žuvis

Retas galėtų ginčytis, kad kone geriausios lauktuvės iš pajūrio yra žuvis. Dažnam jos nusipirkti ir paragauti atvykus prie jūros tampa neatsiejama kelionės dalimi. Tačiau Palangos žuvies pardavėjai pripažįsta – iš Baltijos jūros pagautos žuvies pajūryje įsigyti gali ir nepavykti. Didžioji dalis žuvies čia atkeliauja iš tokių tolimų šalių kaip Čilė ar Argentina. O už vieną žuvį poilsiautojai nepagaili ir 40 eurų. Nuėjus į Basanavičiaus gatvę Palangoje raibsta akys.

Nesvarbu, ar esate laukinėje gamtoje ir pagavote žuvį, kurią planuojate išsivirti prie laužo, ar esate namuose, savo virtuvėje, žinoti, kaip tinkamai išdoroti žuvį, yra būtina. Tik tinkamai apdorojus žuvį galima paruošti skanų žuvies patiekalą. Tad prieš pereinant prie maisto gamybos, turite apdoroti žuvį, tai yra, nupjauti pelekus, nuimti žvynus ir pašalinti žuvies vidurius. Jei planuojate išvirti apdorotą žuvį su galva ir uodega, paruošimas bus paprastesnis.

Žuvis – vienas tų produktų, kurio lietuviai vis dar suvalgo per mažai, tačiau vasaros sezoną gyventojai pirmenybę teikia lengvesniems patiekalams ir įtraukia daugiau žuvies į racioną. Taip pat ir ypač vertingos baltos jūrinės žuvies, kuri valgiaraštyje turėtų atsirasti bent porą kartų per savaitę. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiltuoju metų sezonu pastebimas žuvies, ypač nesudėtingai paruošiamos ir kepsninėse,  pardavimų didėjimas.

Žuvies nauda sveikatai įrodyta daugybe tyrimų. Žuvyje esantys vitaminai ir įvairūs elementai  stiprina mūsų organų veiklą, saugo imunitetą nuo įvairių ligų, gerina smegenų funkciją. Deja, ne visi žuvies paruošimo būdai sugeba išsaugoti šias žuvies savybes, o kai kurie net gali pakenkti sveikatai. Žuvies gaminimo būdai, kuriuose naudojama daug riebalų, angliavandenių, druskos, žuvis yra skrudinama ar perkepama, gali net tik sumažinti žuvies maistinę vertė, bet ir tiesiog tapti neskani.

Parduotuvių lentynose pilna įvairiausių žuvų – ir egzotiškų, ir mums jau gerai pažįstamų. Tarp jų yra ir tokių, kurias gerai pažįstame: karpis, lašiša, lydeka ar upėtakis. Vis tik 2018 m. „Eurobarametro“ apklausa apie Europos Sąjungos žuvų produktų vartotojų įpročius atskleidė, kad lietuvis pirkėjas beveik dvigubai dažniau nei statistinis ES vartotojas iš viso neteikia pirmenybės žuvų kilmei. Apklausos duomenys rodo, kad principas „rinkis žuvį lietuvišką“ nėra populiarus.

Šiandien mūsų stalas neįsivaizduojamas be žuvies produktų – šviežios, rūkytos, sūdytos ar kitaip paruoštos žuvies. Tačiau TV3 televizijos laidoje „Sveikata.lt“ kalbinta specialistė atskleidė, kad vis dėlto žuvies valgome nepakankamai. Kasdien suvalgant bent 35 gramus žuvies, arba apie 100 gramų dukart savaitėje, palaikoma gera širdies veikla. Mokslininkai įrodė, kad žuvyje esančios Omega-3 riebalų rūgštys prevenciškai veikia širdies ir kraujagyslių ligų pavojų.

