žuvis

Daugeliui šiandiena gali būti išties puiki. Visgi keliems Zodiako ženklams vertėtų pasisaugoti ir vengti kivirčų. Štai ką žada žvaigždės: Avinas Jūsų pusėje bus visuomenė, jus palaikys antroji pusė (jei buvote susipykę, šiandien nepraleiskite progos susitaikyti). Vakaras netinkamas santykiams aiškintis. Jautis Nesinervinkite, dažniau tarkitės, kalbėkitės su artimaisiais, savo pora apie jums nerimą keliančius dalykus ir išeitis atsiras.

TV3 laidoje „Lidl grilio talentai“ sužibėjo 11-metis Vytis. Jis gamina jau daugiau nei pusę savo gyvenimo ir savo patiekalais stebina šeimos narius. „Kai grįžtu iš mokyklos, paruošiu įžanginį patiekalą, sriubą, pagrindinį patiekalą ir desertą. O kartais visus šiuos patiekalus padarau net iš dviejų pasirinkimų“, – laidoje pasakojo Vytis. Laidoje jis parodė, kaip pasigaminti vaivorykštinį upėtakį su gaiviomis mango salotomis ir daržovių iešmeliais.

Vaistininkai vasarą vadina „grilinimo“ sukeltų negalavimų sezonu ir pataria, kaip jų išvengti Mėsos, žuvies, jūros gėrybių kepimas ant grotelių, kepsninių ar iešmų yra vienas mėgstamiausių maisto ruošimo būdų. Vis tik sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad kai mėsa ar žuvis yra kepama aukštoje temperatūroje, joje gali susidaryti kenksmingų junginių, susijusių su padidėjusia tam tikrų vėžio formų rizika, tad tokiais kepsniais reikėtų mėgautis saikingai.

Populiaraus paplūdimio pakrantėje išplautas retas ir į ateivį panašus jūros padaras pribloškė turistus. Turistai Keneto upės žiotyse Viktorijos valstijos pietvakarių pakrantėje rado šį gyvūną, vadinamą mėnulžuve.  Cath Rampton ir jos vyras Tomas, abu veterinarai, sakė, kad buvo šokiruoti, kai aptiko didžiulę žuvį, kurios nė vienas iš jų anksčiau nebuvo matęs.

Vyriausybei nutarus uždrausti Rusijoje pagautos žuvies importą į Lietuvą, tačiau Europos Sąjungos (ES) mastu nesant tokio ribojimo ir į Lietuvą toliau patenkant rusiškai žuviai, žemės ūkio ministras sako, kad sprendimą turėtų priimti Europos Komisija.  Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija „Baltijos žvejas“ neseniai kreipėsi į ministeriją prašydama imtis veiksmų, kad Rusijoje sugautos žuvys nepatektų į Lietuvą – anot jų, ji patenka per kitas ES valstybes.

Kėdainių miestą kertančiame nedideliame Dotnuvėlės upelyje – keistas ir neįprastas radinys. Miesto parko seniūnaitis, žvejys Ruslanas Linevas, vaikščiodamas upelio pakrantėmis, aptiko labai didelės žuvies gaišeną. Jo manymu, tai daugiau nei 20 kilogramų sveriantis plačiakaktis. Tik iš kur toks monstras atsirado šiame mažame upelyje? Rado nugaišusį ties tiltu Savaitgalį vaikštinėdamas upelio pakrantėmis žvejys R. Linevas ant akmenų aptiko plačiakakčio gaišeną.

Pasaulio čempionate skamba Lietuvos vardas. Šalies rinktinė sugaudžiusi daugiau nei 304 kilogramus įvairios žuvies pelnė sidabro medalius. Lietuvos rinktinės žvejai pasakoja, kad tokio laimėjimo nė nesapnavo, o antra vieta pasaulio čempionate – istorinis įvykis visai šaliai. Nuo pirmos vietos lietuviai sportininkai atsiliko vos vienu taškeliu.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvos vardas garsiai skamba Pasaulio dugninės meškerės čempionate.

TV3 laidoje „Kotrynos burtai“ vedėja Kotryna Starkienė parodė kaip pasigaminti lengvą ir pavasarišką patiekalą – žuvį baltojo vyno padaže su gaiviomis brokolių salotomis. Žuvį galima kepti tiek orkaitėje, tiek keptuvėje, tačiau žuvis iškepta orkaitėje bus tvirtesnė ir stangresnė.  Žuviai vyno padaže reikės: Kilogramo menkės filė Didelės saujos vyšninių pomidorų Poro Šviežių bazilikų, petražolių Taurės baltojo vyno Citrinos  80 gr.

