via baltica

Pareigūnai gavo liudininkų pranešimą, kad kelyje „Via Baltica“ pastebėjo įtartinai vairuojantį asmenį. Pareigūnai ir laidos „Farai“ operatorius netrukus išskubėjo ieškoti minėtojo vairuotojo. Ilgai jie netruko – jiems priešais akis raudono „Seat“ su itališkais numeriais vairuotojas net du kartus vos per plauką išvengė dviejų avarijų. Vairuotojas norėjo sukti kairėn, tačiau nei iš šio, nei iš to metėsi į dešinę pusę ir vos nepakliuvo po vilkiko ratais.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus komandą netrukus turėtų papildyti ketvirtas viceministras. Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijos siūlymą įsteigti dar vieno viceministro pareigybę.

Valdžios sprendimas užšaldyti reikšmingą dalį Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, jas nukreipiant socialinėms išmokoms, turės neigiamos įtakos šalies kelių tinklų plėtrai, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas. „Pinigų jau trūksta, apie tai esame parašę jau ne vieną raštą. Mes negalime meluoti, kad kažką įgyvendinsime neturėdami tam finansų, todėl visus besikreipiančius informuojame apie faktinę situaciją“, – interviu BNS sakė V. Andrejevas.

Trečiadienio vakarą kelyje „Via Baltica“ įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas nuvažiavo nuo kelio ir rėžėsi į pakelės medžius. Nelaimė įvyko dėl to, kad vairuotojas užmigo arba jam trumpam sušlubavo sveikata.  Vaizdas kraupus Prieš temstant Bendrajame pagalbos centre buvo gautas  pranešimas, kad Kėdainių rajone, automagistralės „Via Baltica“ Panevėžys–Sitkūnai 38-ajame kilometre, važiuojant nuo Truskavos Lančiūnavos link, nuo kelio nuvažiavęs vilkikas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino magistralės „Via Baltica“ 40 kilometrų ilgio ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos rekonstravimo specialųjį planą. Tai leis pradėti plane numatytas žemės paėmimo procedūras.  „Planas yra esminis, kad būtų galima šitame ruože pradėti „Via Baltica“ darbus“, – trečiadienį posėdyje sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Policija praneša, kad dėl vilkiko priekabos gedimo yra apsunkintas eismas kelyje kelio „Via Baltica“ atkarpoje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Kaip praneša Policijos departamentas, sekmadienį, lapkričio 10 d., apie 12 val. gautas pranešimas, kad dėl vilkiko tempiamos priekabos techninio gedimo apsunkintas eismas kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (A5), važiuojant nuo Lenkijos. Įvykio vietoje policijos pareigūnai reguliuoja eismą.

Kelių direkcija rengiasi maždaug 300 mln. vertės „Via Baltica“ atkarpos nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija rekonstrukcijai. Pasak direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, darbus planuojama pradėti 2021 metais, baigus žemės paėmimo procedūras ir pasirinkus rangovus, o juos baigti ketinama iki 2025-ųjų pabaigos.

Įvairiais gandais apipinta daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema fiksuoja įvairius su automobiliais susijusius duomenis, tačiau vairuotojai gali būti ramūs – jei sistema užfiksuos jus viršijant greitį, baudos negausite. Iki šiol tebelieka neaišku, ar sistema veikia pilnu pajėgumu.

Baigtas rekonstruoti apie 22 kilometrų ilgio Panevėžio aplinkkelis – jis yra magistralės „Via Baltica“ dalis. Per kelerius metus į projektą investuota beveik 45 mln. eurų. „Magistralėje „Via Baltica“ atlikti darbai ypač svarbūs eismo saugai ir važiavimo komfortui. Svarbiausioje šalies magistralėje šiaurės–pietų kryptimi sudarytos sąlygos važiuoti greičiau, kartu sumažinant eismo įvykių riziką“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Lietuvos kapitalo degalinių tinklui „Emsi“ nepavyko laikinai sustabdyti kelio „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugpjūčio 21 dieną atmetė „Emsi“ skundą dėl „Via Baltica“ rekonstrukcijos. LVAT paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo liepos 18 dienos nutartį.

