vokietija

Vokietijoje ketvirtadienį prasideda šalies kariuomenės atsargos karininko, kaltinamo informacijos perdavimu Rusijos žvalgybos tarnyboms, teismas. Prokurorai teigia, kad įtariamasis, vokietis Ralphas G., nuo 2014 iki 2020 metų „per įvairius žmones palaikė kontaktus su viena Rusijos žvalgybos tarnyba“. Jie kaltina jį perdavinėjus informaciją apie Vokietijos kariuomenės rezervo vidaus darbą, civilinę gynybą, 2014 metais Maskvai įvestų sankcijų poveikį, dujotiekio projektą „Nord Stream 2“. Taip p...

Vokietija ketina patvirtinti 10 mlrd. eurų (10,2 mlrd. JAV dolerių) vertės mokesčių lengvatų paketą, kad padėtų darbuotojams atlaikyti augančios infliacijos naštą, trečiadienį pranešė finansų ministras Christianas Lindneris. Paketas apims priemones, padidinančias bazinį neapmokestinamąjį pajamų dydį bei ir padidins lygį, nuo kurio bus taikomas didžiausias 42 proc. pajamų mokesčio tarifas.  Šeimoms taip pat bus taikomos didesnės mokesčių lengvatos už auginamus vaikus.

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis liks valdančiosios Socialdemokratų partijos (SPD) narys, pirmadienį paskelbė ši politinė jėga, neįžvelgusi jokių pažeidimų šio politiko glaudžiuose ryšiuose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Vokietijos chemijos ir farmacijos koncernas „Bayer AG“ antrąjį metų ketvirtį patyrė 298 mln. eurų – beveik aštuonis kartus mažesnį nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, padidino pardavimo pajamas ir pagerino prognozes 2022 metams. Pasak bendrovės pranešimo, balandžio-birželio mėnesių pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) siekė 169 mln. eurų, tuo tarpu prieš metus šis pelno rodiklis buvo neigiamas – minus 2,11 mlrd. eurų.

Demokratinių valstybių skaičius pasaulyje stabiliai mažėja, o autokratinių valstybių atsiranda net Vakaruose. Išaušo nauja era, kuri gali turėti ryškų poveikį mūsų darbui, piniginiams reikalams ir gyvenimui, rašo „Spiegel International“. Šiomis dienomis net ir labiausiai savo stoiškumu pasižymintys valstybių lyderiai, atrodo, yra priblokšti pasaulinės reikšmės įvykių ir kitų milžiniškų sukrėtimų gausos.

Jos stipriai apsikabina judrioje gatvėje. Šį neramų atsisveikinimo rytą Roitlingene, Vokietijoje, Ina Dorochina trumpam stabteli, kad galėtų prie krūtinės priglausti savo nusilpusią kaimynę. Pasiramstydama lazdele, ši senyvo amžiaus moteris atėjo čia, kad galėtų perduoti maišą su įvairiais užkandžiais. „Degalinėse viskas taip brangu“, – sako senolė.

Dar viena tikra istorija. Iki skausmo autentiška, mėginanti pagriebti kiekvieną gyvybės akimirką. Renatai Laqueur buvo 24-eri, kai Vokietijos šiaurės vakaruose įkurdintoje Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje ji aprašinėjo savo dienas. Rašė nežinodama, ar išgyvens, ne visada tikėdama, kad kas nors jos dienoraštį perskaitys.

Vakarų Berlyne daug lankytojų pritraukiančiame miške ketvirtadienį įsiplieskė gaisras, sukeltas sprogimo policijos šaudmenų saugykloje. Ugniagesiai negalėjo pradėti malšinti liepsnų, jau paveikusių apie 1,5 ha teritoriją, kurioje yra policijos šaudmenų sandėlis. Saugykloje prie Griūnevaldo miško „tebesigirdi sprogimai“, sakė Berlyno ugniagesių tarnybos atstovas. „Padėtis nenuspėjama. Miške – nevaldomas gaisras“, – pridūrė jis.