Trombozė – labai pavojinga liga. Trombozė gali atsirasti bet kurioje kraujagyslių sistemos vietoje – venose, arterijose ir širdyje. Dažniausiai liga prasideda, kai pažeidžiamas vidinis kraujagyslės sienelės sluoksnis, kai sulėtėja kraujotaka, pakinta kraujo sudėtis. Kartais ši liga gali baigtis net mirtimi. Todėl itin svarbu imtis prevencinių priemonių, apsaugančių nuo kraujotakos sutrikimų.

Moteris, vardu Jamie, pasidalijo savo istorija apie kerštą po to, kai sužinojo, kad buvęs sužadėtinis jai buvo neištikimas. Sugalvotas keršto planas šokiravo internautus – jie teigė kad niekad nenorėtų patys su tuo susidurti. Buvęs Jamie sužadėtinis ją apgaudinėjo, o kai buvo pričiuptas, ją paliko. Išsikraustydama iš jų kadaise bendrų namų Jamie norėjo atkeršyti.

„Žuvų banditas“ – taip save praminė paauglys, kuris sausio pabaigoje Provo mieste, Jutos valstijoje (JAV), buvo suimtas už tai, kad prie bankomatų ir kitų objektų klijuodavo žuvis. Internetinio naujienų portalo „ForTheWin“ teigimu, nuo praėjusių metų rugpjūčio iki gruodžio mėnesio 17-metis šias keistas išdaigas krėtė daugiau nei dešimtis kartų.

Šį savaitgalį Palangoje tikimasi parduoti apie 10 tonų stintos, didžioji dalis jos sugaunama Lietuvos vandenyse, sako šeštadienį prasidedančios šventės „Palangos stinta“ organizatoriai. Viešosios įstaigos „Palangos stinta“ direktorius Nerijus Stasiulis sako, jog viena kurorto maitinimo įstaiga šventei paprastai perka 150–200 kilogramų žuvies.

Lašiša yra viena iš labiausiai mėgstamų ir populiariausių žuvų. Specialistai giria jos poveikį mūsų organizmui, vaikams patinka, kad joje beveik nėra kaulų, o net paprasčiausiai paruošta sukuria gurmanišką patiekalą. Tiesa, kai kurie ją ruošdami pasimeta – ar ją saugu valgyti, kai ant kepamos žuvies išsiskiria balta medžiaga? Kas tai ir ką daryti, aiškina specialistai. Sveiki riebalai ir daugiau kalio nei banane Lašiša laikoma viena riebiausių žuvų.

Ne veltui Viduržemio jūros regiono dieta laikoma sveikatai palankiausia – ji kupina šviežių daržovių, ankštinių, kokybiško alyvuogių aliejaus bei liesos mėsos, žuvies. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad mums itin naudinga tinkamai paruošta žuvis, o Viduržemio jūros regiono mityba yra puiki prevencinė priemonė šių dienų civilizacijos ligoms.

Prieš kelis metus išbandęs poledinę žvejybą, šį sekmadienį Gian Luca Demarco nuspręs šiam lietuvių pamėgtam hobiui suteikti antrą šansą. O kokios gudrybės čia taikomos ir kaip pasigaminti upėtakį su ypatingu polentos garnyru, žiūrovai išvys jau šį sekmadienį, TV3 laidoje „La maistas“. Kaip ir pirmąjį kartą, taip ir šį sekmadienį Gian Lucai kompaniją palaikys bičiulis Mindaugas, kuris ne tik išmano viską apie grilius, bet ir apie žvejybą. Vertingais patarimais jis pasidalins ir su žiūrovais.

„Dievinu visokius žuvų vyniotinius, musus ar įdarytą žuvį. Tačiau buvo laikas, kai įdaryti žuvies nemokėjau, o apie musus nebuvau nė girdėjusi. Tad, vienintelis būdas buvo paprasčiausiai pasidaryti keptos žuvies vyniotinį. Paprasta ir greičiau, nei įdaryti kokį karpį. Tam visada naudoju šaldytą jūros lydeką su kaulu ir oda. Ją kepant mėsa išlieka drėgna ir lipni, kas ir reikalinga norint, kad vyniotinis pjaustant nesubyrėtų“, – rašo tinklaraščio „Gera virtuvė“ autorė Dalia.

