žemės ūkis

Lietuvos Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis mano, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams nesąžiningas. Esą reikia bijoti ne užsieniečių, o savų stambiųjų ūkininkų.   Žinių radijo laidai „Aktualioji valanda“ jis sakė nesuprantantis, kodėl taip ilgai tylėjo politikai.   „Keista ir tai, kodėl Vyriausioji rinkimų komisija leido tokį antikonstitucinį referendumą. O kad jis nesąžiningas, turėjau daug progų įsitikinti.

Kazachus domina Lietuvos patirtis bei galimybės bendradarbiauti žemės ūkio gamybos srityje, perdirbamojoje pramonėje diegiamos inovatyvios technologijos ir biodujų panaudojimas

 Marius Eidukonis Nuo praėjusio penktadienio Berlyno parodų centre vykstanti žemės ūkio paroda „Žalioji savaitė“ vėl pretenduoja tapti rekordine. Joje dalyvauja 1 650 dalyvių iš 71 šalies. Parodoje pristatoma ne tik įvairių šalių žemės ūkio produkcija, bet ir kultūra. Pabrėžiama ekologija Šių metų parodos šūkis – „Nuostabiai gražu“, o daugiausia dėmesio skiriama ekologinei žemdirbystei, jos produkcijai, prekybos plėtrai.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žemės ūkio ministras konstatuoja, kad Lietuvoje trūksta gyvulininkystės, agronomijos, melioracijos specialistų, o jų rengimas stringa jau kelerius metus. Ministras siūlo pačiai ministerijai finansuoti specialistų studijas, esą jau kitąmet galėtų būti apmokama iki 80 procentų studijų kainos.

 Albinas Čaplikas VL žurnalistas Žemdirbiai yra atsargūs, ilgai stebi permainas žadančius valdžios žmones, abejoja, vertina kiekvieną jų žingsnį ir negaili kritikos. Tačiau vieną dieną jie tarsi sutartinai pradeda pasitikėti. Regis, kaip tik taip šįmet nutiko žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai. Nuo pirmos dienos šis ministras dirbo ramiai ir nepritrūkdamas kantrybės aiškino pasirinktų darbų būtinumą.

 Lapkričio 21 d. vykusio trišalio dialogo su Europos Parlamentu metu Pirmininkaujanti Lietuva pasiekė galutinį politinį susitarimą dėl prekybos tvarkos tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. Institucijos susitarė dėl reglamento, kuriame numatyti Europos Komisijai suteikiami deleguotieji ir įgyvendinamieji įgaliojimai, perkeltos vieno Bendro rinkų organizavimo reglamento nuostatos, integruota bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu tvarka.

 Žemės ūkio ministerija rado galimybių perskirstyti asignavimus pagal programas ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms šiemet skiriama dar 3,1 mln. litų. „Pernai gruodžio 14 d. pradėjus dirbti mūsų Vyriausybei, vietoje deklaruojamų 117 mln. Lt, reikalingų PNTI, radome 75 mln. Lt. Jau po kelių dienų reikėjo tvirtinti biudžetą. Todėl perskirsčius kai kuriuos resursus, buvo patvirtinta ir galutinė 106 mln.

 Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna sako, kad, remiantis 2014 metais galiosiančiomis Pereinamosiomis nuostatomis, dėl kurių ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva spalio 28 d. pasiekė politinį susitarimą trišalėse derybose su Europos Parlamentu ir Europos Komisija, mūsų šalis ketina dar labiau paremti gyvulininkystę. „Numatyta, kad pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 68 str. Lietuva 2014 m. gali skirti iki 6,5 proc. specialiosios paramos nuo tiesioginių išmokų finansinio voko.

 Lapkričio 19 d. Europos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Briuselyje priimtas Europos Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomas Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 numatytų tiesioginių išmokų už kalendorinius 2013 metus koregavimo koeficientas. Šis reglamentas galios visoms ES valstybėms narėms, išskyrus Rumuniją, Bulgariją ir Kroatiją. Pagal priimto reglamento nuostatas ES tiesioginių išmokų sumoms, viršijančioms 2000 eurų ribą, bus taikomas 2,45 proc. mažinimas.

Lidija Jankauskienė, Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos žemės ūkiui vis labiau trūksta specialistų. Kol kas menkai padeda ir pradėtas taikyti tikslinis šių studijų finansavimas. Vis dažniau rengti specialistus sau ima pačios žemės ūkio bendrovės, kitos žemės ūkio įmonės. Remti studijuojančiuosius tokias specialybes numato ir Žemės ūkio ministerija, kuri kitąmet tam skirs apie milijoną litų.

