kad vitaminas D turi ir galingą antivėžinį poveikį.

Pavasarį norisi kažko lengvo ir gaivaus? Išbandykite šias paprastas salotas, kurioms ypatingo skonio suteiks ne kas kitas, o žuvis.  „Pavasario žaluma lėkštėje. Skamba gal kiek ir keistai, bet kai esi išsiilgęs žalumos, nori ją matyti ne tik ant pavasarinės pievelės, bet ir savo lėkštėje", - sako recepto autorė.

Airijoje gyvenantis Rimas Narkus ir toliau džiugina skaitytojus gardžių patiekalų receptais. Šiandien jis siūlo suvalgyti žuvies, kurią pagaminsite labai lengvai ir paprastai.  Jo teigimu, lašišos filė pagaminti yra labai paprasta, o rezultatas priverčia aiktelėti net ir didžiausius gurmanus.  Jums reikės: 500 gramų lašišos filė, žuvies prieskonių, druskos, pipirų, česnakų. Prie lašišos puikiai tinka bulvės. Jų reikės 8-10 vienetų, joms gardinti prireiks linų sėklų.

Daugeliui žmonių žvejyba yra ne tik gyvenimo būdas, bet tikra aistra, kuriai skiria marias laiko. Užsienio žiniasklaidoje pasirodė istorija, kaip vienas berniukas sužvejojo tiesiog neįtikėtino, gigantiško dydžio žuvį. Jeigu ne nuotraukos, net sunku būtų patikėti, kad tai pavyko šiam vaikui. Šis laimikis sužvejotas šiaurės Baltarusijoje, Polocko mieste.

Nors tradiciškai lietuviai labiau yra laikomi mėsos mėgėjais, tačiau pastaruoju metu vis dažniau parduotuvėse renkasi įvairių rūšių žuvį. Prekybininkai pastebi, kad pastaraisiais metais ženkliai išaugusius žuvies pardavimus lemia didesnis gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai ir mitybai. Nepaisant šios priežasties, rinkdamiesi žuvį, pirkėjai stengiasi sutaupyti ir didelį dėmesį skiria kainai ieškodami pigesnės šviežios žuvies.

Žiniasklaidoje jau ne pirmą kartą skamba pranešimai apie tai, kad pajūryje vanduo išplauna keistas, nežemiškas būtybes. Štai prieš kelias dienas, antradienį, į pajūrį bangos išplovė tiesiog milžinišką net 150 kilogramų žuvį. „Aš dar niekada anksčiau nebuvau matęs tokios milžiniškos žuvies“, - sakė  John Lindhom, kuris su žmona vaikštinėdamas paplūdimyje rado šią milžinišką žuvį. Šis gigantiškas padaras buvo rastas Bundabergo paplūdimyje, Australijoje.

Artėjantis turizmo sezonas pajūrio politikus ir žvejus paskatino atnaujinti diskusijas dėl prekybos ką tik pagautomis žuvimis tiesiog iš laivelių, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Kai prakalbome apie ketinimus atnaujintame Šventosios uoste prekiauti ką tik sugautomis žuvimis, pagalvojome ir plačiau - kodėl to nedaroma visame Lietuvos pajūryje? Manau, tikrai laikas pradėti diskusijas su žvejų asocijuotomis struktūromis.

Rizika ne visada pasiteisina - taip galima anonsuoti įvykį, ankstų antradienio rytą nutikusį ledo kelyje į Rusnę: čia važiavęs krovininis automobilis įlūžo ir kone iki pusės atsidūrė vandenyje, rašo „Šilutės naujienos“. Dar neprašvitus į darbus ir kitais reikalais skubantys rusniškiai buvo gąsdinančio įvykio liudininkais.

Šį savaitgalį Nidoje vykta tradicinė „Stintapūkio“ šventė. Pagrindinė renginių diena bus šeštadienis: vyks žūklės varžybos, tradicinio poledinės žūklės būdo – bumbinimo – demonstravimas, žuvininkų papročių ir tradicijų pristatymas. Kuršių mariose šiuo metu nėra stabilios ledo dangos, todėl visos suplanuotos pramogos vyks ant kranto. Tradiciškai Neringoje nusidriekė „Stintapūkio kelias“, kuriame galima ragauti įvairiausius patiekalus iš žuvies. „Stintapūkio“ šventė vyksta septintą kartą.