Vokietijoje automobilių pardavimai liepą vėl smuko, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, pramonei toliau susiduriant su svarbių komponentų stygiumi. Liepos mėnesį Vokietijoje buvo užregistruota kiek mažiau 206 tūkst. naujų automobilių – 12,9 proc. mažiau nei tą patį mėnesį pernai, sakoma Vokietijos federalinės transporto tarnybos (KBA) pranešime. Naujų automobilių pardavimai smuko ir birželį (18,1 proc.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pristatė planus dėl naujų kovos su COVID-19 priemonių ateinančiam rudeniui ir žiemai, nes prognozuoja, kad šaltuoju metų laiku susirgimų vėl daugės. Nuo spalio iki balandžio pradžios visoje Vokietijoje bus privaloma dėvėti kaukes lėktuvuose ir keliaujant ilgesnius atstumtus traukiniais bei autobusais.

Vokietijos eksportas birželį augo trečią mėnesį iš eilės, rodo trečiadienį paskelbti duomenys, nepaisant nuogąstavimų, kad didžiausia Europos ekonomika netrukus gali panirti į nuosmukį. Remiantis pagal sezoniškumą pakoreguotais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, birželį Vokietija eksportavo prekių už 134,3 mlrd. eurų (136,8 mlrd. JAV dolerių) – 4,5 proc. daugiau nei gegužę. Atidžiai stebimas rodiklis buvo 18,4 proc. didesnis nei 2021 metų birželį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį apkaltino Rusiją, kad ši blokuoja turbinos, reikalingos padidinti dujų tiekimo Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ apimtis, pristatymą. Šis agregatas yra „prieinamas ir veikiantis“, sakė O. Scholzas, stovėdamas šalia turbinos per vizitą jas gaminančioje įmonėje „Siemens Energy“. „Nėra jokios priežasties, kodėl šis pristatymas negalėtų įvykti“, – pridūrė kancleris.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį sakė, kad jo šaliai „būtų prasmės“ pratęsti šiuo metu veikiančių atominių elektrinių darbą, didžiausiai Europos ekonomikai skubiai ieškant papildomų energijos šaltinių, kad būtų kompensuotas sumažėjęs tiekimas iš Rusijos. „Kalbant apie apsirūpinimą energija Vokietijoje, trys paskutinės atominės elektrinės yra tinkamos tik elektros gamybai – ir tik nedidelei [viso šalyje suvartojamo energijos kiekio] daliai.

Vokietijos namų ūkiai rengiasi didesnėms nei įprasta sąskaitoms už šilumą šią žiemą, energetikos įmonėms perkeliant po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai išaugusių dujų kainų naštą ant vartotojų pečių. Tipinio namų ūkio sąskaitos gali padvigubėti nuo spalio 1 dienos, pirmadienį išplatintame pranešime perspėjo Vokietijos grupė „RheinEnergie“ – pirmoji stambi tiekėja, pateikusi išsamų įvertį. Bendrovė aprūpina energiją maždaug 2,5 mln. žmonių regione aplink Kelną Vakarų Vokietijoje.

Vokietijoje antradienį prieš teismą stojo jaunas vyras, kaltinamas bandęs suburti neonacių teroristinę grupę, panašią į JAV įsikūrusią grupuotę „Branduolinio ginklo divizija“ (Atomwaffen Division, AWD), ir planavęs vykdyti išpuolius panaudojant šaunamuosius ginklus ir sprogmenis.  Įtariamasis, įvardijamas kaip 20-metis Marvinas E., norėjo pradėti „rasinį karą Vokietijoje baltųjų populiacijai išsaugoti“, sakė prokurorai.

Panašu, kad šiemet metų žodžiu Vokietijoje gali tapti „Ringtausch“ – žodis, tapęs problemų, susijusių su Vokietijos karine parama Ukrainai, sinonimu, rašo „Politico“. Nors tiesioginė jo reikšmė yra žiedų apsimainymas per vestuves, dabar jis dažniau vartojamas kaip Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo balandžio mėnesį pasiūlytos tankų apkeitimo programos pavadinimas.

Sparčiai didėjančios energijos kainos ir grėsmė, kad Rusija gali nutraukti dujų tiekimą Vokietijai, neramina nuo COVID-19 pandemijos padarinių mėginančius atsigauti aludarius, pirmadienį pranešė Vokietijos aludarių federacija.

