vokietija

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį sukritikavo Maskvą dėl dialogo su tarptautiniais partneriais blokavimo, diplomatams pranešus, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas penktadienį per jos kalbą išėjo iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ministrų susitikimo Indonezijoje.

Dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo į Vokietiją atkeliauja didžioji dalis rusiškų dujų, nuo pirmadienio bus uždarytas suplanuotai techninei priežiūrai, tuo metu Vokietijoje stiprėja nerimas, kad tiekimas gali nutrūkti visam laikui. Šalis jau jaučia karo Ukrainoje sukeltą energijos trūkumą, verčiantį daugelį namų ūkių ir įmonių išjungti kondicionierius arba sumažinti apšvietimą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kalbėdamas Bundestage, vėl aiškino, kad vėlavimas siųsti seniai žadėtą ginkluotę Ukrainai esą nėra vien Vokietijos sprendimas. Tai esą sutarta tarp sąjungininkų. Kaip yra iš tiesų ir kas vyksta tarptautiniuose karo frontuose? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ diskutavo „Deutsche Welle“ žurnalistas ir žinomas publicistas Konstantinas Eggertas.

Vokietijos federalinė vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris leistų jai padėti energetikos bendrovėms, susiduriančioms su dideliais sunkumais dėl gamtinių dujų kainų šuolio, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Padarysime viską, ką galime, kad žiemą būtų užtikrintas tiekimas ir energijos rinkos veikimas, nepaisant kylančių kainų ir rizikų sustiprėjimo“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

Šveicarijoje įsikūręs konsorciumas „Nord Stream“, kurio 51 proc. priklauso Rusijos naftos milžinei „Gazprom“, planuoja liepos 11–21 dienomis išjungti abi dujotiekio „Nord Stream 1“ linijas, kad galėtų atlikti kasmetinius suplanuotos priežiūros darbus, pranešė įmonė. Pasak bendrovės, techninės priežiūros grafikas nustatytas jį glaudžiai koordinuojant ir suderinant su tiekėjais ir partneriais.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas karui Ukrainoje ruošėsi maždaug metus ir prognozuoja, kad Rusija dar ilgą laiką tęs savo puolimą. Taip Vokietijos lyderis kalbėjo duodamas interviu „CBS News“. Paklaustas, kiek ilgai Rusija dar galės tęsti puolimą, kol išeikvos savo resursus, O. Scholzas atsakė, kad niekas iki galo to nežino, tačiau tai gali tęstis itin ilgai. „Jis tam ruošėsi labai ilgai.

Vokietijos regionų ministrai penktadienį pareiškė norintys, kad reklamos kūrėjai ir nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose ženklintų visas nuotraukas, kuriose panaudoti vadinamieji grožio filtrai. Kritikai teigia, kad filtrai, kuriais galima lengvai koreguoti nuotraukas ir pašalinti tariamus trūkumus, propaguoja nerealius grožio standartus, ypač tarp moterų ir mergaičių.

Vokietijos pramonės grupė „Siemens“ nurašo 2,8 mlrd. eurų, smarkiai kritus  energetikos padalinio akcijų kursui. Sumažėjus „Siemens Energy“ vertei, patronuojančiai bendrovei priklausantis 35 proc. akcijų paketas „gerokai pigesnis  už buhalterinę vertę“, pranešė „Siemens“. Turbinų gamintojos, kuri 2020-aisiais tapo atskira nuo „Siemens“ bendrove, akcijos Frankfurto vertybinių popierių biržoje nuo metų pradžios atpigo beveik 40 procento.

Vokietija pasmerkė Maskvos raketų smūgį gyvenamajam namui ir poilsio centrui Ukrainos pietiniame Odesos regione sakydama, kad atėjo laikas ir Rusijos gyventojams pripažinti tiesą apie „žiaurius“ jų vyriausybės veiksmus. „Tas žiaurumas, su kuriuo agresorė Rusija žudo civilius gyventojus ir vėl kalba apie atsitiktines civilių aukas, yra nežmoniškas ir ciniškas“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.