Pajūryje prasidėjus stintų prekybai žuvies kilogramo kaina siekia 11 eurų, tačiau ji šluojama nuo prekystalių. Anot prekybininkų, itin populiarios žuvies pasiūla gerokai atsilieka nuo paklausos, tuo metu žvejų atstovė ir mokslininkas aiškina, jog stintos ištekliai Lietuvoje mažėja ir dėl klimato kaitos.

Kamuolžuvė, Ramiojo vandenyno žuvis, kuri užhipnotizuoja grobį ir paverčia patinus parazitiniais sekso vergais, paprastai aptinkama vandenyno gelmėse, tačiau viena iš jų buvo rasta krante ir užminė ekspertams mįslę. Į paplūdimį buvo išplauta bauginančios išvaizdos jūros pabaisa, kuri hipnotizuoja savo aukas, o  patinėlius paverčia sekso vergais.

Nors daugelis renkasi žuvį dėl sveikos gyvensenos, tačiau ne visi susimąsto, kokią įtaką šis pasirinkimas turi jūrų, upių ir ežerų ekosistemoms.  Ekspertai atskleidžia, į ką svarbiausia atsižvelgti renkantis tvarią žuvį ir jūros gėrybes bei kodėl svarbu įvertinti ne tik žuvies kilmę ar rūšį, bet ir jos dydį. Žuvies ištekliai pasaulyje sparčiai nyksta dėl neatsakingų žvejybos verslų, todėl tvarus žuvies vartojimas šiais laikais tampa ne tik sveikatai, bet ir aplinkai svarbiu pasirinkimu.

Dėl masinio žuvų kritimo Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška paskelbė šaukiantis ekstremalios padėties susirinkimą. „Institucijos, Veterinarijos ir maisto, Visuomenės sveikatos, aplinkosaugos, privalės nedelsiant pateikti išvadą dėl ekstremalios padėties skelbimo. Net jei tam nebus pagrindo, reikalausiu neatidėliotinų veiksmų šalinant taršą atsakingai įmonei „Karpis“ su aplinkosaugininkų derinimu“, – pirmadienį feisbuke paskelbė M. Varaška.

Netoli Juodkrantės esančiu paplūdimiu ėjęs vilnietis nepatikėjo tuo, ką išvydo savo akimis. Ant kranto gulėjo milžiniška kardžuvė. Įprastai šios žuvys gyvena Atlanto vandenyne, egzotiškuose kraštuose, tad Baltijos jūroje dėl netinkamų sąlygų jos pasirodo labai retai.  „Buvo kur kas karščiau nei įsivaizdavau. Baigėsi vanduo, dehidratacija. Ir matau, žuvis kažkokia prie kranto. Palauk, palauk. Trinu akis, galvoju, jau man čia vaidenasi.

Sekmadienį vilnietis Kęstas Plauška netoli Juodkrantės užfiksavo neįprastą vaizdą – Baltijos jūros pakrantėje išmesta neįprasta mūsų kraštams žuvis. Maždaug 160 cm durklažuvė arba dar vadinama kardžuve. „Savaitgalį sugalvojau sau iššūkį. Atvažiavęs į pajūrį, nusprendžiau su autobusu nuvažiuoti iki Nidos ir pėstute grįžti į Klaipėdą. Galvojau gal kokių nuotykių turėsiu. Tai va einu sau ir žiūriu, jog kardžuvė prie pat vandens guli.

Norint paįvairinti įprastus patiekalus, puikus būdas tą padaryti yra išbandant tolimų pasaulio šalių virtuvių valgius. Virtuvės šefas Gediminas Endriukaitis laidoje „Skaniai ir paprastai“ žuvų pirštelių receptą paįvairino tolimos Pietų Korėjos skoniais – parodė, kaip pasigaminti žymųjį korėjiečių patiekalą kimči.

Įsibrovusi į viešbučių kompleksą ūdra vandens telkinyje sumedžiojo įspūdingos sumos vertas žuvis. Viešbučio direktorius neslėpė liūdesio, o, nepaisant darbuotojų pastangų, vagišė taip ir liko laisvėje. Jungtinėje Karalystėje, Česteryje, ūdra įsilaužė į „Grosvenor Pulford“ viešbutį ir jame esančiame vandens telkinyje sumedžiojo Koi rūšies karpius. Viešbučio išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip naktį ūdra neria į viešbučio tvenkinį ir išlenda su didele žuvimi.