Nuėjusi į „IKI“ parduotuvę nusipirkti žuvies, klaipėdietė liko nemaloniai nustebinta – vitrinoje ji pamatė supelijusias strimeles. Dar labiau ją nustebino tai, kad pardavėja bandė įrodyti, jog ant žuvies matomi balti taškeliai yra druska. Klaipėdietė Simona (aut. pastaba – vardas pakeistas) vieną vakarą apsilankiusi Mažvydo alėjoje, Klaipėdoje, esančioje „IKI“ parduotuvėje liko nustėrusi – sveriamos žuvies vitrinoje ji išvydo apipelijusią strimelę.

Senokai praėjo tie laikai, kai užėjęs į specializuotą žuvies parduotuvę (kažkada buvo ir tokios) tegalėjai rinktis iš poros rūšių šaldytos ar konservuotos žuvies. Šiandien gyvename nepalyginamai geriau – užsukus į kurį didesnio prekybos centro skyrių akys raibsta nuo pasirinkimo. Vienoje stiklinės lentynos pusėje ant ledo paguldytos guli mūsiškos žuvys: sterkai, ešeriai, lydekos, kuojos, karosai ir karšiai.

Palangos tiltas lūžta nuo žvejų. Prie Lietuvos krantų vėl pasirodė neįprastos išvaizdos atlantinės klajūnės – vėjažuvės. Nors dauguma meškeriotojų jau džiaugiasi pilnais kibirais laimikio, kibimo akimirkų tenka dažnai palaukti ne vieną valandą. Tačiau puikus oras ir gera kompanija traukia meškeriotojus tarsi magnetas.  Tiek meškeriotojų Palangos tiltas paskutinį kartą matė, kai kibo stintos.

Savaitgalio lydekų žvejyba Sartų ežere rokiškėnui baigėsi netikėta sėkme. Ant spiningo užkibo milžiniško dydžio šamas. Didžiausią gyvenimo žuvį sugavęs žvejys džiaugiasi daugiau kaip 90 kg laimikiu. Į krantą ištraukti sunkiasvorę prireikė net 5 vyrų. Skirmantas Spundzevičius iš Rokiškio dar neatsigauna nuo patirto žvejybos nuotykio savaitgalį. Mat Sartų ežere netoli Dusetų pagavo didžiausią kada nors gyvenime žuvį.

Žuvininkystės sektoriui pernai ne karantinas kėlė daugiausiai rūpesčių, bet prekybininkų sprendimas nebeprekiauti gyva žuvimi. Tačiau kai kurie žuvų augintojai nenuleido rankų, atidarė perdirbimo cechą, priėmė daugiau darbuotojų ir dabar džiaugiasi parduodantys daugiau žuvies. Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, įsikūrusių „Birvėtos tvenkinių“ direktorė Edita Brukštuvienė pasakojo, kad pernai buvo sudėtingi metai ir visai ne dėl koronaviruso pandemijos.

Artėjant šiltajam metų laikui gyventojai daugiau dėmesio skiria sveikesnei gyvensenai, ieško lengvesnių patiekalų ir produktų bei įtraukia žuvį į savaitinį racioną. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad sveikesnės mitybos tendencijos lemia pastaraisiais metais augančius žuvies pardavimus. „Duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį šviežios žuvies parduota 1,2 karto daugiau nei tokiu pat praėjusių metų laikotarpiu.

Šimtai Lietuvoje užaugintų Eršketų jauniklių Lietuvos upėmis pradeda kelionę į Kuršių marias. Žuvininkai pradeda pavasarinį eršketų įžuvinimą. O aplinkosaugininkai naikina brakonierių tinklus. Iš kibiro tiesiai į vėsų Neries vandenį vienas po kito panyra aštriašnipiai eršketai. Mažyliai yra maždaug metų amžiaus ir sveria apie kilogramą. Iš Vokietijos atvežtų apvaisintų ikriukų ir mažų lervučių Rusnės žuvivaisos biure užaugintiems šiems eršketams jau metas keliauti į laisvę.