Netrukus Vokietijoje vėl pradės veikti pirmoji rezervinė anglimi kūrenama elektrinė, pirmadienį pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Federaline tinklų agentūra (Bundesnetzagentur). Tai – „Kraftwerk Mehrum“ elektrinė Žemutinės Saksonijos Hohenhamelno mieste, esančiame tarp Hanoverio ir Braunšveigo. Vokietijoje nuo liepos 14-osios leidžiama vėl pradėti eksploatuoti anglį ar mazutą deginančias elektrines, priklausančias vadinamajai rezervinei elektros energijos sistemai.

Nepaisydami įspėjimų, vokiečiai pasistatė tiesioginį dujotiekį „Nord Stream“ iš Rusijos, kuriuo ilgai tekėjo „Gazprom“ dujos. Tačiau užpuolęs ukrainiečius Putino režimas patyrė sankcijas iš Vakarų. Tuomet Kremlius ėmėsi dujų šantažo – gerokai sumažino jų tiekimą Europos Sąjungoje (ES). Labiausiai dabar dėl to ir nukentės Vokietija, bene labiausiai priklausoma nuo rusiškų dujų. Šioje šalyje įvestas naujas mokestis buitiniams dujų vartotojams. Namų ūkiams jis gali atsieiti ir 1 tūkst.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį ragino Turkiją gerbti žmogaus teises per įtemptą vizitą Stambule, kurio metu ji atvirai ginčijosi su Turkijos diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu. Buvusi Vokietijos žaliųjų partijos gretutinė pirmininkė taip pat atmetė Turkijos teritorines pretenzijas į Graikijos salas Egėjo jūroje ir ragino Ankarą nerengti naujos karinės intervencijos į šiaurės Siriją.

Vokietijai dėl rusiškų gamtinių dujų trūkumo pradedant taupyti energiją, Berlyno miestas išjungia prožektorius, apšviečiančius jo istorinius monumentus. Maždaug 200 pastatų ir paminklų, įskaitant Berlyno rotušę, valstybinę operą ir Šarlotenburgo rūmus, naktį nebebus apšviečiami, šią savaitę pranešė sostinės pareigūnai.

Vokietijos ir Čekijos pasienyje plintantis didelis gamtinis gaisras kelia grėsmę turistų pamėgtam miškingam nacionaliniam parkui. Savaitgalį Čekijos pusėje esančiame Čekijos Šveicarijos regione ir Vokietijos pusėje esančiame Saksonijos Šveicarijos nacionaliniame parke kilęs gaisras atrodė suvaldytas, tačiau ketvirtadienį anksti ryte vėl išplito, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa.

Pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ gamintojai ieško partnerių Lietuvoje, į ketvirtadienį tam skirtą renginį atvyko apie trečdalį kviestų įmonių. Mašinas gaminančio Vokietijos konsorciumas „Artec“ šalyje tiksi rasti partnerius, galinčius talkinti elektronikos ir metalo apdirbimo srityse.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Europos Sąjunga nepasiduos Maskvos „šantažui“, kai Rusijos kompanija „Gazprom“ paskelbė dar labiau sumažinanti dujų tiekimą Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream 1“ dujotiekiu.

Vokietijai susidūrus su energetinės krizės grėsme, šalyje atsinaujino diskusijos dėl paskutinių trijų šalies atominių elektrinių uždarymo tikslingumo, ir net valdančiosios koalicijos nariams tų jėgainių eksploatavimo pratęsimas nebėra tabu. Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad prieš priimdama sprendimą toliau laikytis seniai užsibrėžto branduolinės energijos atsisakymo plano ji palauks naujo nacionalinio elektros tinklo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų.

Vokietijos vietos pareigūnai antradienį planavo tęsti gyventojų evakuaciją, šalies rytuose siaučiant miškų gaisrams ir nesitraukiant karščio bangai. Saksonijos Šveicarijos nacionaliniame parke plintant gaisrams rytinio Saksonijos regiono Bad Šandau vietovėje pareigūnai paskelbė stichinės nelaimės pavojų,  Mokslininkų teigimu, dėl klimato kaitos karščio bangos visame pasaulyje darosi vis dažnesnės ir intensyvesnės, todėl gaisrų pavojus didėja.