Kai norisi paprastai, tačiau nekasdieniškai pasigaminti tuną, virtuvės šefas Gediminas Endriukaitis skuba į pagalbą. TV3 laidoje „Skaniai ir paprastai“ žymus šefas parodė, kaip greitai ir su mažai ingredientų pasigaminti tuno užtepą, kuris savo skoniu nustebins visus išalkusius. Receptas neužims daug laiko, o ir patiekti jį nesudėtinga – geriausia užkandį valgyti su traškia duona.

Narai prie Taivano krantų nufilmavo itin retą siaubo akimirką. Jie susidūrė su milžiniška žuvimi, kuri, kaip manoma, pranašauja žemės drebėjimus, rašo „Daily Mail“. Silkių karaliumi vadinama žuvis pastebėta vertikaliai plūduriuojanti Taipėjuje. Vaizdo įraše matyti, kad žuvis ant kūno turėjo kelias keistas skyles. Manoma, kad jos liko po ryklio atakos. Vienas naras ištiesė ranką, norėdamas paglostyti žuvį, jam palietus ją, žuvis suspurdėjo.

Šveicarijos mokslininkai pristatė robotę-žuvį, kuri gali po vandeniu ne tik plaukioti, bet ir filmuoti bei rinkti mėginius. Anot mokslininkų, tokia žuvelė gali padėti išgelbėti ne tik nykstančias žuvų rūšis, bet ir koralinius rifus. Maždaug metro ilgio ir 10 kilogramų svorio robotė-žuvis plaukioja šalia koralų. Jos misija yra filmuoti povandeninį gyvenimą, rinkti mėginius ir stebėti, kaip ir kokie organizmai gyvena vandenyje.

Paskutinėje šio sezono TV3 laidoje „La maistas“ garsusis virtuvės šefas Gian Luca Demarco svečiavosi pas Arūną Valinską jo žuvininkystės ūkyje. Išbandęs jėgas žvejyboje, šefas nepraleido progos kartu su A. Valinsku pagaminti gardų karpį su šonine.

Jau šį sekmadienį žiūrovai išvys paskutinę šio sezono TV3 kulinarinę laidą „La maistas“. Gian Luca Demarco rytą pradės su šypsena, nes ir vėl ryšis išbandys tai, ko Lietuvoje niekaip negali prisijaukinti – žvejybą. O svarbiausia, kad tą jis darys su bene žinomiausiu televizijos veidu Arūnu Valinsku. Gian Lucos laukia ir vienas malonus siurprizas – pažintis su Arūno žmona Inga. Nors Arūną esame įpratę matyti televizijoje, tai – ne vienintelė žinomo vyro veikla.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Žuvininkystės įstatymo pataisų, draudžiančių verslinę žvejybą upėse ir ežeruose ir Kuršių mariose bei įteisinančių kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms.  Išimtis būtų taikoma seliavų, stintų, ungurių ir nėgių verslinė žvejybai – jas būtų galima gaudyti iki 2026 metų, o vėliau – tik stintas.   Kuršių mariose, kur per metus sužvejojama apie 1 tūkst. tonų žuvų, žvejyba nebūtų draudžiama ir po 2026-ųjų.

83 metų moteris mirė Malaizijoje, o jos vyrą ištiko koma po to, kai jie valgė žuvį, nežinodami, kad joje yra mirtinų toksinų. Jų dukra Ng Ai Lee sakė, kad jos 84 metų tėvas praėjusį prieš dvi savaites įsigijo pūsliažuvę iš žuvies pardavėjo Malaizijoje, nors anksčiau apie šią žuvį nebuvo girdėjęs. „Mano tėvas daug metų pirkdavo žuvį iš to paties pardavėjo, – sakė ji.

Vilnietė Ernesta (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.past.) kreipiasi į visus, kad būtų atsargūs, pirkdami maistą. Moteris apsilankė keliose parduotuvėse „Lidl“ ir įsigijo šaldytos žuvies. Deja, pirkėjai ne itin pasisekė – atitirpinusi žuvį ji joje išvydo kirmėles. Savo ruožtu parduotuvės atstovė spaudai sako, kad informacija dėl šios prekės kokybės perduota tiekėjui,  kuris atliks tyrimą, įvertins rizikas ir imsis atitinkamų veiksmų.