Vokietijai kalbant apie specialias taisykles Rusijos tranzitui į Kaliningradą, Lietuvos susisiekimo ministras sako nematantis pokyčių pačios Rusijos elgesyje. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po NATO viršūnių susitikimo Madride pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos rusiškų krovinių tranzitui per Lietuvą į Kaliningradą turėtų būti taikomos pagal specialias taisykles, taip sumažinant įtampą su Rusija.

Vokietijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė planus supaprastinti teisinę procedūrą, pagal kurią translyčiai asmenys gali oficialiai pakeisti savo vardą ir lytį, pripažinusi, kad esami teisės aktai yra pasenę ir „žeminami“. „Teisė gyventi savo paties pasirinktą gyvenimą yra fundamentali visiems žmonėms“, – per spaudos konferenciją Berlyne sakė šeimos reikalų ministrė Lisa Paus.

Bendrovė „Uniper“ tapo pirmąja didžiąja Vokietijos energijos tiekėja, kuri konflikto su Rusija sąlygomis paskelbė atsidūrusi krizinėje situacijoje ir paprašė valstybės pagalbos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos ekonomikos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad su Diuseldorfe įsikūrusia bendrove deramasi dėl priemonių jos finansinei padėčiai stabilizuoti. „Derybos tęsiamos.

Ketvirtadienį Į Lietuvą atvykusi Vokietijos kariuomenės atstovų delegacija vertino naujos brigados štabo steigimo sąlygas. Vizito tikslas – aptarti preliminarų dislokavimo tvarkaraštį, priimančios šalies paramos bei valdymo, vadovavimo ir koordinavimo klausimus, pranešė Lietuvos kariuomenė.

NATO viršūnių susitikimo sprendimai palengvins Vokietijos politikų pozicijas motyvuojant, kodėl reikalinga stiprinti karinį buvimą Lietuvoje iki brigados dydžio, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Žinome Vokietijos, sakyčiau, šiek tiek kitas politines patirtis, kurios buvo iki karo Ukrainoje ir kai kurie dalykai sunkiau skindavosi šioje šalyje kelią.

NATO viršūnių susitikimo sprendimai – įrodymas, kad nuoseklus darbas duoda rezultatų, feisbuke rašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. L. Kasčiūno teigimu, Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime pasiekti sutarimai Lietuvai indikuoja bent keletą pozityvių ir svarbių pasiekimų. Pirmiausia, anot jo, daug kartų kartotiems žodžiams apie NATO priešakinių pajėgų augimą bent iki brigados lygmens, buvo pritarta.

Vokietijoje metų infliacija birželį šiek tiek sulėtėjo, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, įsigaliojus vyriausybės priemonėms, skirtomis sumažinti kylančių kainų vartotojams daromą spaudimą. Remiantis federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, birželį infliacija siekė 7,6 procento. Rodiklis vis dar gerokai viršijo centrinių bankų nustatytą 2 proc. tikslą, tačiau sumenko palyginti su gegužę fiksuotu 7,9 proc. vartotojų kainų augimu.

Vokietija planuoja nuo 2023 metų grįžti prie vadinamosios „skolos stabdžio“ taisyklės, ribojančios sumą, kurią gali skolintis vyriausybė, trečiadienį pranešė šaltiniai iš Finansų ministerijos. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ši taisyklė buvo sustabdytas trejiems metams, kad šalis galėtų įveikti pandemijos padarinius.  Laikydamasi konstitucijoje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią Vokietijos vyriausybė per metus gali pasiskolinti sumą, neviršijančią 0,35 proc.

Vokietija ketina didinti investicijas į gynybą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir taps didžiausia NATO finansuotoja Europoje, antradienį pažadėjo kancleris Olafas Scholzas. Kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija „aiškiai daro didžiausią indėlį“ NATO biudžetui, duodamas interviu transliuotojui ARD sakė O. Scholzas.