Gyvulininkystės sektorius, kaip svarbi žemės ūkio sritis, šiuo programiniu laikotarpiu yra priskirtas pirmajam prioritetiniam žemės ūkio sektoriui. Ministerija, siekdama sudaryti tinkamas sąlygas gyvulininkystės sektoriaus plėtrai, perskirstė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai įgyvendinti skirtas lėšas tarp šios programos priemonių ir gyvulininkystės sektoriui 2013 metais papildomai skyrė 60 mln. Lt paramos lėšų investicijoms.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai, dar kartą patyrę Rusijos smūgį, ėmė intensyviau ieškoti eksporto galimybių tolimesnėse gigantiškose JAV ir Kinijos rinkose, bet ir čia jie jau slysčioja ant politinio padažo. Pieno perdirbėjai dar šiemet rugsėjį tikėjosi gauti leidimus eksportuoti produktus į Kiniją. Tačiau po Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos viešnagės Lietuvoje ir jo susitikimų su oficialiais asmenimis derybose su Kinija įsivyravo štilis.

Smulkieji ūkininkai, norintys modernizuoti savo ūkius, tai gali padaryti dalyvaudami Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. Nuo lapkričio 11 dienos iki gruodžio 13 dienos skelbiamas naujas šios priemonės paraiškų surinkimo etapas.

Praėjus beveik keturiems mėnesiams po afrikinio kiaulių maro protrūkio Baltarusijoje, Lietuvos pasienyje nustatyta apsauginė zona, kurioje visi kiaulių augintojai privalo laikytis griežtų biologinės saugos reikalavimų. Jei jie nebus įgyvendinti, kiaules teks išskersti. Už tai numatyta skirti kompensacijas, kurios pagal preliminarius skaičiavimus būtų iki 10 mln. Lt.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, jog Baltarusija pasirengusi "priglausti" Kaliningrado sritį žemės ūkio verslui plėsti. "Kalbu sąžiningai - atiduokite mums Kaliningrado sritį. Mes kiekvieną hektarą, kiekvieną žemės arą suarsime ir padarysime ten žydintį kraštą", - Minske Rusijos žurnalistams surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A.Lukašenka. "Mūsų nuomonė dėl Kaliningrado srities yra tvirtesnė nei Rusijos valdžios. Manau, kad tai yra mūsų žemė.

Latvijos žemės ūkio ministrė Laimdota Straujuma pareiškė, jog nuo Rusijos embargo lietuviškiems pieno produktams nukentės ir Latvija. Jos žodžiais, Lietuva eksportuoja į Rusiją apie 39 proc. pieno produkcijos, o Latvija į Lietuvą išgabena apytikriai penktadalį pieno, todėl kyla klausimas, ar Lietuvos pieno perdirbėjai pirks žaliavos Latvijoje, jei Rusijos rinka jų produkcijai taps nebeprieinama.

2013 m. spalio 7 d. Europos Sąjungos Vyriausieji pareigūnai Specialiajame žemės ūkio komitete patvirtino Bendrosios žemės ūkio politikos reformos kompromisinius tekstus (naujas taisykles dėl tiesioginių išmokų, kaimo plėtros, bendro rinkų organizavimo bei horizontalių finansinių nuostatų). „Tai svarbus žingsnis tolesniame kelyje reformos įsigaliojimo link.

Konservatyvus žemės ūkio sektorius neatsilieka nuo pažangių informacinių technologijų. Šiuolaikiniai ūkininkai ne tik nesibodi ieškoti darbuotojų internetu, bet ir patys kuria duomenų bazes, palengvinančias darbuotojų paieškas.  „Darbuotojų trūkumas – aktuali problema daugeliui Lietuvos gamybos sektorių. Kiekvienas jų bando savaip pritraukti reikalingų specialistų.

Giedrė Sankauskaitė Per artimiausius metus Lietuvoje ūkį planuoja plėsti apie 41 proc. šalies ūkininkų. Maždaug ketvirtis jų ketina įsigyti dirbamos žemės, penktadalis arba 19 proc. – reikalingos technikos. Taip rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Sprinter tyrimai“ atlikta ūkininkų apklausa, kurią antradienį žurnalistams pristatė „Swedbank“ smulkaus verslo klientų departamento vadovė Jurgita Blezgienė.

2013 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 3,3 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo 21,2 procento sumažėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos bei 12,7 procento padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.