1994 m. Jeffas plaukiojo banglente Floridos Flaglerio paplūdimyje, kai jam netikėtai kažkas įkando į koją. Kaltininkas greitai pasišalino ir niekada nebuvo nustatytas. Tačiau kai 2018 m. iš pūslės formos išsikišimo iškilo mažas danties gabalėlis, atsirado nauja galimybė kartą ir visiems laikams identifikuoti į Jeffo koją įkandusią žuvį. Iš pradžių Jeffas planavo danties fragmentą paversti stilingu pakabuku.

Žvejai prie Palangos iš jūros ištraukė retą viešnią prie mūsų krantų – keturūsę vėgėlę. Kaip gilius ir tamsius tropinius vandenis mėgstanti žuvis atsidūrė Baltijoje – mokslininkams vis dar paslaptis. Tiesa, jie labai dėkingi žvejams, kurie vėgėlę atidavė tyrimams, o ne išrūkė kaip iš pradžių buvo sumanę. Klaipėdos universiteto mokslininkas iš šaldiklio atneša ypač retą žuvį mūsų krantams. Jo rankose – keturūsė vėgėlė.

Žuvis – pakankamai greitai gendantis produktas, todėl jeigu nusipirkę per kelias dienas jos suvalgyti nežadame, dažniausiai per daug nesukame galvos ir įdedame į šaldiklį arba perkame jau šaldytą. Tačiau ar žinote, kaip taisyklingai reikėtų atšildyti žuvį? Produktų kokybės vadovė Aldona Čepulis sako, kad atšildydami žuvį žmonės dažnai daro kelias klaidas, dėl kurių kenčia ir skonis, ir maistingumas.

Dėl afrikinio šamo kokybės ir jame rastų kirmėlių į naujienų portalą tv3.lt besikreipusį skaitytoją žuvies tiekėjai ramina. Jų teigimu, atlikus tyrimą išaiškinta, kad tai, ką pirkėjas manė esant kirmėle, iš tikrųjų tėra pagrindinis žuvies nervas, nekeliantis jokio pavojaus žmogaus sveikatai. Žuvies tiekėjai praneša, kad iki šiol nebuvo gavę jokių nusiskundimų dėl savo produkcijos kokybės, tad kliento skundas buvo nedelsiant išnagrinėtas siekiant pateikti tikslų ir išsamų paaiškinimą.

Prekybos tinklo parduotuvėje žuvies įsigijęs šiaulietis liko nemaloniai nustebintas. Išsikepęs ir įpusėjęs valgyti, vyras joje pamatė kirmėles. Visgi, vyriškio teigimu, prekybos žuvimi, galimai turinčia kirmėlių, parduotuvė nenutraukė. Prekybininkai apgailestauja ir sako, kad žmogus gali atgauti sumokėtus pinigus. Vyriškis sako nėra tikras, ar su žuvimi kirmėlės iš tikrųjų pateko į jo organizmą, ar jam pasisekė jas laiku pastebėti.

Šiandien prasideda tradicinė kasmetinė akcija „Lydeka“. Šia akcija norima užtikrinti lydekų apsaugą prieš nerštą ir neršto metu, todėl nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. įvedamas draudimas gaudyti lydekas. Norint apsaugoti lydekas, bus organizuojami reidai, vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė. Aplinkosaugininkai stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones.

TV3 žaidimas „galvOK“ šeštadienio vakarą vėl prikaustys žinių ir geros nuotaikos ištroškusius televizijos žiūrovus. Šįkart laidos dalyviais tapo aktorė Lina Rastokaitė ir portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis. Klausimą apie žuvies receptus pasirinkęs A. Anužis neabejojo, kad atsakyti į jį pavyks, nes komandos kapitonas Marijonas Mikutavičius – užkietėjęs žvejys.

5000 eurų už kilogramą tuno atrodo daug? Tik ne japonų verslininkams, kurie kasmet rengiamo pirmojo pagauto tuno aukciono metu už šią žuvį nepagaili ir šešiaženklių sumų. Tiesa, šiemet aukcione sumuštas ne brangiausiai, bet bene, pigiausiai parduoto tuno rekordas.  Žuvų turguje, sausio pirmomis dienomis kasmet verda aistros. Geriausių šalies restoranų savininkai legendiniame aukcione varžosi, kas savo svečius vaišins pirmu šiemet pagautu itin aukštos kokybnės – mėlynuoju tunu.

Didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose nebeliko gyvos žuvies akvariumų. Paskutiniai jų atsisakė tinklai „Rimi“ ir „Maxima“.  „Ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą“, – pranešime sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Rimi Lietuvos“ atstovė BNS sakė, kad gyva žuvimi tinklas taip pat visiškai neprekiauja nuo sausio 1-os dienos.

Jungtinėje Karalystėje, Kornvalio grafystės mieste Liskarde, gyvenantis vyras stovėjimo aišktelėje pagavo kone 3 kilogramus sveriančią lašišą, o visą šį neįtikėtiną procesą nufilmavo jo mergina. Lemtingą dieną patvino Fojaus upė, kurios vanduo užliejo ir vieną stovėjimo aikštelę, kurioje lankėsi Chrisas Birdas kartu su savo mergina. Aišktelėje jie netikėtai pastebėjo į lašišą panašią žuvį. Vaizdo įraše matyti, kad žuvis muistėsi ir niekaip negalėjo ištrūkti iš automobilių stovėjimo aikštelės.

Nors Kalėdos šiemet bus švenčiamos griežtame karantine – nereiškia, kad mažiau dėmesio skirsime šventiniam stalui. Atvirkščiai – turėdami daugiau laiko galėsime pasinerti į eksperimentus virtuvėje ir išbandyti dar neragautus receptus. Kalėdų stalo tikriausiai neįsivaizduojame be paukštienos, o Kūčios tradiciškai – žuvies diena, tad žuvis ir jūros gėrybės tampa neatsiejamu švenčių patiekalu.

„Geriausi jie būna paruošti iš šviežios žuvies (karpio, ešerio, lydekos, karpio), bet jiems – tinka ir šaldyta menkė ar jūros lydeka. Tik atkreipkite dėmesį, kad kotletukams reikia 400 gramų jau atšildytos žuvies“, – sako tinklaraščio „Mukatanas“ autorė.

Žuvys – maistingas ir sveikatai palankus, vertingų maistinių medžiagų turintis produktas, ypač jei yra šviežias. Įprastai prekybos vietose vartotojai gali įsigyti neišdarinėtos ir jau išskrostos, supjaustytos griežinėliais ar iš įvairių rūšių žuvies paruoštos filė, kuri yra niekaip neapdorota, tik atšaldyta. Tačiau perkant šviežią (atšaldytą) nesupakuotą žuvį iš ledo vitrinos, visada svarbu atkreipti dėmesį, kad mažiausiai pusė žuvies paviršiaus būtų padengta ledu.

Žuvys – maistingas ir sveikatai palankus, vertingų maistinių medžiagų turintis produktas, ypač jei yra šviežias. Įprastai prekybos vietose vartotojai gali įsigyti neišdarinėtos ir jau išskrostos, supjaustytos griežinėliais ar iš įvairių rūšių žuvies paruoštos filė, kuri yra niekaip neapdorota, tik atšaldyta. Tačiau perkant šviežią (atšaldytą) nesupakuotą žuvį iš ledo vitrinos, visada svarbu atkreipti dėmesį, kad mažiausiai pusė žuvies paviršiaus būtų padengta ledu.

Kuršių mariose žvejai aptiko naują žuvų rūšį. Į jų tinklus įkliuvo Atlanto vandenyne prie Maroko krantų gyvenanti žuvis ramada. Laimikį dabar tiria Klaipėdos mokslininkai, o žvejai pasakoja, kad šylant klimatui prie mūsų krantų vis dažniau pasirodo anksčiau tik dokumentiniuose filmuose ar kelionėse užsienyje matytos vandenynų ar tolimųjų jūrų gyventojų rūšys. Klaipėdos universiteto mokslininkas rodo pirmą kartą į Kuršių marias atklydusią žuvį. Tai – ramada, viešnia iš pietų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet atima 17 mln. žmonių gyvybių – tai yra maždaug trečdalis visų pasaulio mirčių. Tuo tarpu Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų. Pagrindinė lietuvių mirties priežastis – miokardo infarktas. Jo atsiradimui įtakos turi ne tik bendra gyventojų būklė, bet ir gyvenimo įpročiai, stresas, nuovargis ir netinkama mityba.