Vokietijos teismas antradienį skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę 101-erių buvusiam nacių koncentracijos stovyklos sargybiniui – iki šiol seniausiam asmeniui, teistam už nacių nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais. Josefas Schuetzas kaltinamas padėjęs nužudyti 3 518 kalinių Zachsenhauzeno stovykloje šiauriau Berlyno esančiame Oranienburge 1942–1945 metais, paskelbė teismo pirmininkas Udo Lechtermannas.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pažadėjo grupės viršūnių susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Kaip G-7 narės vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, dėkodamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už jo kreipimąsi į pasaulio lyderius vaizdo ryšiu.

Pietų Vokietijoje peiliu ginkluotas užpuolikas subadė mažiausiai šešis žmones, iš jų vieną – mirtinai viename prieglobsčio prašytojų centre, pirmadienį pranešė naujienų agentūra DPA. Užpuolikas – kaip pranešama, šios įstaigos Kresbrone prie Konstancos ežero gyventojas – sekmadienį pasibeldė į pastato duris. Kai gyventojai atidarė, vyras puolė juos peiliu, sakoma DPA pranešime. Vienas vyras mirė nuo sužalojimų įvykio vietoje, o kitas, sunkiai sužeistas, buvo išskraidintas į ligoninę.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Vakarai turi išlikti vieningi Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje. „Turime laikytis kartu“, – sakė J. Bidenas O. Scholzui per derybas, surengtas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijos Alpėse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, kad „NATO ir G-7 kaip nors suskils, bet mes nesusiskaldėme ir nesiruošiame to daryti“, kalbėjo J. Bidenas.

Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio plano dėl apsirūpinimo gamtinėmis dujomis etapas, ketvirtadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pirmasis šio plano etapas – ankstyvasis perspėjimas – Vokietijoje buvo paskelbtas kovo pabaigoje.

Vokietija trečiadienį įspėjo Rusiją nesiimti atsakomųjų veiksmų prieš Lietuvą, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Kaliningrado sritį. Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas per spaudos konferenciją sakė, kad Vokietija „griežtai atmeta“ Rusijos grasinimus apie „rimtas pasekmes“ dėl tranzito apribojimų. „Raginame Rusiją nesiimti jokių priemonių, pažeidžiančių tarptautinę teisę“, – pridūrė jis.

Briuselis ir nevyriausybinės organizacijos antradienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad kelios ES šalys, įskaitant Vokietiją, grįžta prie anglių naudojimo elektros energijos gamybai, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą mažėjant energijos tiekimui. „Turime užtikrinti, kad pasinaudotume šia krize judėjimui į priekį ir kad negrįžtume prie nešvaraus iškastinio kuro“, – kelioms Europos žiniasklaidoms priemonėms duotame interviu teigė Europos Komisijos vadovė Ursula von del Leyen.

Vokietijos ekonomikos ministras pareiškė, kad Kremliaus kontroliuojamo gamtinių dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti tiekimą Europai yra „Maskvos ataka prieš mus“. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka“, – pabrėžė Robertas Habeckas (Robertas Habekas), antradienį sakydamas kalbą Vokietijos pramonininkų konferencijoje.

Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą Europai yra Maskvos „ataka prieš mus“, antradienį sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka prieš mus“, – sakydamas kalbą pabrėžė R. Habeckas.

Ukraina antradienį pranešė, kad „pagaliau“ dislokavo pažangią Vokietijos artilerijos sistemą, sulaukusi seniai prašytos ilgojo nuotolio ir tikslaus nutaikymo ginklų siuntos. „Panzerhaubitze 2000“ pagaliau tapo Ukrainos artilerijos 155 mm haubicų arsenalo dalimi“, – socialiniame tinkle parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jis taip pat padėkojo Vokietijos kolegei Christine Lambrecht.

Pirmosios vokiečių savaeigės haubicos „Panzerhaubitze2000“ jau yra fronte, teigia Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, rašo UNIAN. „Ukrainos artilerijos gretose atsirado vokiečių „Panzerhaubitze2000“ su apmokytomis ukrainiečių įgulomis“, – teigė jis. Anot O. Reznikovo, tai jau šeštoji 155 mm kalibro artilerijos rūšis, skirta Ukrainos gynybai sustiprinti.