Įtariama, kad Baltarusijoje nustatyti dar du afrikinio kiaulių maro židiniai Baltarusijos žiniasklaida išplatino informaciją apie įtarimus, kad nustatyti dar du nauji afrikinio kiaulių maro protrūkiai Danilovtsevo kaime Gardino srityje ir Kristofovo kaime Minsko srityje. Pasak Baltarusijos žiniasklaidos, įtarta, kad Gardino srityje afrikinio kiaulių maro protrūkis nustatytas privačioje kiaules auginusioje fermoje.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) institucijos neranda bendro sutarimo dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Europos Komisijos teigimu, jei artimiausiu metu nepavyks sutarti dėl lėšų perskirstymo, ūkininkai gali patirti nuostolių. Žemdirbiams paskutiniai derliaus nuėmimo darbai, tuo metu ES politikai tariasi, kaip ūkininkai gyvens ateityje.

Nuo kitų metų pradžios galėsime tik šiek tiek nusipirkti likusios laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, o didžiausią jos dalį išsinuomoti. ES Teisingumo Teismas dar 2010 m. kovo mėnesį priėmė Europos Komisijos ieškinį, kuriuo reikalaujama, kad ES Taryba panaikintų 2009 m. pabaigoje priimtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos institucijų teikiamos valstybės pagalbos perkant valstybinės žemės ūkio paskirties žemę.

Ukraina iki šio mėnesio prikūlė 32,9 mln. tonų bendro svorio grūdų - 27,1 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Saulėgrąžų derlius 66,3 proc. solidesnis - 1,154 mln. tonų, tuo tarpu cukrinių runkelių - 32,3 proc. kuklesnis - 16,1 tūkst. tonų. Bulvių derlius padidėjo 4 proc. iki 14,84 mln. tonų, daržovių - sumažėjo 2,1 proc. iki 4,74 mln. tonų. Ukraina tikisi šiemet prikulti 58 mln. tonų grūdų - ketvirtadaliu daugiau nei pernai.

Žemės ūkio produktų gamintojai iki šių metų gruodžio 31 dienos dar gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos I krypties („Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įsiregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio valdos valdytojais arba jungtinės veiklos partneriais.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvai pirmininkaujant Europos Sajungos tarybai į neformalų susitikimą susirinko žemės ūkio ministrai. Antradienį Vilniuje vyksiančiame susitikime bus aptariamos šeimos ūkių perspektyvos, ir finansinė parama jiems. Neformalaus susitikimo išvakarėse Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ministrai ir jų įgaliotiniai lankėsi gamyklose Kėdainiuose ir Kaune bei Felikso ir Virginijos Vaitelių ūkyje.

Skaičiuojama, kad šiemet dėl mažesnio derliaus ir kritusių supirkimo kainų šalies grūdų ūkių pajamos bus mažesnės nuo 400 mln. litų iki milijardo, tačiau šie skaičiai nėra bėdos žemės ūkyje pranašas, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Pasak dienraščio, šiais metais bus prikulta mažiau javų, kurių supirkimo kainos, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, krito 15-20 proc.

Rugsėjo 8–10 dienomis Vilniuje vyks neformalus žemės ūkio ministrų susitikimas, kurio metu bus diskutuojama apie šeimos ūkių perspektyvas globalizacijos kontekste. Ministrų susitikimas bus tvirtas pagrindas tolimesnėms visuomenės, ūkininkų organizacijų diskusijoms 2014 metais, kuriuos Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Tarptautiniais šeimos ūkininkavimo metais.

2013 m. liepos mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 0,2 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo 13,8 procento sumažėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos bei 12,6 procento padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.

Naujai paskelbtas tyrimas atskleidė, kad žemės ūkio paskirties žemė Britanijoje per nepilną dešimtmetį pabrango daugiau nei trigubai. Ar tai turės įtakos maisto kainoms? Karališkasis tyrimų institutas apibūdino šį kainų šuolį kaip „stulbinantį“. Anot tyrėjų, ūkio paskirties žemės akras šiuo metu kainuoja vidutiniškai 7 440 svarų, palyginus su 2 400 svarais, už 1 arą pardavėjų prašytais 2004 metais.

Mėta Lubinaitė Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus šiemet deklaravusių arba paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemones pateikusių pareiškėjų ūkiuose vyksta patikros. Jų metu pareiškėjai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kontrolės departamento specialistų dažnai teiraujasi įvairių su parama susijusiu klausimų.

