žemės ūkis

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m., palyginti su 2011 m., grūdų derlius padidėjo 43 procentais, rapsų – 31, cukrinių runkelių – 14 procentų. Bulvių derlius sumažėjo 6, lauko daržovių – 1 procentu. Gausesnį grūdų derlių lėmė 32 procentais padidėjęs derlingumas ir 8 procentais – nuimtas plotas. 2012 m. buvo palankūs grūdinių augalų augintojams Baltijos šalyse. Latvijoje grūdinių augalų derlingumas padidėjo 38, Estijoje, kaip ir Lietuvoje, – 32 procentais.

2013 m. sausio mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 11,4 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 25 ir 5,9 procento.

28-erių šiaulietis Vytautas Buivydas Briuselyje eurobiurokratams įrodinėjo, kad nori gyventi ir dirbti žemę Lietuvoje. Grįžęs iš emigracijos jis prikėlė žemės ūkio bendrovę ir tiki darbščiais lietuviais. „Jeigu užsienietis dirbtų taip, kaip lietuvis ūkininkas, tai jis turbūt lėktuvais skraidytų. Mes esam darbštūs auksarankiai ir dirbam negailėdami savęs“, – sako Vytautas.

Lietuvos žemdirbiai nusivylė Briuselyje vykusio neeilinio Europos vadovų tarybos posėdžio rezultatais, nes, jo dalyviams svarstant 2014–2020 m. Europos Sąjungos biudžeto portfelį, šalies valdžia neišsiderėjo palankesnių sąlygų ūkininkams. Dėl moduliacijos Lietuvos ūkininkai praras apie 10 proc. papildomų nacionalinių išmokų. Žemdirbiai jaučiasi apgauti Lietuvos ūkininkai neslepia pasipiktinimo.

IŠMOKĖTA DIDŽIOJI DALIS TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ UŽ ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ IR PASĖLIŲ PLOTUS

Gero praėjusių metų derliaus dėka papildytos ūkininkų sąskaitos tapo spekuliantų grobiu. Pastaruoju metu vis dažniau gaunami pasiūlymai pirkti žemės sklypus, už kuriuos siūloma kaina gerokai didesnė nei rinkos, o tokie pasiūlymai gali neadekvačiai išauginti rinkos kainas, teigia žemės ūkio paskirties nekilnojamo turto valdymo bendrovės „Agro MT“ specialistai. „Iš notarų vis dažniau gauname siūlymus įsigyti šiuo metu nuomojamą žemę už nerealią kainą.

  Pirmadienį Lietuvos jaunųjų žemdirbių delegacija bus išlydėta į Briuselį, kur ketvirtadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai rengs taikią protesto akciją. Akcijos metu žemdirbiai, dainuodami Baltijos šalių liaudies dainas, reikalaus sąžiningos Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos, primins apie nelygiavertį požiūrį į Baltijos žemdirbius skirstant tiesiogines išmokas.

Penktadienį Malpilyje (Latvija) susitiko Baltijos šalių žemės ūkio ministrai. Jie aptarė bendras pozicijas ir veiksmus, kurių laikysis ES žemės ūkio reformų politikos atžvilgiu, ir priėmė bendrą pareiškimą, kuriame ragina ES nemažinti paramos žemės ūkiui. Pareiškime ministrai pabrėžė žemės ūkio plėtros politikos svarbą ir finansavimo mažinimo neleistinumą. "Mūsų nuomone, neleistina mažinti finansavimą tuomet, kai ūkininkai patiria sunkumų dėl brangstančių maisto produktų ir nestabilios rinkos.

2012 m. gruodžio mėn., palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 9,5 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 18,4 ir 4,7 procento.

Balandį įsigalios įstatymas, leisiantis kaimo žmonėms žemės ūkio darbus kaimynams padėti nudirbti už sutartą atlygį. Už tai nebebus baudžiama, kaip iki šiol, nes tai nebebus laikoma nelegaliu darbu ir pajamų slėpimu, rašo "Respublika". Provincijos gyventojai sako, kad tokio įstatymo seniai reikėjo. Pernai lapkritį Seimas patvirtino naują įstatymą, kuris numato galimybę teikti miškininkystės ir žemės ūkio paslaugas pagal kvitą. Gyventojų pajamų mokesčiu nebus apmokestinamos 6 tūkst.

Trečiadienį posėdyje Vyriausybė pritarė projektui ūkininkams 2012 m. skirti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną, gyvulius ir pasėlius. Žemdirbius papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos pasieks vasarį. Papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už 2012 m. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) išmokėta asignavimų suma sudarys 106 mln. litų – tiek pat, kiek ir praėjusiais metais. Nors 2013 m. biudžete papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms buvo numatyta 75 mln.