Verslo klimatas Vokietijoje liepos mėnesį „smarkiai pablogėjo“, rodo pirmadienį paskelbti atidžiai stebimo tyrimo rezultatai, nes energetikos krizė artina didžiausią Europos ekonomiką prie nuosmukio jau šiais metais. Ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ atliktas tyrimas, pagrįstas 9 tūkst. įmonių apklausa, rodo, jog Vokietijos verslo pasitikėjimo šalies ekonomika indeksas nukrito nuo 92,2 punkto birželį iki 88,6 punkto liepą.

Vokietijos pirmaujanti oro vežėja „Lufthansa“ ruošiasi tolesniems kelionių trikdžiams, įtakingai profsąjungai „Verdi“ paraginus antžeminio aptarnavimo darbuotojus trečiadienį surengti streiką dėl didesnių atlyginimų. Planuojama, kad streikas vyks nuo 01.45 GMT (04.45 val. Lietuvos) laiku trečiadienį iki 04.00 GMT (07.00 val. Lietuvos) laiku ketvirtadienį.

Karas, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariauja su Ukraina, taip pat yra „karas su Europos vienybe“, sekmadienį sakė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. „Negalime leisti, kad mus suskaldytų, negalime leisti sunaikinti didžio vieningos Europos darbo“, – pareiškė jis, sakydamas kalbą Vokietijos vakaruose esančiame Paderborno mieste. „Šis karas susijęs ne vien su Ukrainos teritorija; jis susijęs su... bendru mūsų vertybių ir taikios tvarkos pamatu“, – sakė jis.

Mėgaukitės saulės spinduliais, kol dar galite, nes į Europą atkeliauja siautulinga rusiška žiema. Mūšiams toliau siaubiant Ukrainą, karo pasekmes jau galima pajausti visame žemyne. Dėl jo auga maisto kainos, kyla baimė dėl dujų trūkumo, vis dažniau susirūpinama dėl ekonomikos, rašo „Politico“. Tačiau situacija gali tik dar labiau pablogėti.

Vokietijai atstovaujantis Europos Parlamento narys sukritikavo Europos Sąjungą (ES), kuriai, jo teigimu, trūksta taisyklių dėl dujų paskirstymo tuo atveju, jei Rusija nutrauktų tiekimą, keršydama už bloko paramą Ukrainai. Interviu vokiečių valstybinei radijo stočiai „Deutschlandfunk“ Markusas Ferberis pažymėjo, jog „nėra reikalo patarinėti, kaip taupyti energiją namuose ar biuruose, kaip kad šiuo metu planuoja daryti Europos Komisija“. „Solidarumas Europoje yra svarbus.

Vokietija atsidūrė kryžkelėje dėl rusiškų dujų tiekimo ir jos laukia sunki žiema, bet situacija yra valdoma, mano premjerė Ingrida Šimonytė. Jos nuomone, Vakarų Europos grįžimas prie ankstesnių santykių su Rusija yra neįmanomas. Apie tai, kas ateityje laukia Vokietijos ir kaip gali pakrypti šalies santykiai su Rusija, su Lietuvos ministre pirmininke kalbėjosi su TV3 žurnalistu Vladimiru Laučiumi. Dėl Rusijos kariaujamo energetinio karo juodi debesys kaupiasi virš Vokietijos.

Rusijai po techninės pertraukos ketvirtadienį atnaujinus gamtinių dujų tiekimą Europai vamzdynu „Nord Stream 1“, BNS kalbinti ekspertai mano, jog dujotiekis artimiausiais mėnesiais neveiks visu pajėgumu, kad Rusija tokiu būdu išlaikytų pirmiausia Vokietijos įtampą bei aukštą dujų kainą.