Išsiilgę poledinės žūklės, žvejai būriais okupuoja Kuršių marias. Ties Nida jų – pora šimtų, o savaitgalis dar tik prasideda. Ir stintos eina... Kam pavienės, o kam kilogramais. Tiesa, minias savaitgalio stintautojų specialistai perspėja - Kuršių marių ledas gali būti pavojingas. Ant Kuršių marių kuriasi stovyklavietės – poledinės žūklės išsiilgę žvejai nusiteikę ilgai žvejybai. Kartu su marių gidais ledrogėmis ties Nida leidžiamės puskilometrį nuo kranto.

Įsigyti šviežios, ką tik sugautos žuvies nėra taip paprasta net ir gyvenant vieninteliame šalies uostamiestyje – Klaipėdoje. Šviežia žuvimi patys žvejai neprekiauja net ir tam skirtuose, specialiai pastatytuose paviljonuose. Tad klaipėdiečiai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, žuvį pirkdami turguje arba prekybos centruose, už ją sumoka 3 ar net 4 kartus daugiau, negu ją pirktų tiesiai iš žvejų.

Artėjant šventėms, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai atliko patikrinimus prekybos centruose, parduotuvėse ir turgavietėse, vertindami ten parduodamų žuvų produktų saugą, kokybę ir ženklinimą. 333 patikrinimų metu buvo įvertinta daugiau kaip apie 20 tonų neperdirbtų (šviežių, sušaldytų) ir perdirbtų (sūdytų, rūkytų, konservuotų ir kt.) žuvų produktų, iš jų beveik 2 tonose produktų buvo nustatyta įvairių neatitikimų.

Artėjanti Kūčių vakarienė sunkiai įsivaizduojama be žuvies. Skaitytoja Elvyra dalijasi ypatingu jūros lydekos receptu.  Moteris sako, kad šis receptas - nuo neatmenamų laikų, mat būtent taip žuvį per šventes gamino ir jos močiutė, kuriai šiuo metu - 85-eri.  Taigi, pateikiame autentišką Elvyros močiutės receptą. Išsamus aprašymas, kaip pagaminti žuvį su mrokomis ir svogūnais, jums.

Ar žinote, kokia žuvis labiausiai tinka Kūčių stalui? Nors prekybininkai pasakoja, kad lietuviai neįsivaizduoja švenčių be silkės pataluose, tiek virtuvės šefai, tiek dietologai rekomenduoja paragauti kitų žuvų. Esą taip ne tik galima patobulinti Kūčių stalo tradicijas, bet ir gauti daugiau vitaminų bei kitų naudingų medžiagų, kurios saugo kiekvieno žmogaus organizmą nuo klastingų ligų. Sostinėje, Užupyje įsikūrusio restorano savininkas Česlovas Žemaitis savo virtuvėje ruošia vėgėlės troškinį.

Lietuviai po truputį atranda afrikinį šamą – žuvis, kurią galima naudoti beveik visiems patiekalams, kuriems paruošti yra reikalinga mėsa. Todėl ji puikiai tiks tais atvejais, kai norėsite paeksperimentuoti virtuvėje ir tada, kai norėsite valgyti žuvį paruoštą kitaip nei įprasta. Šviesiai rožinė, nebyranti, minkšta afrikinio šamo mėsa neturi žuvies kvapo ir tai dažniausiai labai patinka vaikams.

Adventas Lietuvoje turi gilias tradicijas. Beveik mėnesį trunkantis apsivalymo, susikaupimo ir apmąstymų laikotarpis padeda pasirengti didžiajai metų pabaigos šventei – Kalėdoms. Adventas prasideda Šv. Andriejaus dieną, lapkričio 30-ąją, ir tęsiasi keturias savaites, iki pat šv. Kalėdų. Per šį laiką nemažai lietuvių stengiasi prisiminti ir laikytis senųjų tradicijų, iš kurių viena yra pasninkas.