Magistralėje „Via Baltica“ avarija netoli KalvarIjos vakar vakare sustabdė eismą į abi puses. Susidūrė dvi lengvosios mašinos. Vienoje jų – latvių pora, vykusi atostogų į Lenkiją. Avarijos pasekmės – du sužaloti žmonės ir ant kelio pažirusios malkos. Vairuotojai dėl avarijos kaltina per siaurą kelią. Avarija magistralėje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, Kalvarijos savivaldybės ribose, eismą sustabdė net keletui valandų. Antradienio vakarą, apie septintą valandą, čia susidūrė dvi mašinos.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliams tvarkyti papildomai numatoma skirti apie 24 mln. eurų. Pinigai bus skirti iš kitoms transporto sritims planuotų, tačiau nepanaudotų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, pranešė Susisiekimo ministerija. „Didžiausią ES investicijų naudą parodo magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos ir platinimo darbai. Per pastaruosius keletą metų atnaujinta daugiau kaip 75 km jos ruožų, iš jų 60 km praplatinta iki 4 bei 3 eismo juostų.

Pasvalio rajone ketvirtadienio rytą per avariją kelyje „Via Baltica“ sužalota moteris, ji gydoma reanimacijoje, pranešė Kelių policija. Saločių miestelio teritorijoje, magistraliniame kelyje Panevėžys–Pasvalys–Ryga, 40 metų moters vairuojamas automobilis „Toyota Yaris“ atsitrenkė į kelkraštyje sustojusio krovininio automobilio „Mercedes-Benz“ puspriekabę. Po susidūrimo automobilis įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į vilkiką „Volvo“, vairuojamą 34 metų Lenkijos piliečio.

Iki 2035 metų Lietuvos kelių priežiūrai ir plėtrai reikės apie 11 mlrd. eurų. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad lėšų neužtenka, todėl siūloma apmokestinti sunkiasvores transporto priemones, įdiegiant kelių rinkliavos (e-tolling) sistemą, taip pat didinti Kelių programos finansavimą.

Nepaisant degalinių savininkų nepasitenkinimo, tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija rekonstruojantys kelininkai nekeis projekto ir neįrengs tiesioginių nuovažų į šalia kelio esančias degalines, pareiškė Kelių direkcijos vadovas. Pasak Vitalijaus Andrejevo, be jau veikiančių ar baigiamų statyti 16 degalinių, šalia šios „Via Baltica“ atkarpos Kalvarijų ir Marijampolės savivaldybėse suplanuotos dar 29 degalinės.

Degalų prekeiviams piktinasi, kad rekonstravus „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija, jų verslas gali žlugti dėl sudėtingo įvažiavimo į degalines. Automobilių kelių direkcija (LAKD) pareiškė, jog rekonstravus avaringiausią kelią Lietuvoje, įvažiavimas į degalines vyks jungiamaisiais keliais, kaip reikalaujama Europoje tiesiant didelio greičio automagistrales. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad didžiausią nepasitenkinimą kelia kai kurių degalinių savininkai.

Tranzitinio eismo atskyrimas nuo vietinio, keturios eismo juostos, kur leidžiamas greitis – 130 km/val., jungiamieji keliai su leistinu greičiu 90 km/val., skiriamosios juostos įrengimas, skirtingų lygių sankryžos – tai esminiai tarptautiniai standartai, kurie diegiami rekonstruojant valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 56,83 iki 97,06 km.

Mažmeninės degalų prekybos atstovams nerimaujant, kad rekonstravus „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija vairuotojai rinksis ne Lietuvos, o Lenkijos degalines, premjeras teigia, jog verslininkų nuogąstavimai pagrįsti.

Seimui ketinant padidinti kelių finansavimą, nuo 2020 metų jiems skiriant 50 proc., o nuo 2021 metų – 52 proc. degalų akcizo, susisiekimo ministras įspėja, kad nedidinant finansavimo, gali pritrūkti lėšų svarbiausiems projektams. Pasak Roko Masiulio, tokiu atveju strigtų magistralės „Via Baltica“, kelių Vilnius–Utena bei Kaunas–Prienai statybos. Todėl ministras siūlo kuro akcizo dalį keliams padidinti bent iki 50 proc. Dabar jiems skiriama 48 proc. akcizų.

Antradienį Kėdainių rajone gyvenantys stumbrai ne juokais įbaugino vairuotojus, mat vaikštinėjo visai šalia magistralinio kelio. Negana to, stumbrų banda dar tą pačią dieną kirto ir geležinkelio bėgius, teko stoti šilumvežiui. Specialistai sako, kad stumbrų migracija yra žmonėms labai pavojingas procesas.

Susisiekimo ministras svarsto, kad tarptautinė automagistralė „Via Baltica“ ateityje gali tapti išmaniuoju keliu, kuriame veiktų naujos kartos 5G ryšys, – jis susies savivaldžius automobilius, vairuotojai gaus visą būtiną informaciją apie eismą bei kelionę. Verslo atstovai prognozuoja, kad ši vizija realybe taps dar negreit. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis apie „Via Baltica“ išmanizavimo galimybę praėjusią savaitę kalbėjo su Latvijos transporto ministru.