Turbūt ne vieno šaldiklyje galima rasti užšaldytos mėsos ar žuvies atsargų, kurios gelbsti užklupus netikėtiems svečiams ar tada, kai ilgą laiką tenka leisti tarp keturių sienų, nekeliant kojos iš namų. Tačiau amžinai mėsos ir žuvies šaldiklyje negalima, tad koks yra geriausias tam skirtas laikas? Kiek laiko šaldiklyje reikėtų laikyti mėsą ar žuvį priklauso nuo įvairių veiksnių – kaip produktai buvo užšaldyti, ar prieš tai termiškai apdoroti, kiek juose yra drėgmės ir panašiai.

Su pustrečio metro ilgio ir per 70 kilogramų sveriančia žuvimi vyras galynėjosi ne vieną valandą. Specialistai aiškina, kad tauragiškiui labai pasisekė – šamai Lietuvos upėse tiek užauga retai, mat juos be jokio gailesčio esą doroja žvejai verslininkai. Milžinišką šamą tauragiškis Donatas sugavo Nemune. Vyras pasakoja, kad meškeres merkia nuo pat vaikystės, o gaudyti šamus sumąstė prieš metus. Vienas pirmųjų laimikių taip pat nemažas – metro dešimties centimetrų šamas. O dabar užkibo šis.

Prie Lietuvos krantų Baltijos jūroje poilsiautojai sutiko neįprastą ir egzotinį gyvūną. Nepabūgę grėsmingai atrodančio žuvies kardo, poilsiautojai ją nutempė gilyn į jūrą ir paleido. Mokslininkai negali paaiškinti, kaip ši tropiniuose vandenyse ar vandenynuose gyvenanti žuvis atsidūrė mūsų pakrantėje. Vis dėlto, kardžuvės į Baltijos jūrą atklysta kas penkerius metus. Yra net fotografija, kaip vieną tokią milžinę žvejai ištraukė dar dvidešimto amžiaus pirmoje pusėje Smiltynėje.

Australijoje 56 metų žvejys mirė nuo stambios žuvies, įšokusios į jo valtį, smūgio, šeštadienį pranešė policija. „Vyrui žvejojant su šeima ir draugais Darvino įlankoje, jam į krūtinę trenkėsi didelė žuvis“, – pranešė Šiaurės Teritorijos policija. Vyro artimieji parplukdė jį į krantą, kur atskubėję medikai mėgino vyrą reanimuoti. „Deja, vyras mirė“, – pranešė policija. „Tai labai keistas įvykis, itin prislėgęs kartu buvusius žmones ir žuvusiojo artimuosius bei draugus“, – pridūrė policija.

Vasaros tikriausiai dažnas negalėtų įsivaizduoti be šviežiai rūkytos žuvies. Būtent ji puikiai tiks ir vasariškai mišrainei, kurios receptu su skaitytojais dalijasi tinklaraščio „Skanūs kąsneliai“ autorė. Ingredientai: 1 vnt. rūkyta skumbrė; 200g nevirtų rudų ryžių; 1/2  raudono svogūno; puodelis konservuotų kukurūzų; 1/2 ilgo agurkas; 1 v.š. majonezo; 1 a.š. garstyčių; druskos pagal skonį. Ryžius išvirti ir atvėsinti. Žuvį iškaulinti ir susmulkinti.

„Norėjosi pagaminti kažką neeilinio. Ir čia vienas iš tų retų atvejų, kai užsiėmus gaminti patiekalą nuo a iki z, gamybos procese švelniai tariant šiek tiek pasikeiki, bet finale žinai, kad rezultatas atpirks visą triūsą ir valgant mėgausiesi“, – sako tinklaraštininkė Edita. Reikės: 350 g žuvies filė (lyno, lydekos, menkės ar kt.