Atvėsusią grūdų rinką jau kaitina grūdų supirkėjai, atakuodami ūkininkus raginimais pasirašyti išankstines produkcijos supirkimo sutartis. Žemdirbių organizacijų lyderiai pataria nepasiduoti jų vilionėms ir palaukti pavasario, kai paaiškės, kaip peržiemojo pasėliai.

Aršiausios kovos dėl žemės vyksta Vidurio Lietuvoje, kur žemės našumo balas yra ne mažesnis kaip 40, kur iš hektaro galima gauti ne 3-4, o 5-8 tonų derlių. Ūkininkams, delsusiems suformuoti didesnius ūkius, tenka pripažinti, kad šaukštai jau popiet. Kol vietiniai svarstė, ką daryti su pinigais, ar žemę toliau nuomotis, ar jau nusipirkti - sklypus iš po nosies nugvelbė spekuliantai. Hektarą žemės Kupiškio rajone galima išsinuomoti už 200-250 litų.

Kai kitą kartą stovėsite prekybos centre eilėje prie kasos, pamąstykite apie ūkininkus, padėjusius pripildyti jūsų prekių krepšį. Jiems dabar gyvenimas nelengvas ir galite būti tikri, tai reikš aukštesnes maisto kainas ir jums ir sunkesnius laikus milijonams, kuriems maisto trūkumas reiškia skirtumą tarp gyvenimo ir mirties. Negana to, tyrimai rodo, kad pasauliui 2050 metais reikės dvigubai daugiau maisto.

 Žemdirbiai neramiai seka orų prognozes. Ypač tie, kurie jau yra nukentėję nuo šalčių ir gavę draudimo išmokas, – draudikai juos nubaudė brangesniu draudimu. Po dvejų iš eilės nuostolingų metų, kai masiškai iššalo žiemkenčiai, draudikai kelis kartus padidino įmokas ir pakeitė draudimo sąlygas. Tokie pokyčiai nuo draudimo paslaugos atbaidė pasėlius draudusius ūkininkus ir žemės ūkio bendroves.

Tarptautinė žemės ūkio verslo paroda "Žalioji savaitė" pristatys plačiausią produktų ir paslaugų asortimentą žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės srityse. Ji ketvirtadienį bus iškilmingai atidaryta Berlyne. Didžiausioje pasaulio parodoje dalyvaus daugiau nei 1600 dalyvių iš 60 pasaulio šalių. "Žaliojoje savaitėje" 78-ąjį kartą susitiks politikai, žemės ūkio specialistai, atitinkamų ministerijų ir departamentų vadovai ir žemės ūkio įmonių atstovai iš viso pasaulio.

Pernai augo visi Lietuvos ūkio sektoriai, išskyrus statybų, o didžiausią šuolį padarė žemės ūkis, euro zonos skolų krizė turėjo įtakos verslo sektoriaus lūkesčiams, ir materialinių investicijų augimas buvo vangus. ,,Sukauptos įmonių finansinės lėšos, žemos palūkanų normos ir kitos sąlygos rodo, kad vienintelis veiksnys, neleidęs sparčiau augti verslo investicijoms, buvo pasitikėjimo stoka. Tačiau šiemet investicijos atsigaus, o jų augimas sieks 10 proc.

Baltijos šalių žemdirbių organizacijų atstovai antradienį susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite. Tai bus pirmasis iš trijų susitikimų, kuriuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių atstovai valstybių vadovams pristatys bendrą savo poziciją dėl Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. Žemdirbiai tikisi, jog valstybių vadovai apgins jų interesus derybose dėl 2014–2020 m. finansinės perspektyvos.

Didžiųjų metų švenčių išvakarėse Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) iniciatyva surengtoje konferencijoje įvairių žemės ūkio šakų žemdirbių organizacijų atstovai pasakojo, kaip šiemet jiems sekėsi ginti savo interesus Briuselyje, ir atskleidė tikslus, kurių sieks artimiausiais metais. Šia gera proga pasinaudojo ir naujasis žemės ūkio ministras – išklausė ūkininkų ir papasakojo apie savo pirmus darbus.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais žemės ūkio pridėtinė vertė to meto kainomis sudarė 3,4 mlrd. litų, arba 10,9 procento daugiau nei 2011 metais Tai lėmė geresnis žemės ūkio augalų derlius. Žemės ūkio produkcijos pagaminta už 8,9 mlrd. litų, vertė padidėjo 6,8 procento, apimtis (neatsižvelgiant į supirkimo kainų pokytį) – 8,8 procento: augalininkystės produkcija išaugo 15,6 procento, o gyvulininkystės – 1,3 procento.