Pirmadienio vakarą Marijampolės rajone apvirtus sunkvežimiui, uždarytas eismas kelyje „Via Baltica“. Kaip pranešė Policijos departamentas, avarija 17.54 val. įvyko Marijampolės savivaldybėje ties Skardupių kaimu. Eismas uždarytas abiem kryptimis. Naujausiais duomenimis eismas 20.30 val. vis dar yra uždarytas. Į įvykio vietą atvyko kranai, kurie šalins sunkvežimį nuo kelio. Manoma, kad darbai užtruks bent kelias valandas. Vairuotojų prašoma rinktis kitą maršrutą.

Netoli Marijampolės vos per plauką išvengta didelės nelaimės. Magistralėje „Via Baltica“ apvirto sunkvežimis su 24 tonomis pavojingo ir labai degaus chemikalo. Mažiausia kibirkštis galėjo sukelti milžinišką sprogimą. Manoma, kad iš Latvijos į Lenkiją chemikalą vežęs vairuotojas… užsnūdo. Vilkikas su cisterna, pilna pavojingų chemikalų, nuo kelio nuvažiavo ir nuvirto sekmadienio vakarą.

Netikėti eismo ribojimai Via Baltica kelyje. Vairuotojų prašoma rinktis kitą maršrutą. „Magistraliniame kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai maždaug 72 km ties Gelnų k. (Kėdainių r.) ant važiuojamosios kelio dalies užkrito medis, kuris užtvėrė važiuojamąją kelio dalį. Vairuotojų prašome rinktis kitą maršrutą“, – praneša Susisiekimo paslaugos.

Leistino greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo. Todėl išmanosios sistemos yra vis sparčiau diegiamos ir Lietuvos keliuose.

„Via Baltica“ kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 61,73 km. šiemet pradėjo veikti pirma sistema mūsų šalyje, kuri nustato atstumą tarp dviejų eismo dalyvių. Ji vairuotojams parodo atstumą iki priešais esančios transporto priemonės. Sistema realiu laiku įvertina šiuos duomenis: nustato saugaus atstumo nesilaikymo tarp judančių transporto priemonių faktą ir apie tai informuoja atstumo nesilaikantį eismo dalyvį.

 Trečiadienio rytą šalies policija perspėjo, kad eismas viena „Via Baltica“ atkarpa – sustojęs. Apie 9 val. policija pranešė, kad eismas atnaujintas. Dėl techninio eismo įvykio A5 kelyje, Marijampolės sav., ties Puskelnių k., eismo juosta nuo Kauno laikinai nepravažiuojama, informuoja pareigūnai.

Atidaryta rekonstruota magistralės „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės. Visas šis kelias, svarbus Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui, jau išplatintas iki 4 eismo juostų ir nuo šiol atitinka automagistralei keliamus reikalavimus. Tikimasi, kad čia atlikti darbai avaringumą sumažins apie 70 proc., skelbiama Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai.

Lapkričio 27 d., 11 val. susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius atidarys rekonstruotą magistralės „Via Baltica“ dalį tarp Kauno ir Marijampolės. Visas šis kelias, svarbus Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui, jau išplatintas iki 4 eismo juostų ir nuo šiol atitinka automagistralei keliamus reikalavimus.

  Lietuvos oro uostų ir kelių infrastruktūra pradeda braškėti, todėl ją būtina atnaujinti, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Pasak jo, Vilniaus oro uosto atnaujinimas yra minimalus uždavinys, kurį valstybė privalo atlikti. Kartu jis kalbėjo, kad kelių priežiūrai Lietuvoje yra skiriama per mažai lėšų.   „Oro transporto infrastruktūra jau braška, nes ji buvo planuota mažesniems keleivių srautams.

Pasvalio rajone trečiadienio rytą kaktomuša susidūrus automobiliams žuvo moteris. Eismo nelaimė įvyko Panevėžys-Pasvalys-Ryga 32 kilometre, ties Talkonių kaimu, kelio „Via Baltica“ ruože. Eismas šiuo metu nesutrikęs, BNS informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija. 8.45 val. ugniagesiams pranešta, kad susidūrė du automobiliai, iš apvirtusio automobilio ištraukta moteris. 9.21 val. konstatuota jos mirtis.

Seime stringa svarstymai dėl naujo sunkiasvorių vilkikų važiavimo šalies keliais apmokestinimo. Susisiekimo ministerija siūlo vienkartinį kelių naudotojo mokestį už nuvažiuotą laiką – vinjetes – pakeisti mokesčiu už nuvažiuotą atstumą. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šią savaitę sustabdė projekto svarstymą. Parlamentarams kilo įtarimų dėl naujojo mokesčio kontrolės sistemos kainos. Pradžia – 2020 metais Susisiekimo ministerija siūlo, kad sistema pradėtų veikti 2020 metų viduryje.

Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai patvirtino prioritetinį infrastruktūros projektų sąrašą, į kurį įtraukti Lietuvai svarbūs projektai – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa, dujų jungtis su Lenkija (GIPL), „Via Baltica“, „Rail Baltica“, traukinys „Viking“. Pasak Lietuvos prezidentūros, sąrašas padės sujungti 12 regiono valstybių moderniomis energetinėmis, transporto ir skaitmeninėmis jungtimis.

Kaune už 4,9 mln. eurų bus rekonstruojama Kalvarijos gatvė, jungianti Europos prospektą iki magistralę „Via Baltica“. Pasak Kauno valdžios atstovų, gatvės atnaujinimas pagerins susisiekimą su magistrale. „Kalvarijos gatvė nėra tik vietinės reikšmės kelias. Ja daug kauniečių naudojasi pasiekdami „Via Baltica“. Todėl poreikis pagerinti šią svarbią jungtį yra visiškai natūralus“, – BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Lietuva ir dar penkios Europos šalys sutarė bendradarbiauti, įgyvendinant svarbius transporto projektus – europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, tarptautines automagistrales „Via Baltica“ ir „Via Carpatia“. Ekonomikos forume Lenkijoje, Krynicoje, šešių šalių – Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Ukrainos ir Vengrijos – transporto ministrai pasirašė tai numatančią bendrą deklaraciją, pranešė Susisiekimo ministerija.

Europinės automagistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Marijampolės rekonstrukcija, išplatinant kelią nuo 2 iki 4 juostų, bus baigta šiemet, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis viliasi, kad naujas platesnis kelias gerokai sumažins avarijų jame mastą. „Šiais metais – taip yra pažadėję rangovai, kad šiais metais bus baigta“, – LRT radijui sakė R. Masiulis, penktadienį vykstantis apžiūrėti šio ruožo rekonstrukcijos darbų.

Trečiadienio pavakarę Kėdainių rajone susidūrė du vilkikai. Viena iš sunkiasvorių transporto priemonių registruota Lenkijoje. Ją vairavo šios šalies pilietis. Vairuotoją iš Lietuvos teko vaduoti atskubėjusiems gelbėtojams. Važiavo priešpriešiais Avarija įvyko ties Nociūnų (Pelėdnagių sen.) gyvenviete, kelyje „Via Baltica“. Susidūrę vilkikai važiavo priešpriešiais.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį Vyriausybės pasitarime su savivaldos ir atsakingų institucijų atstovais aptars Kelių priežiūros ir plėtros programos įgyvendinimą. Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigia, kad pasitarime dėmesys bus skiriamas lėšų panaudojimui, darbų efektyvumui bei kitoms temoms. „Premjeras aplankė jau nemažai savivaldybių ir vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra žvyrkeliai, regiono keliai.

Sekmadienį prieš 15 valandą pranešta, kad magistralės kelyje „Via Baltica“ įvyko avarija, kurios metu buvo sužaloti du asmenys. Magistralės kelyje susidūrė lengvasis automobilis ir vilkikas. Pirminiais duomenimis, medikų pagalbos reikėjo vienam suaugusiam asmeniui ir vienam vaikui. Kol kas nepranešama, kiek sunkūs yra sužeidimai. Vairuotojai įspėjami, kad kelyje Marijampolė-Kaunas dėl šio eismo įvykio stringa eismas. Yra tikėtinos didelės spūstys.

Lietuvos kariuomenė penktadienį perspėjo, kad artimiausias kelias savaites dėl didelio pratybų skaičiaus šalies keliais judės daugiau karinės technikos. „Artimiausiu metu Lietuvoje ir Baltijos šalyse vyks keletas regiono saugumą stiprinančių didelio masto tarptautinių karinių pratybų, todėl jau artimiausiomis dienomis šalies teritorijoje gyventojai pamatys pirmąsias karines transporto priemonių kolonas. Tai – pasirengimo pratyboms etapas“, – rašoma pranešime.

Artėjant vasarai, vis dažniau su nerimu vairuotojai dairosi į kelius. Ne paslaptis, kad šiltasis sezonas pasižymi aktyviu kelių remontu ir rekonstrukcijomis, kurios sukelia nemažai galvos skausmo keliaujantiems. Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė, kokie numatyti svarbiausi 2018 m. darbai. Pokyčiai keliuose aplink Vilnių Kantrybės išbandymas laukia važiuojančių į didžiuosius Lietuvos miestus: Kauną ir Vilnių.