„Kepsneliai gavosi tikrai labai gardūs, todėl labai siūlau išbandyti ir paįvairinti savo užkandžių ar pietų meniu. Bacalaitos skanūs ne tik karšti, bet ir atšalę, bei dera su įvairiausiais padažais“, – sako recepto autorė. Reikės: 400 g atšildytos arba šviežios menkės file; 2 kiaušinių; 1 nedidelio saliero stiebo; 1/3 vidutinio dydžio raudonosios paprikos; 1 nedidelio svogūno; 4 valg. š. kukurūzų krakmolo; 3 valg. š. pieno; 1 arb. š. džiovintos petražolės; 0,5 arb. š. druskos; 1/3 arb.

Internautus sužavėjo trumpas, bet neįprastas vaizdo įrašas, kuriame – žuvis. Tačiau ši visai neplaukioja ramiai po vandenį, o ropščiasi tiesia siena į viršų. Sienomis laipiojantis vandens gyvūnas nustebino – nieko panašaus nebuvo regėję. Įrašas netrukus sulaukė tūkstančių komentarų ir daug klausimų. Oranžinė žuvelė tapo tikra žvaigžde. Keista akimirka – vaizdo siužete.

Pirmoje šių metų „Gardu Gardu“ laidoje nuotaikingasis šefas Gian Luca gamino šaltais žiemos vakarais sušildysiančią azijietišką sriubą, o profesionalus konditeris Ali Gadžijevas pagamino fantastišką desertą su karamelizuotomis slyvomis ir naminiais bananiniais ledais. Lyg to būtų negana, laidoje žiūrovams buvo pristatytas ir pasakiško skonio greitas, sotus ir paprastas orkaitėje keptos dorados su polenta receptas, kurį pasigaminti jums tereikės 20 minučių.

Iš karpio pagaminti patiekalai – neatsiejama Kūčių stalo dalis, juos šeimininkės ruošia jau ne vieną dešimtmetį, o ši žuvis šalyje pradėta auginti dar 17–18 amžiuje. Karpio pagaminimo būdų yra pačių įvairiausių: nuo tradicinio kepimo apvoliojus miltuose iki paruošimo gardinant egzotiškais ingredientų deriniais. Maisto ekspertė Halina Bovševič pataria, kaip išsirinkti šviežią ir kokybišką žuvį bei paįvairinti savo šventinį stalą trimis skirtingais karpių patiekalais.

„Šiaip ar taip tradiciniai receptai jau yra laiko patvirtinti ir, bent man, visada labai skanūs. Vienintelis dalykas, kuriuo silkė pagaminta pagal šį receptą skiriasi nuo tradicinės yra tas, kad morkas ne tarkavau, o supjausčiau nedideliais šiaudeliais“, – sako recepto autorė Liucija.

Kinijoje – keistas radinys. Gyventojai pašiurpo pamatę, kad vandenyje žuvies išvaizda itin keista. Socialiniame tinkle paviešintas įrašas privertė suklusti ir internautus. Jie pastebėjo, kad žuvies veidas primena žmogaus. Užfiksuota žuvis – vaizdo siužete.

Lietuviškos menkės ant prekystalių greitu metu gali išvis nebelikti. Pasak specialistų – šios žuvies populiacija sugriuvo ir nebėra aišku, ar pavyks ją atstatyti. Pavojus išnykti gresia ir kitoms Lietuvos vandenų gyventojoms. Todėl, esą, milžinišku greičiu auga ir jų kainos. Gamtininkai tai prilygina artėjimui link katastrofos ir prašo gyventojų pirkti žuvis itin atsakingai. O kad tą padaryti būtų lengviau, siūlo naudotis nauju nykstančių žuvų gidu.

Trečiadienį Zodiakų ženklai palankūs ne visiems. Keletai reikės susirūpinti savo sveikata, gal net atsisakyti tam tikrų įpročių. Optimizmas ir tvirtumas šiandien jus gelbės įvairiose situacijose.  Avinas Kils noras rizikuoti, eksperimentuoti. Labai vilios romantika, pramogos. Reikėtų vengti aferų. Netikėtų rūpesčių gali sukelti vaikai arba draugai, pažįstami. Regis, net dėl smulkmenų bus nelengva su jais susitarti.

Prieš savaitgalį – palankios astrologų prognozės beveik visiems Zodiakų ženklams. Šiandien yra puiki diena spręsti įvairius klausimus, susitikti su artimaisiais ir pailsėti nuo darbų. O ką tiksliai horoskopas žada jums? Avinas Šiandien teks tvarkyti skubius reikalus, bendrauti, tartis dėl aktualių klausimų su įvairiais žmonėmis. Nors bus kam pasiguosti, su kuo pasitarti, bet nevertėtų būti pernelyg atviram. Tauras Diena turėtų būti kupina emocijų, prisiminimų.

Ketvirtadienio horoskopas – pozityvus beveik visiems Zodiakų ženklams. Vieniems darbinėje veikloje eisis it per sviestą, kiti užmegz romantiškas intrigas. Ką jums žada šios dienos horoskopas – skaitykite toliau. Avinas Ši diena atneš didesnį ramybės poreikį. Jūsų organizmas reikalaus poilsio. Pravartu laikytis sveikos dietos, valyti organizmą. Pagalvokite apie tai, ar nederėtų atsikratyti kai kurių žalingų įpročių. Tauras Būsite aktyvūs, linkę visur kišti nosį.

Trečiadienio horoskopas gerą dieną žada ne visiems. Panašu, jog kai kam šiandien žemė slys iš po kojų. Ką jums žada Zodiakų ženklai – skaitykite trečiadienio horoskopą. Avinas Galite gauti nekokią žinią apie toli esantį artimą žmogų. O galbūt tiesiog labai nerimausite, jeigu pastarasis arba jūs patys turite išvykti ilgesniam laikui ar atstumui. Gali pritrūkti laiko, ruošiantis egzaminui, pristatymui. Tauras Šiandien teks iš peties padirbėti.

Antradienis Zodiakų ženklams – pakankamai palanki diena. Spręsite įvairius, jau pabodusius klausimus. Neretai rasite genialius atsakymus. Visgi, kai kam reikėtų pasisaugoti. Ką antradienio horoskopas žada jums?  Avinas Ši diena iki kaklo panardins į nekasdieniškus reikalus. Galimi dėmesio verti pasiūlymai, susitarimai, galbūt vienaip ar kitaip ims spręstis kelionės, mokslo ar karjeros klausimai. Tauras Šiandien jūsų nereikės raginti imtis darbų, projektų, skambinti, rašyti, diskutuoti.

Antradienį kai kurie zodiakų ženklai bus priversti pamiršti dvasinę ramybę. Provokuos sudėtingos situacijos. Skaitykite kaip seksis jums:  Avinas Namuose stigs ramybės. Galimas netikėtumas, kuris išmuš jus iš pusiausvyros, privers elgtis neįprastai. Galbūt emocinių ir fizinių stabdžių neturės artimas žmogus ir jums teks ištverti aštrius nepasitenkinimo protrūkius, skandalus. Tauras Kils noras rizikuoti, eksperimentuoti. Vilios romantika, pramogos. Reikėtų vengti aferų.

Ketvirtadienio horoskopas – pozityvus. Zodiako ženklai per daug neišsiskirs. Sužinokite ką jums žada gegužės 16 dienos horoskopas: Avinas Gana produktyvi diena. Galite gauti atlyginimą arba papildomai užsidirbti pinigų iš kokios nors veiklos. Puikiai seksis tvarkytis ir buityje, prekiauti, spręsti turtinius reikalus. Tauras Gali atsirasti neatidėliotinų reikalų. Domins įvairi informacija, didės noras mokytis, atnaujinti žinias, trauks kolektyvinis šurmulys, diskusijos.