Jau jausdami artėjančių švenčių dvelksmą pirmąją žiemos laidą vėdėjai pradės šmaikštaudami ir gerai nusiteikę: žiūrovas gali net suabejoti, ar sveikinimų ir pageidavimų koncertą ar kulinarinę laidą žiūri. Baigę juokelius ir pasidarę kavos jie aptars, ką gamins: Gian Luca pasižada pagaminti tai, ko dar nedarė, ir, kas puikiai tiks Kūčių stalui, o Ali pademonstruos, kaip lengvai pasigaminti saldainių, kuriuos gražiai supakavus galima dovanoti draugams ir artimiesiems.

Nežinant kelių esminių taisyklių, virtuvėje nesunku sugadinti bet kokį patiekalą, ką jau kalbėti apie tokį paruošimui jautrų produktą kaip žuvis. Kartais iš pirmo žvilgsnio nekalčiausi mūsų kulinariniai įpročiai gali niekais paversti medikų rekomendaciją kelis kartus per savaitę suvalgyti baltosios žuvies ir bent kartą – riebios. Apie tai, kaip žuvį ruošti ne tik skaniai, bet ir sveikai, skaitytojams pasakoja sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

Aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnai šį rudenį nustatė 355 žuvų brakonieriavimo atvejus, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija, praėjusią savaitę pasibaigus aplinkosauginei akcijai „Lašiša“. Šios akcijos metu pareigūnai vykdė sustiprintą žuvų išteklių apsaugos kontrolę, ypatingą dėmesį skirdami lašišinių žuvų migracijos ir neršto apsaugai. Akcija „Lašiša“ vyko nuo rugsėjo iki lapkričio 20 dienos, jos metu surengti 423 reidai, prasižengėliams skirtos baudos.

 Žydai sugalvojo, kaip apsaugoti savo žuvų augintojus nuo ėdrių pelikanų, kasmet šimtais tūkstančių praskrendančių per Izraelį pakeliui į Afriką. Užuot vaikę ir gąsdinę didelius paukščius, izraeliečiai nusprendė verčiau juos pamaitinti. Norite žuvies? Prašom. Kam vaikyti ėdrų paukštį iš vietos žuvų augintojų telkinių, jei galima tiesiog jį privilioti skanėstais ten, kur jie niekam nekels rūpesčių.

Prieš dvejus metus Vilniaus centre duris atvėrė žuvies šeimos verslo parduotuvė-bistro „Fish Makers“. Penkis metus brandinta Veronikos ir Mariaus Dautartų šeimos svajonė, įkūnijusi olandų virtuvės standartus, iškart prisitaikė prie sostinės ritmo. Šį spalį bistro turėjo paminėti antrąjį gimtadienį, apžvelgti metus ir darbus, dar kartą sukviesti paragauti Matjes silkės ir daugybės kitų šviežių skaniausių žuvies patiekalų.

Mėgstate žvejoti, o gerą laimikį dar ir pabučiuojate? Tai gali kainuoti jums gyvybę! Neįtikėtina istorija nutiko pietų Anglijoje, kai pagavęs plekšnę vyras vietoje žuvies bučinio sulaukė jos šuolio tiesiai į gerklę. Žvejys kone užduso, nepavyko jo išgelbėti ir draugams, tik į įvykio vietą atskubėjusiems medikams. Štai ji – maždaug 14 cm ilgio plekšnė, ją pagavęs vyras ir paramedikas – traukęs žuvį žvejui iš gerklės. Plekšnė į gerklę žvejui įšoko, kai šis bandė ją pagavęs pabučiuoti.

 Didžiosios Britanijos princas Charlesas (Čarlzas) ketvirtadienį Maltoje per pasaulio vandenynų apsaugos konferencijos atidarymą pareiškė, kad šiais laikais žuvį valgome užterštą plastiku, ir paragino imtis ryžtingų veiksmų kovoje su klimato kaita. Aplinkosaugos problemomis besirūpinantis Britanijos sosto paveldėtojas Europos Sąjungos remiamoje konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad smarkūs uraganai ir koralinių rifų nykimas yra signalai, raginantys kovoti su klimato kaita.