Raginimą už vairo nevalgyk, negerk, nekalbėk telefonu ir nerašyk žinučių – girdėjęs ne vienas vairuotojas, tačiau tik retam kuriam tikriausiai teko sulaukti pasiūlymo – nečiaudėk. Tik pusę sekundės trunkantis čiaudėjimas nėra toks nekaltas, ypač šiuo žydėjimo ir alergijų laikotarpiu. Praėjusiais metais kelyje Via Baltica pavasarį dėl alergijos nuo žiedadulkių vairuotojas ėmė čiaudėti – čiaudėdamas užsimerkė, o atmerkęs akis prieš save pamatė sustojusį automobilį.

Nuo kovo 22 iki kovo 24 dienos, 8.00 -18.00 val., Aleksandro Stulginskio universitete (Akademijos mstl., Kauno raj.) vyksta paroda „Ką pasėsi...2018“. Dėl intensyvaus eismo parodos metu bus ribojamas eismas (8.00 -18.00 val.) magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–*Suvalkai nuo 5,8 iki 7,9 km, čia siaurinama važiuojamoji kelio dalis ir ribojamas greitis. Tikėtina, kad visas 3 dienas, parodos veikimo valandomis, minėtame kelio „Via Baltica“ ruože formuosis transporto priemonių spūstis.

Portalo tv3.lt skaitytojas Paulius užfiksavo itin neatsakingą vairuotoją kelyje „Via Baltica“. Šis kelias jau seniai vadinamas „mirties keliu“, kadangi tragiški eismo įvykiai ten įvyksta nuolat. Skaitytojas vaizdo registratoriumi nufilmavo, kaip lengvojo automobilio vairuotojas pažeidžia bent kelias kelių eismo taisykles ir sukelia pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams.

Varšuvoje viešintis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketvirtadienį pasakė kalbą Lenkijos parlamente. Parlamento vadovas pristatė Lietuvos lenkų tautinės bendrijos padėtį ir paprašė užtikrinti Lenkijos lietuvių švietimo sąlygas. V. Pranckietis taip pat paragino lenkų parlamentarus atnaujinti Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinės asamblėjos veiklą, ji buvo sustabdyta prieš beveik dešimt metų.

Į raudonąją knygą įrašytų žinduolių – stumbrų – populiacija mūsų šalyje sparčiai didėja. Jų bandos niokoja Kėdainių ir Panevėžio rajonų žemdirbių pasėlius, nuostoliai kasmet auga. Prieš metus Kėdainių rajone stumbrų padaryti nuostoliai siekė daugiau nei 67 tūkst. eurų, o praėjusiais metais – daugiau nei 158 tūkst. eurų. Panevėžio rajono ūkininkai 2016 metais patyrė daugiau nei 74 tūkst. eurų, praėjusiais metais (negalutiniais duomenimis) – daugiau nei 101 tūkst. eurų nuostolių.

Praėjusio penktadienio popietę oro temperatūrai nukritus kiek žemiau nulio laipsnių Kėdainių rajone įvyko net dvi nelaimės: kelyje Kėdainiai–Cinkiškiai apvirto lengvasis automobilis, o kelyje Jonava–Kėdainiai nuo kelio nuvažiavo automobilvežis. Nepavyko suvaldyti Penktadienio popietę slidžiame kelyje ties Medėkšių kaimu sunkiasvorė transporto priemonė padarė vadinamąsias žirkles, kai paslydęs automobilvežis pasisuko šonu, o jo puspriekabė toliau judėjo tiesiai.

Penktadienio vakarą - dar viena baisi nelaimė kelyje Via Baltica. Kaip rašoma išplatintoje informacijoje, šiandien 17.07 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Kalvarijos sav., Kalvarijos sen., Kušliškių k. kelyje Via Baltica eismo įvykio metu susidūrė du sunkiasvoriai automobiliai. Į įvykio vietą išsiųstos Marijampolės APGV priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos.

Tęsiant magistralės „Via Baltica“ modernizavimą, jau kitais metais visas kelias tarp Kauno ir Marijampolės bus keturių eismo juostų. Šiuo metu likę dviejų eismo juostų pločio ruožai, kurių bendras ilgis – apie 24 km, dar dviem eismo juostom bus praplatinti įgyvendinus pasirašytas rangos darbų sutartis. „Vis dar didelis avaringumas magistralėje „Via Baltica“ – vienas svarbiausių rūpesčių gerinant Lietuvos kelių infrastruktūrą ir eismo saugą.