Vokietijos konkurencijos priežiūrostarnyba antradienį pranešė pradėjusi tyrimą „Google Maps“ atžvilgiu dėl apribojimų, kurie, kaip manoma, skirti suteikti platformai nesąžiningą pranašumą prieš konkurentus. „Tyrimo metu bus išnagrinėti galimi antikonkurenciniai apribojimai, kuriuos „Google Maps Platform“ nustatė alternatyvių žemėlapių paslaugų teikėjų nenaudai“, – sakoma Federalinės kartelių tarnybos pranešime.

Europos Sąjunga pasižadėjo kuo greičiau atsisakyti Rusijos gamtinių dujų, tačiau Europos Komisija smarkiai atsilieka nuo užsibrėžtų tikslų, o tai jau šią žiemą gali turėti rimtų pasekmių, rašo „Spiegel International“.  Klausui Mulleriui patinka pranešinėti geras naujienas. Vokietijos Federalinės tinklų agentūros vadovas apie situaciją dujų rinkoje savo „Twitter“ paskyroje rašo kasdien, o pastaruoju metu jo pranešami skaičiai apie kuro saugyklų užpildymo lygmenį auga.

Ispanijos ir Vokietijos ugniagesiai sekmadienį grūmėsi su miškų gaisrais, Vakarų Europą užklupus karščio bangai. Didžiausią žalą Ispanijoje patyrė šiaurės vakarinė Samoros provincija, kur ugnis nusiaubė didesnę nei 30 tūkst. ha teritoriją, informavo regiono tarnybos. Tuo metu Vokietijos pareigūnai pranešė, kad trijų netoli Berlyno esančių kaimų gyventojams liepta palikti namus dėl sekmadienį artėjusio gaisro.

Sumažėjus rusiškų dujų tiekimui, Vokietija imsis skubių priemonių, siekdama užtikrinti, kad būtų tenkinami šalies energijos poreikiai, sekmadienį pareiškė vyriausybė.  „Siekiant mažinti dujų vartojimą, turi būti naudojama mažiau dujų elektros energijos gamybai“, – rašoma ekonomikos ministerijos paskelbtame pranešime. „Vietoj to reikės intensyviau naudoti anglimis kūrenamas elektrines“, – pažymėjo ministerija.

Rusija yra fašistinė, atvirai genocido kalba kalbanti valstybė, kurios radikalizavimosi ir imperinių planų nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti didžiosios Europos kaimynės, ypatingai Vokietija.  Na, o vokiečiai liko nejautrūs Ukrainai todėl, kad vis dar gydosi istorines žaizdas ir jaučią amžiną kaltę prieš rusus, akademinėje diskusijoje apie Rusijos praeitį ir dabartį sakė Jeilio universiteto profesorius ir žinomas istorikas Timothy Snyderis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį sakė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina“ kalbėtis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dedant pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Pasak O. Scholzo, ir jis, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas toliau tai darys. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną O. Scholzas ir E. Macronas atskirai ir drauge surengė kelis pokalbius telefonu su V. Putinu, bet kai kas šiuos kontaktus kritikavo.

Vokietijos leidinys „Die Welt“ skelbia, Ukrainoje ketvirtadienį apsilankę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai „už uždarų durų“ ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „nusileisti Maskvai“. „Užkulisiuose trys ES politikai Scholzas, Macronas ir Draghi ragina Ukrainą padaryti nuolaidų Maskvai. Jie nori taikos sprendimo, kuris būtų kuo ekonomiškesnis, ir nesupranta, dėl ko iš tikrųjų kilo šis konfliktas“, – rašo „Die Welt“ autorius Christophas B. Schiltzas.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi melu pavadino Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininko „Gazprom“ paaiškinimus, kodėl mažinamas tiekimas Europai, taip ir Italijai. „Tiekimo sumažinimo priežastys... kaip mums sakoma, yra techninės. Tačiau tiek mums, tiek ir Vokietijai akivaizdu, kad tai yra melas“, – per spaudos konferenciją Kyjive ketvirtadienį kalbėjo Italijos vyriausybės vadovas.