Garsusis virtuvės šefas Gian Luca Demarco su TV3 laida „La maistas“ tęsia kulinarines keliones po Lietuvą ir dalinasi skaniausių patiekalų receptais. Šįkart Gian Luca susipažino su „Fish Wish“ įkūrėjais Aneta ir Martynu, kurie atskleidė, kaip pasigaminti gardžią lašišą su pesto padažu. Anetai ir Mariui idėja imtis šio verslo kilo dėl to, kad tuomet, kai pradėjo savo verslą, Lietuvoje nebuvo taip paprasta rasti kokybiškos žuvies.

Šiandien daugybė žmonių susiduria su įvairiomis alergijomis ar negali toleruoti tam tikrų maisto produktų – norint gerai jaustis, kai ko tenka atsisakyti arba pripildyti savo mitybą kitokiais skoniais. Su tuo prieš keletą metų susidūrė ir Anetos bei Martyno šeima. Gimus pirmagimei, porai iš esmės teko pakeisti gyvenimą, o norėdami prisitaikyti prie dukrelės poreikių ir praturtinti jos mitybą tinkamais ir kokybiškais produktais, jie netgi pradėjo savo verslą.

Garsusis virtuvės šefas Gian Luca Demarco su TV3 laida „La maistas“ tęsia skaniausias kulinarines keliones po Lietuvą ir dalinasi neatsivalgomų patiekalų receptais. Šįkart Gian Luca apsilankė Palangoje vykstančioje tradicinėje stintų šventėje ir pasidalino gardžios žuvienės receptu. Vasario mėnesį lietuviai sugūžėja į Palangą – ten jau 20 metų vyksta tradicija tapusi stintų šventė. Nors nauji receptai šventei ruošiami kasmet, kai kurie dalykai nesikeičia jau du dešimtmečius.

Pasirūpinti savo akimis nėra taip lengva. Pavyzdžiui, kai kurios akių ligos yra paveldimos, o kitas sukelia tokie veiksniai kaip aplinka. Tačiau yra būdų, kaip apsaugoti akis – vienas iš jų  yra mityba. Akių priežiūros specialistė ir optometristė iš „Rohto Dry Aid“ Francesca Marchetti pasakojo: „Akių sausumas yra dažna būklė, kuri vis labiau plinta. Taip atsitinka, kai ašarų liaukos gamina nepakankamai ašarų arba pasikeičia jų konsistencija.

Gali būti daug priežasčių, kodėl sunku užmigti naktį. Ligos ir traumos, stresas ir nerimas ‒ daugeliui iš mūsų tam tikru momentu tai sukelia nemigą. Dieta taip pat gali būti vienas iš veiksnių, įspėjo ekspertė. Michelle Geraghty-Corns, „Eternalbeing“ įkūrėja, sakė, kad dieta gali būti „trūkstama dėlionės dalis“, padedanti užmigti, rašo express.co.uk. Ji rekomenduoja keturis maisto produktus ir gėrimus, kurie gali padėti gerai išsimiegoti.

Šv. Kūčios – metas, kai prie bendro stalo ramybėje susėda visa šeima. Stalą nukloja 12 patiekalų, karaliauja silkė ir kiti iš senų senovės atkeliavę tradiciniai patiekalai. Tačiau gydytoja dietologė turi keletą patarimų, kad šventinė vakarienė būtų ne tik skani, bet ir naudinga. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė dr.

Gražiausios metų šventės jau ant nosies, o tiems, kurie dar nesugalvojo, kaip Kūčių vakarą nustebinti savo šeimą ar draugus, TV3 laidos „Gardu Gardu“ Gediminas Endriukaitis tam turi puikią išeitį ir siūlo pasigaminti traškias karpio juosteles su majonezo-krienų padažu. Krienų padažui jums reikės: ½ stiklinės majonezo; 2 valg. šaukštų aštrių krienų; 1 arb.

Šventinis šurmulys ir gera nuotaika įtraukia, į kai kurias taisykles norisi pažiūrėti pro pirštus, tačiau, kai kalbame apie šventinio stalo ruošimą, tokios prabangos neturėtume sau leisti –  primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Anot jų, ruošiant maistą, būtina laikytis pagrindinių higienos taisyklių, antraip šventinį džiugesį gali aptemdyti žarnyno infekcija.

Ketvirtadienį įsigalioja draudimas žvejams mėgėjams gaudyti vėgėles. „Vėgėlių išteklių būklė kelia susirūpinimą, todėl praėjusiais metais šių žuvų žvejybos draudimo trukmė buvo pratęsta, ir dabar jis galioja ne iki sausio 15 dienos, bet iki sausio 31 dienos“, – pranešė Aplinkos ministerija.