Vokietijos leidinys DW skelbia, kad Rusija ketvirtadienį atnaujino dujų tiekimą į Europą dujotiekiu  „Nord Stream 1“, kuris nuo liepos 11 dienos neveikė dėl techninės profilaktikos. Vis dėlto energijos išteklių srautas, kaip ir baimintasi, dabar yra daug mažesnis nei šio dujotiekio pajėgumai. Europa buvo susirūpinusi, ar Maskva nuspręs atnaujinti dujų tiekimą žadėtąją liepos 21-ąją.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas apie tariamą geografinį karo prieš Ukrainą uždavinių išplėtimą yra propaganda. Ministrės teigimu, nuo pat įsiveržimo į Ukrainą pradžios, Rusija vis keičia savo inicijuoto karo pretekstą ir S. Lavrovo žodžiai yra tik „nauja propaganda iš Rusijos pusės“. „... Dabar jie tvirtina, kad taip yra dėl karinės paramos (Vakarų paramos Ukrainai – red. past.

Vokietijos dujotiekių operatorė „Gascade“ trečiadienį pareiškė mananti, kad, ketvirtadienį užbaigus dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus, rusiškų dujų tiekimas šia jungtimi bus atnaujintas, kaip ir planuota. „Manome, kad pagal šiuo metu pareikštus kiekius (liepos 20 dieną 15 val.), dujų tiekimas „Nord Stream“ bus atnaujintas prieš techninę priežiūrą buvusiame lygyje (40 proc. perdavimo pajėgumų)“, – pareiškė bendrovė trečiadienį paskelbtame pranešime.

Kai prieš keletą metų Amerika įspėjo Vokietiją, kad jos energetinė priklausomybė nuo Rusijos blogai baigsis, vokiečiai tik pasijuokė. Dabar tas juokas – pro ašaras: nuo rusiškų dujų priklausomi vokiečiai su baime laukia žiemos.  Apie tai, kas gresia Europai ir jos didžiausiai ekonomikai, TV3 žinių dienos komentare pasakojo ekonomistas Raimondas Kuodis. Vokiečių politikai planuoja nebeduoti energijos verslui ir viską skirti buitiniams vartotojams.

Rusiškų dujų tiekimo Vokietijai nutraukimas didžiausiai Europos ekonomikai 2022 metais atsieis 1,5 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), trečiadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). 2023 metais neigiamas poveikis būtų dar didesnis ir sudarytų 2,7 proc. BVP, o 2024-aisiais siektų 0,4 proc., nurodoma TVF paskelbtose prognozėse, kuriose daroma prielaida, kad dujų tiekimas buvo sustabdytas birželio 1 dieną.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Rusija naudoja remontui išsiųstos turbinos nebuvimą kaip „pasiteisinimą“ apriboti dujų tiekimą pagrindiniu dujotiekiu, kuris šią savaitę turėtų vėl būti prijungtas prie tinklo.

Vokietijos dienraštis „Die Welt“ skelbia, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sumažino karinę paramą Ukrainai, nepaisydamas pažadų ją padidinti. Birželio 21 dieną federalinė Vokietijos vyriausybė paskelbė ginklų sąrašą Ukrainai, tačiau nuo tada jis buvo tris kartus atnaujintas ir papildytas naujomis prekėmis. „Die Welt“ duomenimis, per pastarąsias tris savaites Ukraina iš Vokietijos gavo dvi siuntas: 42 000 sausųjų davinių ir 102 nešarvuotus automobilius.

Vokietijoje – rungtynės, kurios vyksta jau daugiau nei pusę tūkstančio metų. Dalyviams tenka rimtai pasigrumti su irklais – tiesa, nugalėtoju tampa tik tas vienintelis, kuriam pavyksta išstovėti valtyje. Vos 40 kilometrų nuo Miuncheno – Starnbergo ežere – mūsų akiai neįprastas vaizdas. Stovėdami valtelėse žmonės irklais bando vienas kitą išstumti į vandenį. Ši kova – žūtbūtinė, mat išstūmus visus varžovus paskutinis stovintis valtyje tampa tradicinių varžybų nugalėtoju.