Vienas Kanados miestų beviltiškai kovoja prieš tūkstančius „monstrėmis“ tapusių auksinių žuvelių. Viskas prasidėjo, kuomet prieš keturis metus į tvenkinį kažkas sugalvojo paleisti šių žuvelių porą.  Kanados mieste, Sen Albere, tūkstančiai Azijos auksinių žuvelių užplūdo Edgewater tvenkinį, galima sakyti, jį okupavo. Per pastaruosius trejus metus miesto pareigūnai bandė išnaikinti invazinius kenkėjus.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnai kelias dienas intensyviai aiškinasi galimas žuvų kritimo priežastis Plungės rajone, Minijos upėje. Keli šimtai kritusių žuvų pastebėti sekmadienio rytą. Aplinkosaugininkai aiškindamiesi priežastis apžiūrėjo upės pakrantes, paėmė vandens mėginius, bei atidavė tirti kritusias žuvis Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. ŠRAAD Plungės rajono agentūrai apie kritusias žuvis Minijos upės atkarpoje pranešta sekmadienio rytą.

Tūkstančiai negyvų žuvų – tokio reginio nenorėtų išvysti nė vienas vasarą baidare pasiirstyti sumanęs poilsiautojas. Tačiau būtent tai regėjo portalui tv3.lt laišką parašiusi Alberta Lukoševičienė, sekmadienį plaukusi Minija, netoli Žemsodžio (Plungės raj.). Pakraupusi moteris sako, jog daugiau niekada nenorėtų išvysti tokio šiurpaus vaizdo – šimtai kilogramų negyvos žuvies tiesiog guli upės dugne. Pasak liudininkės, vietiniai žmonės kaltina kaimynystėje gyvenantį ir kiaules auginantį ūkininką.

Palangos paplūdimyje klesti pogrindinė prekyba žuvimi – poilsiautojams rūkyta žuvis siūloma tiesiai iš laivo, tuo tarpu maisto produktų inspektoriai kraupsta: vasarą apsinuodyti žuvimi – labai lengva, o laive tikrai nėra tinkamų sąlygų laikyti rūkytą žuvį. Tačiau kol yra paklausa, bus ir pasiūla, į pavojus dažnas nusispjauna ir moka eurus. Palangos paplūdimys. Per bangas artėja laivelis, netrukus jį apspinta žuvies kvapo suvilioti poilsiautojai.

Rūpintis savo sveikata svarbu neužmiršti kiekvieną dieną, tad jei šiandieną svarstysite, ką sveiko gaminti pietums ar vakarienei– atsakymas jau yra. Mitybos specialistė Olga Pocienė įvardina žuvies išskirtines savybes, kurios ypatingai svarbios mūsų sveikatai bei atskleidžia, kokios žuvies, visgi, reikėtų vengti. „Kaip žinia, žuvis yra viena naudingiausių ir lengviausiai virškinamų gyvūninės kilmės baltymų. Tai produktas, kuris turi mažai kalorijų ir puikiai tinka laikantis dietos.

Liepos 30-ąją minime Jūros dieną, o paskutinį liepos savaitgalį Klaipėdoje vykstanti Jūros šventė − vienas didžiausių ir populiariausių renginių Lietuvoje. Vis dėlto, nors didžiuojamės gyvendami jūrinėje valstybėje, tai ne taip ryškiai atsispindi mūsų mityboje. „Eurobarometro“ duomenimis, bent kartą per savaitę žuvies ar jos produktų namuose valgo 38 proc. Lietuvos gyventojų, ir pagal šį rodiklį dar kiek atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, siekiančio 42 proc.

Daugelis lietuvių jau žino, kad jų pamėgtos krabų lazdelės, gabalėliai ar kąsneliai gaminami ne iš pačių krabų, o iš surimio. Vis tik pasiteiravus, kas gi yra tasai surimis, daugelis tik skėsteli rankomis ar dar blogiau – pažeria keletą tikrovės neatitinkančių tiesų. Todėl pateikiame dažniausių mitų apie šį žuvies produktą dešimtuką ir čia pat juos paaiškiname. „Surimis – labai senas tradicijas turintis produktas, kurio istorija siekia daugiau nei devynis amžius.