Lietuvos statistikos departamentas informuoja, kad parengė ir išleido leidinį, kuriame paskelbti Lietuvos Respublikos 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai pagal apskritis, savivaldybes ir seniūnijas. Šiuo leidiniu užbaigiamas 2010 m. atlikto visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatų skelbimas. Leidinyje pateikiami didesnių nei 1 ha ūkių rezultatai.

Visas Lietuvos nekilnojamasis turtas (NT) vertas 245,6 mlrd. litų. Kasmet Registrų centro atliekamo masinio nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis, bendra viso šalies nekilnojamojo turto rinkos vertė per pastaruosius metus sumenko 616,5 mln. litų, arba 0,25 proc. Registrų centro atliktas masinis vertinimas parodė, jog bendra visų 851 tūkst. šalyje įvertintų butų rinkos vertė šiuo metu sudaro apie 74,9 mlrd. litų. Visi šalies pastatai, kurių yra beveik 2,3 mln., įvertinti 72,3 mlrd. litų.

Žemės ūkio produkcijos supirkėjai su ūkininkais neretai elgiasi nesąžiningai – vėluoja atsiskaityti, nemoka delspinigių, vengia sudaryti sutartis arba siūlo pasirašyti ūkininkams nenaudingas sutartis. Liko tik miražas Žemdirbiai seniai siūlė griežtinti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, bet reikalai pajudėjo tik šįmet, kai Europos Parlamentas priėmė direktyvą dėl kovos su pavėluotais mokėjimais.

Teisę skirstyti veislininkystei numatytas valstybės paramos lėšas perėmusi savivalda priėjo aklavietę. Šiemet devynioms arklių augintojų asociacijoms padalyta parama veislininkystei turės būti perskirstyta: vieni gali netekti daugiau nei 50 tūkst. Lt, o kitiems gali būti pridėta per 100 tūkst. Lt.

Aleksandro Stulginskio universitete Kaune penktadienį atidarytas Žemės ir miškų jungtinių tyrimų centras, aprūpintas beveik 40 mln. litų vertės moderniausia laboratorine įranga, kuri leis atlikti naujausius mokslinius tyrimus, žemės ūkio inovacijas. Žemės ir miškų jungtinių tyrimų centre kartu dirbs Agrarinių ir miškų mokslų centro bei Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai.

Siekdami aiškios, paprastos ir pagrįstos mokesčių sistemos, Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Investuotojų forumas kviečia stabdyti naujo žemės mokesčio įsigaliojimą ir svarstyti visuotinio ir vieningo nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimą.

Eu­ro­pos ūki­nin­kai, neap­si­ken­tę ma­žų pie­no su­pir­ki­mo kai­nų, pro­tes­tuo­da­mi api­purš­kė pie­nu Eu­ro­pos Par­la­men­tą Briu­se­ly­je. Šiau­lių ap­skri­ties pie­no ūkiai jau nyks­ta, nes iš pie­no už­si­dir­ba ne ga­min­to­jai, o per­dir­bė­jai ir pre­ky­bi­nin­kai.

(Papildyta 17.20) Darbo partijos kandidatas į žemės ūkio ministrus, konservatorius Mindaugas Kuklierius, ketina sustabdyti savo narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje, tačiau į Darbo partiją stoti neketina, praneša „Delfi.lt“. Savo pasirinkima jis argumentuoja noru padėti smulkiausiems ūkininkams, ginti jų interesus ir išsklaidyti nežinią dėl jų ateities.

2012 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 14,6 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 5,6 tūkst., arba 1,6 karto, o palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, – 2,2 tūkst., arba 17,7 procento. Laisvų darbo vietų 2012 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu šių metų ketvirčiu, padaugėjo beveik visose ekonominės veiklos srityse, daugiausia transporte ir saugojime – 1,4 tūkst.

Lietuvos pieno gamintojams ir cukrinių runkelių augintojams nerimą kelia Briuselio pažadai apie pieno upes ir cukraus krantus. Po 2015 m. ES neturėtų likti 1984 m. įvestos pieno gamybos kvotų sistemos. Jau kalbama ir apie cukraus kvotų atsisakymą. Lietuvos ūkininkai skambina pavojaus varpais, teigdami, kad atsisakyti kvotų, nesuvienodinus tiesioginių išmokų, būtų pražūtinga šalies žemės ūkiui.

Šiuo metu miškai Lietuvoje sudaro 33,3 proc. šalies teritorijos, miškų plotas užima 2,2 mln. ha. Neringos savivaldybė - miškingiausia, čia miškai sudaro 83 proc. bendrojo ploto. Vilniaus miesto savivaldybėje miškai sudaro 34,5 proc. Vienam gyventojui šalyje vidutiniškai tenka po 0,68 ha miško. Vyrauja spygliuočiai augalai: pušys sudaro 35,1 proc. bendro miškų ploto, eglės - 20,9 proc. Iš lapuočių augalų labiausiai paplitę beržai - 22,3 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra 247,7 tūkst.

Bankų atstovai, suskaičiavę, kad šiemet žemdirbiai dėl gausaus derliaus ir gerų kainų gaus papildomą milijardą litų, siūlosi jiems patarti, kaip efektyviau suvaldyti pinigų srautus. Ūkininkai sako, kad skaičiuojami jų uždirbti milijardai tėra muilo burbulas – esą jie turi daugiau skolų nei pelno. O patarimų jiems labiau reikėtų iš žemės ūkio srities mokslininkų, o ne bankininkų.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė mano, kad derybose dėl 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos turi būti pasiektas principinis sutarimas dėl tiesioginių išmokų žemės ūkiui ES mastu suvienodinimo sąlygų, išvengiant atskirų ES valstybių narių žemdirbių diskriminavimo.

Milijonus D. Britanijos mokslininkų sukurtų genetiškai modifikuotų vabzdžių ruošiamasi išleisti į šios šalies laukus, kad jie galėtų pakeisti aplinką teršiančius pesticidus. D. Britanijos bendrovė „Oxitec“, kurianti genetiškai pakeistus vabzdžius, žada žemės ūkiui pateikti „žaliąją alternatyvą“ cheminiams preparatams, kuriuos šalies ūkininkai naudoja siekdami apsaugoti savo derlių nuo ligų ir kenkėjų, pranešė „Dailymail.co.

Socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ formuojama koalicija jau dalijasi ministrų portfelius, bet į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo postą norą pareiškė tik socialdemokratai ir Darbo partija. Portfeliu domisi du koalicijos partneriai Premjero kėdę besimatuojantis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Algirdas Butkevičius „Valstiečių laikraščiui“ tikino, kad derybos dėl ŽŪM vadovo portfelio vyksta tik tarp Darbo partijos ir LSDP.

Ūkininkus piktina ne tiek laukinių gyvūnų jų pasėliams daroma žala, kiek šios atlyginimo tvarka. Panevėžio rajonas – žemdirbių kraštas, tačiau netrūksta jame ir miškų. Taigi į ūkininkų laukus puotauti užklystantys laukiniai žvėrys pridaro nemenkų nuostolių, jau kelerius metus iš eilės siekiančių maždaug 100 tūkstančių litų.

Pirmą kartą per nepriklausomybės metus pamėginta reitinguoti savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Reitingavimo autoriai nepretenduoja į besąlygišką objektyvumą, tačiau pabrėžia, kad toks surikiavimas padeda geriau suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten esame. Šioje publikacijoje pateikiama 49 savivaldybių reitingo lentelė. Reitingavimą atliko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), įvertinusi savivaldybių teritorijoje esančių ūkių veiklos efektyvumą.

Įsigaliojus Žemės pirkimo ir spekuliacijos įstatymo projektui, sumažėtų, o gal net išnyktų galimybė perkant žemės ūkio paskirties žemę plauti šešėlinius pinigus. Biržų r. ūkininkaujantis Henrikas Bertulis sulaukė ne vieno nemėgstančių viešumo uždarųjų akcinių bendrovių pasiūlymo už jų nustatytą kainą parduoti savo žemę.

D. Britanijos Karališkoji draugija pabandė atsakyti į klausimą, kokie išradimai buvo patys svarbiausi visoje kulinarijos istorijoje.  Kviestiniai maisto ir gėrimų srities ekspertai ėmėsi sudarinėti 20 svarbiausių žmonijos istorijoje kulinarinių išradimų sąrašą, skelbia „The Atlantic.com“.  Jie rėmėsi 4 pagrindiniais kriterijais: racionalumu, paprastumu naudoti, išoriniu patrauklumu ir nauda sveikatai.

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą, rašo dienraštis „Respublika“. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas.

AB „Linas Agro Group“ už 32 mln. litų įsigijo 50 proc. UAB „Dotnuvos projektai“ akcijų iš kitų akcininkų – fizinių asmenų  ir perėmė įmonės valdymą. Iki šiol  AB „Linas Agro Group“ valdė 50 proc. UAB „Dotnuvos projektai“ akcijų. 1996 metais įkurta UAB „Dotnuvos projektai“ yra viena didžiausių Lietuvoje žemės ūkio technikos, sėklų ir elevatorių įrangos pardavėjų, bendrovėje kartu su antrinėmis įmonėmis dirba 214 darbuotojų.

Spalį nuimamas rudeninis topinambų derlius. Tačiau ūkininkai didžiąją maistingų gumbų dalį palieka žiemoti ir kasa juos bet kada. Topinambų gumbai užauga iki 800 g. Iš hektaro jų prikasama apie 35–50 tonų Plotai ūkyje didinami Šilutės rajono ekologinio ūkio šeimininkas Povilas Gumbelevičius topinambus augina jau penkerius metus. Iš turimų 90 ha dirbamos žemės topinambams pernai buvo skirta 38,2 ha, o šiemet – daugiau kaip 40 ha. Ūkininkas džiaugiasi gumbų formų ir spalvų įvairove.

Siūloma suteikti teisę gauti paramą (piniginę socialinę pašalpą) asmenims, gaunantiems išmokas už žemės ūkio veiklą Lietuvoje. Tokią Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Griežtų reikalavimų smaugiami silpsta ir iš rinkos traukiasi vis daugiau gyvulius auginančių ūkininkų, o gyventojams vis dažniau tenka rinktis pigesnę importuotą produkciją. Nuostolių patiria visi – negalintys rinkoje konkuruoti ūkiai, prastesnius produktus perkantys vartotojai, mažiau mokesčių surenkanti valstybė ir vidaus rinką prarandantys grūdų augintojai.

Specializuotų žemės ir miškų ūkio parodų „Ką pasėsi...“, „Sprendimų ratas“, „Agrobalt“ ir kitų organizatoriai vis vilioja žemės ūkio bendroves, ūkininkus ir kitus verslininkus kuo anksčiau išsipirkti plotus savo stendams ir paviljonams. Neretai verslininkai įtikinami išsinuomoti plotus 2 ar net 4 metams, tačiau šios investicijos dažnai ir nepasiteisina.

Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, neaplenks kiaulienos kainų šuolis. Kiauliena brangsta dėl aplinkosauginių reikalavimų – dėl šių naminių gyvulių skleidžiamo kvapo kiaulių ūkiuose auginama mažiau, o tai ir brangina kiaulieną, teigia žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Itin gausiai Lietuvoje užderėjęs grūdų derlius gali tapti, jei ne gelbėtoju, tai bent jau gelbėjimo ratu šalies ekonomikai. Žiniasklaidoje spindintis skaičius – daugiau nei 4 mln. tonų – leis Lietuvai ir toliau tvirtintis pasaulinėje grūdų eksporto rinkoje, teigia ekspertai „Lietuva turi iš ties neblogas sąlygas pasinaudoti rekordiniu grūdų derliumi ir taip pagyvinti šalies ekonomiką, nes daugiausia grūdų užauginančios Europos šalys – Prancūzija, Vokietija ir Lenkija – daug ir suvartoja.

Viltingais Sąjūdžio laikais, kai demontracijos pasipuošdavo žmonių siekius fiksuojančiais transparantais, sumirgėdavo ir plakatai su išmintingais perspėjimais – tikrais Tautos genijaus perliukais. Vienas iš tokių skambėjo taip: „Ar augs Lietuvoje bananai? Augs, jei bus pajankamai mėšlo!“ Lietuvai – žemės ūkio kraštui – nei mėšlas, nei mėšlavežis nekelia ypatingai nemalonių jausmų.

Senka žemdirbių kantrybė: šiemet nesulaukę kasmetinių išmokų už kvotinį pieną, jie užsimena apie protesto mitingą prie Vyriausybės. Pieno gamintojai jaučiasi visiškai užspeisti į kampą – ne tik spaudžiami perdirbėjų, bet ir apgauti Vyriausybės. Ūkininkai buvo maitinami pažadais, kad gaus didesnes išmokas. Tačiau dabar aiškėja, kad tam šių metų biudžete visai nėra pinigų. Jaučiasi apgauti Vyriausybės „Pieno kilogramo supirkimo kaina nukritusi per 30 centų, dėl to ūkio nuostoliai didžiuliai.