Už litrą alaus bare – litras saulėgrąžų aliejaus. Skamba keistai, tačiau tai realybė viename bare Miunchene, Vokietijoje. Aludės šeimininkai sugalvojo tokį būdą apsirūpinti aliejumi, mat Rusijai pradėjus karą Ukrainoje – šnicelių kepimui būtino aliejaus Vokietijos parduotuvėse ėmė stigti. Tą galima vadinti barteriu ar natūriniais mainais – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Svarbiausia tai, kad idėja kilusi Miuncheno Giesingerio alaus daryklos ir aludės šeimininkams, pasiteisino su kaupu.

Klimato kaitos sukeltos stichinės nelaimės Vokietijai nuo 2018 metų jau atsiėjo mažiausiai 80 mlrd. eurų, sakoma pirmadienį paskelbtoje „nerimą keliančioje“ ataskaitoje, kurioje pabrėžiama, kad nelaimių dažnis ir mastas tik didėja. Ekonomikos ir aplinkos ministerijų užsakymu parengtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad sausrų, potvynių ir ekstremalių karščių padariniai Vokietijai nuo 2000 iki 2021 metų atsiėjo beveik 145 mlrd. eurų (147 mlrd.

Siekiant mažinti COVID-19 viruso plitimą, vokiečiai uždarose viešose erdvėse netrukus vėl turės dėvėti apsaugines kaukes. Tačiau, kaip teigė Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas, prie karantinų, mokyklų uždarymo ar komendanto valandos įvedimo grįžtama nebus, rašo „Politico“. Kalbėdamas su nacionaliniu laikraščiu „Morgen Post“, valdančiojoje koalicijoje esančios liberalios ir prieš karantinus nusistačiusios partijos „Laisvi demokratai“ narys M. Buschmannas teigė, kad nors vasar...

Pirmadienį prasidėjus dujotiekio „Nord Stream 1“ priežiūros darbams, Vokietija ruošiasi galimam visiškam rusiškų dujų srauto sustabdymui. Šis per Baltijos jūrą nutiestas dujotiekis aprūpina didžiausią Europos ekonomiką kuru, rašo „The Guardian“. 1 220 km ilgio dujotiekio priežiūros darbai vyksta kasmet. Jų metu dujų čiaupai yra uždaromi 10–14 dienų. Tačiau dabar, pirmą kartą per visą šio dujotiekio istoriją, Vokietija rimtai nerimauja, ar šįkart dujų srautas bus atnaujintas.

Vokietijos teismas penktadienį skyrė pusšeštų metų įkalinimo bausmę buvusiam kariui, kuris planavo surengti išpuolį prieš aukšto rango politikus, apsimetęs pabėgėliu iš Sirijos. Ilgai atidėliotas teismas atkreipė dėmesį į palankumo neonaciams apraiškas Vokietijos kariuomenėje ir abejotiną saugumo tarnybų veiksmingumą užkardant ultradešiniųjų ekstremizmą, kurį vidaus reikalų ministras yra pavadinęs didžiausia grėsme šaliai.

Vokietija priskyrė brigadą Lietuvai, kuri esant poreikiui būtų dislokuota šalyje, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Visų pirma, yra jau paskirta arba skirta brigada, kuri, esant būtinybei, turėtų būti aktyvuota ir atvykti pas mus. Jau yra tokia brigada numatyta, tai yra pirmos tankų divizijos 41-oji tankų brigada“, – nacionaliniam transliuotojui LRT ketvirtadienį sakė generolas leitenantas.

Vokietijoje investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika liepą krito, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimo tyrimo duomenys, pramonei nerimaujant dėl ​​galimo rusiškų dujų tiekimo sustabdymo poveikio didžiausiai Europos ekonomikai. Manheime įsikūrusio Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW) ekonominių lūkesčių indeksas, palyginti su birželio mėnesiu, nukrito 25,8 punkto iki minus 53,8 punkto. Tai yra žemiausias lygis nuo 2011-ųjų.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pirmadienį pradeda 10 dienų truksiančius dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus. Vis dėlto Vokietija ir kitos Europos šalys su įtampa laukia, ar po to dujos vėl bus pradėtos tiekti, rašo „Reuters“. Šie darbai buvo suplanuoti iš anksto, tačiau Europa baiminasi, kad Rusijos ir Vakarų santykiams suprastėjus, „Gazprom“ gali pasinaudoti proga ir paprasčiausiai užsukti dujų sklendes.