Jau galvojate apie švenčių patiekalus? Tuomet šis receptas – kaip tik jums. Šiemet pabandykite savo šeimą nustebinti gruzdinta menke imbierinio alaus tešloje. O kaip žingsnis po žingsnio paruošti šį patiekalą, pamatysite jau šio šeštadienio TV3 laidoje „Gardu gardu“. Jums reikės: 600 g menkės filė; Šiek tiek druskos; Šiek tiek šviežiai maltų pipirų.

Klaipėdiečiai būriais traukia į miesto žuvies turgų ieškodami stintų. Tačiau prekystaliai tušti. Prekeivės sako, kad prieš savaitę pasirodžiusios šviežiais agurkais kvepiančios žuvelės užsuko tik trumpam, dabar jų neliko. Vos kelis jų kilogramus nuo prekystalių pirkėjai nušluoja per porą minučių. Tačiau žvejai gerų žinių neturi. Žvejys iš Klaipėdos Mindaugas ropščiasi į savo laivą. Sako, krantinės taip jau suprojektuotos, kad tik tokiu būdu galima ant denio nusileisti.

Baltijos pakrantę prie Karklės nusėjo šimtai negyvų plekšnių. Pajūrio gyventojai sunerimo, ar jūroje neįvyko kokia nelaimė. Ekologai pirštais rodo į žvejus, esą šie į bangas išmetė netikusį laimikį. Nors žvejai to nepripažįsta, tačiau sako, jei bus įrodyta, kad tai jų kolegų darbas, tokiems verslininkams privalu atimti licenciją žvejoti. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vaizdais socialiniuose tinkluose dalijasi sunerimę klaipėdiečiai.

Dvi didelės žuvys buvo pastebėtos plaukiančios ant apsemto kelio Australijoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje. Tokį neįprastą vaizdą vietos gyventojai nufilmavo spalio 24 dieną po kelias dienas iš eilės regioną užklupusių liūčių. Valstybinė Australijos pagalbos tarnyba pirmadienį paskelbė perspėjimą dėl miesto evakuacijos, nes Namoi upė kyla ir toliau. Potvynis pražudė ir vieną Naujojo Pietų Velso gyventoją.

Istorija apie neįtikėtiną penkerių metų berniuko nuotykį. Žvejoti kartu su tėvu besimokantis Jokūbas pačiame sostinės centre, Neries krantinėje, pagavo lašišą, kuri ir svoriu ir dydžiu ne ką mažesnė, nei jis pats. Jau befilmuojant TV3 žinioms, pagavo kiek mažesnį, tačiau retą laimikį – jūrinį upėtakį šlakį. Jokūbo tėtis sako: sūnus net ne lygiaverčiu žvejybos partneriu tapo, bet savo tėtį pranoko. O pats berniukas pagautas žuvis jau ir sunkiai suskaičiuoja.

Jei Lietuvos grybautojai šiemet negali pasigirti baravykų laimikiais, tai meškeriotojai – tikrai nesiskundžia. Žvejai sako, kad šie metai – tikrai dosnūs metrinių ir gerokai virš 10 kg sveriančių laimikių. Tiesa, šiemet lašišautojai turi nepamiršti vienos svarbios taisyklės – rudenio sezono metu pagautų lašišų žvejai valgyti nebegali. Lietuvoje dabar pats rudens lašišų gaudymo sezono įkarštis. Užkietėję meškeriotojai skuba pagauti savo gyvenimo laimikį.

Nors dauguma žmonių mano, kad gyvsidabris jiems pavojingas tik įkvėpus jo garų, pavyzdžiui, kai sudaužomas termometras, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad didžiausią gyvsidabrio kiekį žmonės gauna valgydami jūros gėrybes ir žuvį, sužvejotą užterštuose vandenyse. Į aplinką, įskaitant upes, jūras ir kitus vandens telkinius, didžioji dalis gyvsidabrio patenka su dantų amalgamomis, t. y. dantų plombavimui skirtomis medžiagomis, kurių apie 50 proc.

Pastaraisiais metais gvakamolės padažas tapo visuotinės gastronomijos užkandžių karaliumi. Dėl švelnios tekstūros bei unikalaus skonio jis puikiai tinka bet kokia proga skanauti ir įvairiems patiekalams gardinti. Minint Tarptautinę gvakamolės dieną, avokado mėgėjai kviečiami drąsiai mėgautis vienu garsiausių meksikietiškų padažų. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr.