žemės ūkis

 2013 m. kovą, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 4,9 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 13,9 ir 0,4 procento. Labiausiai pabrango šie augalininkystės produktai: bulvės – 50,9, ankštiniai augalai – 37,8, kvietrugiai – 27,5 procento.

2013 m. kovo mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 4,9 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 13,9 ir 0,4 procento.

43 metų vyriškį prispaudė trąšų barstytuvas. P.Š. žuvo vietoje nuo patirtų sužalojimų. Nelaimė įvyko Joniškio rajone, Žučių kaimo teritorijoje esančiose pievose. Ten gyventojai prie traktoriaus aptiko P.Š. kūną. Ekspertai ant jo kūno smurto žymių nerado. Manoma, kad trąšų barstytuvas užkrito ant iš traktoriaus išlipusio vyriškio, kuris mėgino prikabinti prie kablio atsikabinusią barstytuvo dalį. Įvykį tiria policija ir darbo inspekcija.

Su Šiaulių rajono žemdirbiais vakar Savivaldybės salėje susitiko žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna ir jį lydintys įstaigų atstovai. Svečiai atsakė į ūkininkų, žemės ūkio bendrovių vadovų klausimus. Rajono laimėjimai – neprasti Nuo praėjusių metų gruodžio vidurio Žemės ūkio ministerijai vadovaujantis V. Jukna pasidžiaugė, kad žemdirbiškas Šiaulių rajonas – jau 23-iasis ar 24-asis jų aplankomas. Tokiuose susitikimuose jų dalyviai supažindinami su pagrindinėmis žemės ūkio aktualijomis.

Ištuštėję ES paramos aruodai kaitina žemės ūkio technikos pardavimų rinką – traktorių perkama mažiau, o kombainų parkas prasiplėtė. Kombainų, traktorių ir žemės ūkio padargų pardavimo rinkose neramu, nes dar neaišku, koks bus Kaimo plėtros programos biudžetas 2014–2020 m. Net solidžių kompanijų atstovai pripažįsta, kad ūkininkams siūlo įsigyti ir mažai naudotų traktorių bei kombainų. Smuko pardavimai Naujos žemės ūkio technikos pardavėjams atėjo nelengvi laikai.

Liberalų sąjūdžio atstovai teigia, kad už draudimo parduoti žemę užsieniečiams kyšo stambių žemvaldžių ausys. Tai ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė parlamentinės Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos nariai Eugenijus Gentvilas ir Remigijus Šimašius. Per tą laiką, kai galioja draudimas pirkti žemę užsieniečiams, anot E. Gentvilo, buvo perparduota 1,86 mln. hektarų, o vietiniai žemvaldžiai susipirko žemę pigiai ir naudoja ją nebūtinai pagal paskirtį.

Dėl sausros Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje šoktelėjus biržinių pieno produktų kainoms Lietuvos ūkininkams sužibo viltis, kad ūgtels ir supirkimo kainos, rašo „Verslo žinios“. „Perdirbėjai jau antrą mėnesį mažina supirkimo kainas, tačiau matome, kad biržose kyla produktų kainos. Pagrindinė priežastis - sausra Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje“, - teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Šiemetis nelabai normalus pavasaris gadina tiek ūkininkų, tiek daržovių mėgėjų reikalus. Ankstyvųjų daržovių sodinimas vėluoja, o tos, kurios vis tik užaugs, gali būti abejotinos kokybės. Perfrazuojant Kristijono Donelaičio „Metus“, telieka atsidusti – anokios čia pavasario linksmybės šiemet: saulelė atkopdama dar nebudina svieto ir žiemos šaltos trūsų pargriaudama nesijuokia, taigi ir savo darbų ant laukų dirbt pasitaisyt dar negalim.