Naujojo laikotarpio ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai biudžeto dalybos kaitina ir žemdirbių, ir miškininkų, ir kaimo bendruomenių aistras. Miškininkai nuogąstauja, kad jiems europinės paramos gali būti atriekta mažiau nei priklausytų. Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti išlaidas tik už miškus, pasodintus iki 25 balų našumo žemėje, ir atsisakyti miškų aplinkosaugos priemonės. Ūkininkai ragina miškininkus, užuot nerimavus, išsiaiškinti, kur ir kaip iki šiol buvo sodinami miškai.

NMA kviečia į vaizdo konsultaciją tema „Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo neatitikimai paraiškose, jų sprendimo būdai ir taikomos sankcijos“ Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) kviečia Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) pareiškėjus, paramos gavėjus bei kitus NMA klientus į vaizdo konsultaciją tema „Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo neatitikimai paraiškose, jų sprendimo būdai ir taikomos sankcijos“. Individuali konsultacija su NMA ...

VL žurnalistė Vida Tavorienė Naujojo laikotarpio ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai biudžeto dalybos kaitina ir žemdirbių, ir miškininkų, ir kaimo bendruomenių aistras. Miškininkai nuogąstauja, kad jiems europinės paramos gali būti atriekta mažiau nei priklausytų. Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti išlaidas tik už miškus, pasodintus iki 25 balų našumo žemėje, ir atsisakyti miškų aplinkosaugos priemonės.

Grūdų supirkimo kainos Estijoje pirmąjį pusmetį buvo vidutiniškai 14,3 proc. didesnės nei tuo pat metu pernai - 220,7 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Šiemet sausį-birželį supirkta 116,2 tūkst. tonų grūdų - 25,2 proc. daugiau nei prieš metus. Kviečių vidutinė supirkimo kaina padidėjo 18,4 proc. iki 231 euro už toną, supirkimo apimtys - 3 proc. iki 69,2 tūkst. tonų.

Laukuose – javapjūtė. Burzgia nauji ir dar tarybinius laukus menantys įvairaus dydžio kombainai. Jie suka ratus dideliuose laukuose bei prie sodybų esančiuose sklypuose. Šiaulių rajono žemdirbiai naudojasi saulėtomis dienomis. Skuba, nes negali žinoti, kada dangus ims niaukstytis. Radę laiko, internete stebi sinoptikų prognozes. Ankstyvąjį rapsą kai kurie ūkininkai pradėjo pjauti prieš porą savaičių. Jis iš išmirkusių, iššalusių lauko vietų parsivežamas piktžolėtas, ne itin sausas.

Šiųmetis grūdų derlius mažesnis ir pigesnis, tačiau ūkininkams neteks permokėti už trąšas – vieną svarbiausių žemės ūkio išteklių. Šiemet pigiau trąšas pirkę mūsų ūkininkai viliasi, kad jų kaina gali dar labiau smukti. To laukia ir kitų šalių žemdirbiai. Tam įtakos gali turėti dviejų stambių kalio trąšų gamintojų – Rusijos „Uralkalij“ ir Baltarusijos kompanijos, kartu eksportavusių trąšas, – nesutarimai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė sunaikinti šešias partijas - 460 tūkst. - Zujų paukštyno kiaušinių, kadangi šiuose aptikta antimikrobinių medžiagų. Pasak Veterinarijos tarnybos, sunaikinti kiaušiniai, kurie buvo pagaminti liepos 15-20 dienomis. Tarnyba liepė sunaikinti ne tik kiaušinių partiją, kurioje rasta medikamentų, bet ir 5 vėlesnių dienų partijas.

Kazachstanas tikisi šiemet prikulti 16,3 mln. tonų grūdų - ketvirtadaliu daugiau nei pernai, pareiškė žemės ūkio ministras Muslimas Umurjijevas. "Šiemetinis grūdų derlingumas - gerokai didesnis nei pernai, siekia 15,7 centnerio nuo hektaro", - sakė jis. Pernai Kazachstanas prikūlė 12,9 mln. tonų grūdų, iš jų 9,84 mln. tonų sudarė kviečiai. Pagrindinės Kazachstano grūdų eksporto rinkos - kaimyninės valstybės, tačiau jie per Baltijos ir Juodosios jūros uostus nukreipiami ir į tarptautinę rinką.