„Utenos trikotažo“ antrinė įmonė „Aboutwear“ kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) intelektinės nuosavybės tarnybą dėl Vokietijos drabužių e. prekybininkės „About You GmbH & Co“ prekės ženklo „About You“ pripažinimo negaliojančiu, praneša portalas vz.lt.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi atvykęs į Kyjivą, pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį iš Lenkijos traukiniu išvyko į Kyjivą, pranešė italų ir vokiečių žiniasklaida.  Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF ir Italijos dienraštis „La Repubblica“ pranešė, kad trys lyderiai į Ukrainos sostinę išvyko ketvirtadienį ryte. Naujienų agentūros AFP gautame vaizdo įraše matyti, kaip jie kartu sėdi traukinio kupė.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas yra tiesiogiai atsakingas už ukrainiečių žūtis, nes nesuteikia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, nors yra pažadėjęs tai padaryti, įsitikinęs Ukrainos politikas. Ukrainos prezidentūros administracijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kalbėdamas vokiečių „Bild“, pareiškė, kad Ukrainai reikia tolimojo nuotolio artilerijos pabūklų, reaktyvinių raketų paleidimo sistemų, tankų, šarvuočių ir bepiločių. „Jeigu mes jų turėsime pakankamą kiekį, mes laimėsime karą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Vokietija atsisako planų dislokuoti Lietuvoje karius yra interpretacija ir dėl to nereikėtų panikuoti. Antradienį „Financial Times“ pasirodė informacija, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, esant poreikiui ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis. L. Kasčiūno teigimu, tai – tik startinės pozicijos.

Vokietija pasiūlė jos laikinai perimtai buvusiai Rusijos dujų milžino „Gazprom“ antrinei įmonei 9-10 mlrd. eurų finansinę paramą „likvidumui užtikrinti bei alternatyvioms dujoms įsigyti“, pranešė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.

Lietuvai reikia laiko, kad pasirengtų priimti vokiečių brigadą, o kariškiai spręs, kur, kokios pajėgos turėtų būti naudojamos, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai pirmadienį Vilniuje rengia šeštąją Baltijos jūros regiono dujų sektoriui skirtą konferenciją.  Renginyje pramonės, politikos, reguliuotojų bei vartotojų atstovai aptars naujausius pokyčius Baltijos šalių dujų rinkoje bei jos ateities perspektyvas.

„Ostpolitik“ dabar yra „Lostpolitik“. Daugelį metų Vokietija buvo neginčijama bloko lyderė bloke, tai yra Europos Sąjungoje. Berlynas buvo Vidurio ir Rytų Europos tautų balsas ir raumenys, vieta kur jie ieškojo globos, patarimų ir kartais aiškių nurodymų, rašo Politico.  Dažnai, kai Briuseliui reikėdavo sukioti rankas, būtent Vokietija įtikindavo Lenkiją, Vengriją ar kitas šalis dalyvauti „programoje“ ir neišsišokti.

Vokietijoje peiliu keturis žmones universiteto miestelyje sužalojęs užpuolikas perkeltas į psichiatrijos kliniką, šeštadienį pranešė prokurorai. Penktadienį įvykusio incidento metu sužeistos trys moterys ir vienas vyras, kol kitiems studentams pavyko sutramdyti užpuoliką Hamo-Lipštato taikomųjų mokslų universitete. Viena moteris dėl savo gyvybės kovoja ligoninėje.

Vokietijoje per išpuolį peiliu vieno universiteto miestelyje penktadienį buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė policija, pridūrusi, kad nusikaltėlis buvo sulaikytas. Policija vykdo „didelę operaciją“ Hamo-Lipštato taikomųjų mokslų universiteto teritorijoje, kur „keli žmonės buvo sužeisti peiliu“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė policija ir paprašė vengti šios teritorijos.