Nuo šių metų įsigaliojus naujam Žemės mokesčio įstatymui ir mokesčio dydžio nustatymą patikėjus savivaldybėms, mokestis kilo visiems žemės turėtojams. Tikėdamasi surinkti daugiau pinigų į biudžetą, mūsų rajono savivaldybė nusitaikė kaip reikiant papurtyti pramoninės paskirties sklypus turinčius Tauragės verslininkus.

Aleksandro Stulginskio universitete balandžio 4 – 6 d. vyks Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2013“. Tai – aštuonioliktoji pavasarinė paroda, jau daug metų yra didžiausia iš visų parodų, rengiamų Lietuvoje. Praėjusieji metai buvo itin sėkmingi žemės ūkio sektoriui. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2012 m., palyginti su 2011 m., grūdų derlius padidėjo 43 proc., rapsų – 31 proc., cukrinių runkelių – 14 proc. Gausų grūdų derlių nulėmė 32 proc. išaugęs derlingumas ir 8 proc.

Draudimo bendrovės „BTA Insurance company“ duomenimis, pernai įmokos už žemės ūkio technikos draudimą augo 15 proc. 2012 m. ūkininkai ne tik stambesnėmis sumomis draudė techniką nei 2011 m., bet ir kiekvienas draudė didesnį technikos parką. Praėjusiais metais specializuotą techniką dažniausiai žalojo įvykiai kelyje ir darbe, vagys bei ugnis. „Specializuotos technikos draudimu draudžiama mobili technika, kuri „juda“ ne tik keliais.

Žemdirbiai parengė net 36 punktų rezoliuciją, kurioje Vyriausybė raginama per derybas su Europos Komisija grumtis iki paskutinio euro cento. Žemdirbių suvažiavimas buvo palyginti ramus, tačiau politikuoti ar žemdirbius mulkinti bandę politikai buvo negailestingai nušvilpti. Deja, žemdirbiai suvažiavime neišgirdo aukščiausiųjų ir svarbiausiųjų valstybės vadovų – Prezidentės ir premjero – nuomonių apie padėtį žemės ūkyje.

Praėjusieji metai buvo itin sėkmingi žemės ūkio ir informacinių technologijų (IT) sektoriams. Anot Gitano Nausėdos, SEB banko prezidento patarėjo, tokie kontrastingi rezultatai gali būti tik Lietuvoje. Ketvirčio makroekonomikos apžvalgoje SEB banko analitikai teigė, kad žemės ūkiui itin sėkmingus metus pakartoti šiemet bus sunku. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos rodikliai paskutinį praėjusių metų ketvirtį perėmė metų pradžioje ir viduryje išryškėjusias tradicijas.

Nelaukiant pavasario sėjos darbų, nuo vasario 1 d. vėl renkamos paraiškos melioracijos grioviams tvarkyti. Ūkininkai ir bendrovės, patiriančios derliaus nuostolius dėl apsemiamų laukų, iki gegužės 3 d. gali tekti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ melioracijos grioviams tvarkyti. Šiais metais tam skirta 10 milijonų litų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų.

 Tiems, kas tiki Mėnulio įtaka augalams, verta žinoti, kad kovo 12–14 dienomis – tinkamas metas sėti pomidorus. Šias daržoves sės ir Alytuje gyvenanti Loreta Ažukienė. Ji – pomidorų veislių kolekcininkė. Ir šiais metais moteris sės 56 skirtingų veislių pomidorus. Valgo iki Kalėdų Pomidorai – itin vertingos daržovės, tad nieko nuostabaus, kad dideliuose ar mažuose šiltnamiuose juos augina daržininkai mėgėjai.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų sausį eksportavo 222,089 tūkst. t grūdų – 2,8 karto daugiau negu 2012 m. analogišku laikotarpiu. Iš jų 67 proc. (148,594 tūkst. t) sudarė kviečių eksportas, kurie išvežti į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Švediją ir Iraną (vidutinė kaina – 894 Lt už t). Miežiai (41,097 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Estiją, Vokietiją ir Saudo Arabiją (vidutinė kaina – 830,8 Lt už t), kvietrugiai (30,394 tūkst.

Verslūs žmonės, sužinoję, kaip auga šie itin brangūs grybai, išmoko veisti jų plantacijas ten, kur jie anksčiau niekada nebuvo auginami. Keičiantis klimatui, vis labiau šiltėjant vasaroms Italijoje ir Prancūzijoje, pradeda nykti paslaptingų grybų – trumų – rūšys. Tačiau vis daugiau plantacijų atsiranda net Skandinavijos šalyse. Pirmas 400–14 000 eurų (1 381- 48 340 Lt) už kilogramą kainuojančių grybų plantacijas jau įveisė keli ūkininkai Latvijoje, pasekėjų atsirado ir Lietuvoje.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., grūdų derlius padidėjo 43 procentais, rapsų – 31, cukrinių runkelių – 14 procentų. Bulvių derlius sumažėjo 6, lauko daržovių – 1 procentu. Gausesnį grūdų derlių lėmė 32 procentais padidėjęs derlingumas ir 8 procentais – nuimtas plotas. 2012 m. buvo palankūs grūdinių augalų augintojams Baltijos šalyse. Latvijoje grūdinių augalų derlingumas padidėjo 38, Estijoje, kaip ir Lietuvoje, – 32 procentais.

2013 m. sausio mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 11,4 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 25 ir 5,9 procento.

28-erių šiaulietis Vytautas Buivydas Briuselyje eurobiurokratams įrodinėjo, kad nori gyventi ir dirbti žemę Lietuvoje. Grįžęs iš emigracijos jis prikėlė žemės ūkio bendrovę ir tiki darbščiais lietuviais. „Jeigu užsienietis dirbtų taip, kaip lietuvis ūkininkas, tai jis turbūt lėktuvais skraidytų. Mes esam darbštūs auksarankiai ir dirbam negailėdami savęs“, – sako Vytautas.

Lietuvos žemdirbiai nusivylė Briuselyje vykusio neeilinio Europos vadovų tarybos posėdžio rezultatais, nes, jo dalyviams svarstant 2014–2020 m. Europos Sąjungos biudžeto portfelį, šalies valdžia neišsiderėjo palankesnių sąlygų ūkininkams. Dėl moduliacijos Lietuvos ūkininkai praras apie 10 proc. papildomų nacionalinių išmokų. Žemdirbiai jaučiasi apgauti Lietuvos ūkininkai neslepia pasipiktinimo.

IŠMOKĖTA DIDŽIOJI DALIS TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ UŽ ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ IR PASĖLIŲ PLOTUS

Gero praėjusių metų derliaus dėka papildytos ūkininkų sąskaitos tapo spekuliantų grobiu. Pastaruoju metu vis dažniau gaunami pasiūlymai pirkti žemės sklypus, už kuriuos siūloma kaina gerokai didesnė nei rinkos, o tokie pasiūlymai gali neadekvačiai išauginti rinkos kainas, teigia žemės ūkio paskirties nekilnojamo turto valdymo bendrovės „Agro MT“ specialistai. „Iš notarų vis dažniau gauname siūlymus įsigyti šiuo metu nuomojamą žemę už nerealią kainą.

  Pirmadienį Lietuvos jaunųjų žemdirbių delegacija bus išlydėta į Briuselį, kur ketvirtadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai rengs taikią protesto akciją. Akcijos metu žemdirbiai, dainuodami Baltijos šalių liaudies dainas, reikalaus sąžiningos Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos, primins apie nelygiavertį požiūrį į Baltijos žemdirbius skirstant tiesiogines išmokas.

Penktadienį Malpilyje (Latvija) susitiko Baltijos šalių žemės ūkio ministrai. Jie aptarė bendras pozicijas ir veiksmus, kurių laikysis ES žemės ūkio reformų politikos atžvilgiu, ir priėmė bendrą pareiškimą, kuriame ragina ES nemažinti paramos žemės ūkiui. Pareiškime ministrai pabrėžė žemės ūkio plėtros politikos svarbą ir finansavimo mažinimo neleistinumą. "Mūsų nuomone, neleistina mažinti finansavimą tuomet, kai ūkininkai patiria sunkumų dėl brangstančių maisto produktų ir nestabilios rinkos.

2012 m. gruodžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 9,5 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 18,4 ir 4,7 procento.

Balandį įsigalios įstatymas, leisiantis kaimo žmonėms žemės ūkio darbus kaimynams padėti nudirbti už sutartą atlygį. Už tai nebebus baudžiama, kaip iki šiol, nes tai nebebus laikoma nelegaliu darbu ir pajamų slėpimu, rašo "Respublika". Provincijos gyventojai sako, kad tokio įstatymo seniai reikėjo. Pernai lapkritį Seimas patvirtino naują įstatymą, kuris numato galimybę teikti miškininkystės ir žemės ūkio paslaugas pagal kvitą. Gyventojų pajamų mokesčiu nebus apmokestinamos 6 tūkst.

Trečiadienį posėdyje Vyriausybė pritarė projektui ūkininkams 2012 m. skirti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną, gyvulius ir pasėlius. Žemdirbius papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos pasieks vasarį. Papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už 2012 m. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) išmokėta asignavimų suma sudarys 106 mln. litų – tiek pat, kiek ir praėjusiais metais. Nors 2013 m. biudžete papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms buvo numatyta 75 mln.

Atvėsusią grūdų rinką jau kaitina grūdų supirkėjai, atakuodami ūkininkus raginimais pasirašyti išankstines produkcijos supirkimo sutartis. Žemdirbių organizacijų lyderiai pataria nepasiduoti jų vilionėms ir palaukti pavasario, kai paaiškės, kaip peržiemojo pasėliai.

Aršiausios kovos dėl žemės vyksta Vidurio Lietuvoje, kur žemės našumo balas yra ne mažesnis kaip 40, kur iš hektaro galima gauti ne 3-4, o 5-8 tonų derlių. Ūkininkams, delsusiems suformuoti didesnius ūkius, tenka pripažinti, kad šaukštai jau popiet. Kol vietiniai svarstė, ką daryti su pinigais, ar žemę toliau nuomotis, ar jau nusipirkti - sklypus iš po nosies nugvelbė spekuliantai. Hektarą žemės Kupiškio rajone galima išsinuomoti už 200-250 litų.

Kai kitą kartą stovėsite prekybos centre eilėje prie kasos, pamąstykite apie ūkininkus, padėjusius pripildyti jūsų prekių krepšį. Jiems dabar gyvenimas nelengvas ir galite būti tikri, tai reikš aukštesnes maisto kainas ir jums ir sunkesnius laikus milijonams, kuriems maisto trūkumas reiškia skirtumą tarp gyvenimo ir mirties. Negana to, tyrimai rodo, kad pasauliui 2050 metais reikės dvigubai daugiau maisto.

 Žemdirbiai neramiai seka orų prognozes. Ypač tie, kurie jau yra nukentėję nuo šalčių ir gavę draudimo išmokas, – draudikai juos nubaudė brangesniu draudimu. Po dvejų iš eilės nuostolingų metų, kai masiškai iššalo žiemkenčiai, draudikai kelis kartus padidino įmokas ir pakeitė draudimo sąlygas. Tokie pokyčiai nuo draudimo paslaugos atbaidė pasėlius draudusius ūkininkus ir žemės ūkio bendroves.

Tarptautinė žemės ūkio verslo paroda "Žalioji savaitė" pristatys plačiausią produktų ir paslaugų asortimentą žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės srityse. Ji ketvirtadienį bus iškilmingai atidaryta Berlyne. Didžiausioje pasaulio parodoje dalyvaus daugiau nei 1600 dalyvių iš 60 pasaulio šalių. "Žaliojoje savaitėje" 78-ąjį kartą susitiks politikai, žemės ūkio specialistai, atitinkamų ministerijų ir departamentų vadovai ir žemės ūkio įmonių atstovai iš viso pasaulio.

Pernai augo visi Lietuvos ūkio sektoriai, išskyrus statybų, o didžiausią šuolį padarė žemės ūkis, euro zonos skolų krizė turėjo įtakos verslo sektoriaus lūkesčiams, ir materialinių investicijų augimas buvo vangus. ,,Sukauptos įmonių finansinės lėšos, žemos palūkanų normos ir kitos sąlygos rodo, kad vienintelis veiksnys, neleidęs sparčiau augti verslo investicijoms, buvo pasitikėjimo stoka. Tačiau šiemet investicijos atsigaus, o jų augimas sieks 10 proc.

Baltijos šalių žemdirbių organizacijų atstovai antradienį susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite. Tai bus pirmasis iš trijų susitikimų, kuriuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių atstovai valstybių vadovams pristatys bendrą savo poziciją dėl Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. Žemdirbiai tikisi, jog valstybių vadovai apgins jų interesus derybose dėl 2014–2020 m. finansinės perspektyvos.

Didžiųjų metų švenčių išvakarėse Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) iniciatyva surengtoje konferencijoje įvairių žemės ūkio šakų žemdirbių organizacijų atstovai pasakojo, kaip šiemet jiems sekėsi ginti savo interesus Briuselyje, ir atskleidė tikslus, kurių sieks artimiausiais metais. Šia gera proga pasinaudojo ir naujasis žemės ūkio ministras – išklausė ūkininkų ir papasakojo apie savo pirmus darbus.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais žemės ūkio pridėtinė vertė to meto kainomis sudarė 3,4 mlrd. litų, arba 10,9 procento daugiau nei 2011 metais Tai lėmė geresnis žemės ūkio augalų derlius. Žemės ūkio produkcijos pagaminta už 8,9 mlrd. litų, vertė padidėjo 6,8 procento, apimtis (neatsižvelgiant į supirkimo kainų pokytį) – 8,8 procento: augalininkystės produkcija išaugo 15,6 procento, o gyvulininkystės – 1,3 procento.

Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad parengė ir išleido leidinį, kuriame paskelbti Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai pagal apskritis, savivaldybes ir seniūnijas. Šiuo leidiniu užbaigiamas 2010 m. atlikto visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatų skelbimas. Leidinyje pateikiami didesnių nei 1 ha ūkių rezultatai.

Visas Lietuvos nekilnojamasis turtas (NT) vertas 245,6 mlrd. litų. Kasmet Registrų centro atliekamo masinio nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis, bendra viso šalies nekilnojamojo turto rinkos vertė per pastaruosius metus sumenko 616,5 mln. litų, arba 0,25 proc. Registrų centro atliktas masinis vertinimas parodė, jog bendra visų 851 tūkst. šalyje įvertintų butų rinkos vertė šiuo metu sudaro apie 74,9 mlrd. litų. Visi šalies pastatai, kurių yra beveik 2,3 mln., įvertinti 72,3 mlrd. litų.

Žemės ūkio produkcijos supirkėjai su ūkininkais neretai elgiasi nesąžiningai – vėluoja atsiskaityti, nemoka delspinigių, vengia sudaryti sutartis arba siūlo pasirašyti ūkininkams nenaudingas sutartis. Liko tik miražas Žemdirbiai seniai siūlė griežtinti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, bet reikalai pajudėjo tik šįmet, kai Europos Parlamentas priėmė direktyvą dėl kovos su pavėluotais mokėjimais.

Teisę skirstyti veislininkystei numatytas valstybės paramos lėšas perėmusi savivalda priėjo aklavietę. Šiemet devynioms arklių augintojų asociacijoms padalyta parama veislininkystei turės būti perskirstyta: vieni gali netekti daugiau nei 50 tūkst. Lt, o kitiems gali būti pridėta per 100 tūkst. Lt.

Aleksandro Stulginskio universitete Kaune penktadienį atidarytas Žemės ir miškų jungtinių tyrimų centras, aprūpintas beveik 40 mln. litų vertės moderniausia laboratorine įranga, kuri leis atlikti naujausius mokslinius tyrimus, žemės ūkio inovacijas. Žemės ir miškų jungtinių tyrimų centre kartu dirbs Agrarinių ir miškų mokslų centro bei Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai.

Siekdami aiškios, paprastos ir pagrįstos mokesčių sistemos, Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Investuotojų forumas kviečia stabdyti naujo žemės mokesčio įsigaliojimą ir svarstyti visuotinio ir vieningo nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimą.

Eu­ro­pos ūki­nin­kai, neap­si­ken­tę ma­žų pie­no su­pir­ki­mo kai­nų, pro­tes­tuo­da­mi api­purš­kė pie­nu Eu­ro­pos Par­la­men­tą Briu­se­ly­je. Šiau­lių ap­skri­ties pie­no ūkiai jau nyks­ta, nes iš pie­no už­si­dir­ba ne ga­min­to­jai, o per­dir­bė­jai ir pre­ky­bi­nin­kai.

(Papildyta 17.20) Darbo partijos kandidatas į žemės ūkio ministrus, konservatorius Mindaugas Kuklierius, ketina sustabdyti savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, tačiau į Darbo partiją stoti neketina, praneša „Delfi.lt“. Savo pasirinkima jis argumentuoja noru padėti smulkiausiems ūkininkams, ginti jų interesus ir išsklaidyti nežinią dėl jų ateities.

2012 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 14,6 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 5,6 tūkst., arba 1,6 karto, o palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, – 2,2 tūkst., arba 17,7 procento. Laisvų darbo vietų 2012 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu šių metų ketvirčiu, padaugėjo beveik visose ekonominės veiklos srityse, daugiausia transporte ir saugojime – 1,4 tūkst.

Lietuvos pieno gamintojams ir cukrinių runkelių augintojams nerimą kelia Briuselio pažadai apie pieno upes ir cukraus krantus. Po 2015 m. ES neturėtų likti 1984 m. įvestos pieno gamybos kvotų sistemos. Jau kalbama ir apie cukraus kvotų atsisakymą. Lietuvos ūkininkai skambina pavojaus varpais, teigdami, kad atsisakyti kvotų, nesuvienodinus tiesioginių išmokų, būtų pražūtinga šalies žemės ūkiui.

Šiuo metu miškai Lietuvoje sudaro 33,3 proc. šalies teritorijos, miškų plotas užima 2,2 mln. ha. Neringos savivaldybė - miškingiausia, čia miškai sudaro 83 proc. bendrojo ploto. Vilniaus miesto savivaldybėje miškai sudaro 34,5 proc. Vienam gyventojui šalyje vidutiniškai tenka po 0,68 ha miško. Vyrauja spygliuočiai augalai: pušys sudaro 35,1 proc. bendro miškų ploto, eglės - 20,9 proc. Iš lapuočių augalų labiausiai paplitę beržai - 22,3 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra 247,7 tūkst.

Bankų atstovai, suskaičiavę, kad šiemet žemdirbiai dėl gausaus derliaus ir gerų kainų gaus papildomą milijardą litų, siūlosi jiems patarti, kaip efektyviau suvaldyti pinigų srautus. Ūkininkai sako, kad skaičiuojami jų uždirbti milijardai tėra muilo burbulas – esą jie turi daugiau skolų nei pelno. O patarimų jiems labiau reikėtų iš žemės ūkio srities mokslininkų, o ne bankininkų.