Įmonių grupei AB „Linas Agro Group“ priklausanti bendrovė AB „Linas Agro“, besiverčianti tarptautine grūdinių kultūrų ir žemės ūkio žaliavų prekyba, ateinančiais ūkiniais metais galės naudotis 200 mln. litų kredito limitu. SEB bankas, atsižvelgdamas į bendrovės poreikius, šiemet jį padidino dar 50 mln. litų. Kredito limitas skirtas apyvartinėms bendrovės lėšoms finansuoti. „Žemės ūkio sektorius Lietuvoje toliau auga ir yra itin perspektyvus.

Šiemet birželį Lietuvoje paskersta 69,84 tūkst. kiaulių - 10,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pat metu. Per mėnesį, birželį palyginti su gegužę, paskerstų kiaulių sumažėjo 4,3 proc., rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Birželį pagaminta 5,46 tūkst. tonų kiaulienos skerdenų - 10,6 proc. daugiau nei prieš metus ir 5,6 proc. mažiau nei gegužę. Lietuvos rinkoje birželį buvo parduota 2,55 tūkst. tonų skerdenų.

Vitalija Dovydėnienė Pastarosiomis dienomis vis daugiau ūkininkų praranda kantrybę ir pasirašo grūdų pardavimo sutartis baimindamiesi, kad kainos gali dar labiau nukristi. Grūdų augintojai galutinį pelną skaičiuoja ištuštėjus aruodams, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šįmet ūkininkai uždirbs mažiau nei pernai, nes ir derlius prastesnis, ir supirkimo kainos mažesnės.

Šalies laukuose prasidėjus javapjūtei pirmieji grūdai jau byra į aruodus. Prognozuojama, kad supirkimo kainos šiemet bus mažesnės, o pasakyti, koks bus derlius, dar sunkoka. Pamažu įsibėgėja Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vygantas Keturakis sako, kad dabar daugiausia kuliami rapsai ir žieminiai miežiai. „Pernykščio rekordo bent rapsai nepasiekė. Javai dar bręsta“, – teigė jis.

Europos Sąjungoje (ES) stambėjant ūkiams per pastaruosius septynerius metus bendrijoje išnyko beveik penktadalis smulkiųjų ūkių. Ypač ši tendencija ryški naujose narėse, taip pat ir Lietuvoje. Europos Parlamento, Europos Komisijos ir valstybių narių parlamentų agrarininkai Vilniuje aptardami Žemės ūkio politikos reformą akcentavo būtinybę daugiau skatinti smulkiuosius ūkius, sudaryti palankesnes sąlygas jiems pasinaudoti ES parama.

2013 m. liepos 1 d. Kroatija tapo dvidešimt aštuntąja ES šalimi. Analitikai pastebi, kad šalyje vyraujantiems smulkiems pienininkystės ūkiams sunku modernizuotis bei didinti ūkio rentabilumą. Kroatijoje yra apie 4,5 tūkst. pienininkystės ūkių, vidutiniškai viename ūkyje laikomos 6 melžiamos karvės. Kroatija yra kiek mažesnė už Lietuvą - užima apie 56,54 tūkst. kv. km. plotą, tačiau turi apie 4,5 mln. gyventojų. Žemės ūkio naudmenų plotai siekia apie 12,01 tūkst. kv.

2013 m. birželio mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 7,7 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės bei augalininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 12 ir 3,1 procento.

Išmokos senųjų ir naujųjų Europos sąjungos (ES) šalių narių ūkininkams turėtų būti suvienodintos kuo greičiau, mano ES Regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos pirmininkas Rene Souchon. "Valstybių vadovai (ES) nesusitarė ir atidėjo sprendimą vėlesniam laikui. Klausimas, koks tas vėlesnis laikas. Sprendimas ne Komisijos rankose - spręs valstybių vadovai, o jiems šis klausimas per keblus (...). Regionų komitetas ragina nustatyti aiškų grafiką dėl išmokų suvienodinimo.

Prieš kelerius metus pasėlių draudimo masiškai atsisakę žemdirbiai vėl pradeda aktyviau draustis nuo gamtos negandų ir galimos žalos. Apsidraudusiųjų skaičius per metus išaugo daugiau kaip 25 proc., apdraustų pasėlių plotas - daugiau kaip 20 proc.

Šiemet pirmąjį pusmetį Lietuvos įmonėse pagaminto sviesto bei kai kurių sūrių eksportas išaugo. Preliminariais duomenimis, sausį-birželį šalies pieninės eksportavo 506,8 tonos sviesto luitais - 5,7 karto daugiau nei 2012 metais tuo pat laiku, kai eksportas siekė 89,3 tonos, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Mažesnėmis pakuotėmis fasuoto sviesto eksportuota 614 tonų - 52,5 proc. daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais.