via baltica

Trečiadienį kelyje Via Baltica prie Marijampolės įvyko tragiška avarija – susidūrus vilkikui ir mažesniam sunkvežimiui, žuvo žmogus. Pirminiais duomenimis, žuvo vilkiko vairuotojas. Sunkvežimio vairuotojas sunkios būklės, jis išvežtas į ligoninę. Įvykio vietoje dirba ugniagesiai gelbėtojai, policija, medikai. Tikimės papildyti.

Tarptautinės automobilių magistralės „Via Baltica“ 12 kilometrų atkarpos rekonstrukcijai Europos Komisija (EK) skyrė 48 mln. eurų paramos. Atnaujinus ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos dviejų juostų magistralė nuo Kauno iki Varšuvos bus visiškai užbaigta 2025 metų rudenį, ketvirtadienį pranešė Susisiekimo ministerija.

Pirmadienį po avarijos magistralėje „Via Baltica“ ligoninėje mirė Baltarusijos pilietis. Kaip BNS sakė Marijampolės apskrities policijos atstovė Gintarė Navickaitė, 11.35 val. gautas pranešimas, kad Marijampolės savivaldybėje esančiame Mokolų kaime susidūrė lengvasis automobilis „VW Tiguan“ ir sunkiasvorė transporto priemonė „Renault“. „Pirminiais duomenimis, lengvasis automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip susidūrė su transporto priemone „Renault“, – sakė G. Navickaitė.

Kelyje „Via Baltica“ pirmadienį įvyko dvi avarijos, vienoje jų žuvo vyras. Kaip Eltai teigė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovė, Gintarė Navickaitė, 11 val. 35 min.

„Via Lietuva“ pasirašė sutartį dėl paskutiniosios kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpos rekonstrukcijos darbų atlikimo. Planuojama, kad intensyvūs modernizavimo darbai šiame kelio ruože turėtų prasidėti jau birželio pradžioje, baigtis – kitų metų antroje pusėje, rašoma išplatintame pranešime spaudai.

 Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ už 154,7 mln. eurų (be PVM) rekonstruos 12 kilometrų ilgio paskutinę tarptautinės magistralės „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.

Nuo pirmadienio maždaug 1,3 kilometro ilgio „Via Baltica“ ruože prie Marijampolės Kauno ir Suvalkų kryptimis įvedamas vienpusis eismas. Eismo organizavimo pakeitimai galios iki liepos mėnesio, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. „Rekonstruojant magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožą, intensyviai tęsiami prie Marijampolės esančio viaduko (58,1 kilometre) griovimo ir naujo viaduko statymo darbai.

Magistralėje Via Baltica už Lietuvos sienos formavosi spūstys. Protestuojantys visoje Lenkijoje, šios šalies ūkininkai užblokavo kelią ir Lietuvos pasienyje. Vairuotojai skundžiasi spūstyje stovintys pusvalandį, Lietuvos pareigūnai kol kas veiksmų nesiima, tačiau jei spūstys didės, žada dar Lietuvoje automobilius į Lenkiją nukreipti kitu keliu. Lenkijos ūkininkams pradėjus kelių blokadas visoje Lenkijoje ir grasinant jas tęsti apie savaitę.

Tarp Kelno ir Acheno galima rasti greitkelio atkarpą, kuria nesinaudojo nei viena transporto priemonė. Tai – ilga, 17,6 km ruožo atkarpa, kuri buvo užbaigta, bet niekada nebuvo pradėta eksploatuoti.  Tad kaip tai nutiko? Dar praėjusiame dešimtmetyje buvo priimtas sprendimas nutiesti 17,6 kilometro ilgio greitkelio atkarpą, kuri padėtų sumažinti transporto priemonių srautus apylinkėse gyvenvietėse.

Pražūtingas trečiadienis šalies keliuose. Panevėžio rajone per tragišką avariją žuvo 24-erių mergina. Po smūgio į sunkvežimį nukentėjusiąją teko laisvinti ugniagesiams. Nors vairuotoja jau buvo be gyvybės ženklų, medikai dar bandė gaivinti merginą. Deja, jiems nepasisekė. Kas lėmė tragišką kaktomušą tiesiame kelyje šviesiu paros metu, aiškinasi pareigūnai.  Iš „Audi“ automobilio po kaktomušos su sunkvežimiu neliko beveik nieko. Jį vairavo 24-erių metų Kupiškio rajono gyventoja.

Lietuvos vairuotojai nuo šiol galės naudotis nauju įrankiu, kuris padės informuoti eismo dalyvius apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus, taip pat suteiks informaciją apie kelių priežiūros technikos lokaciją priežiūros maršrutuose.

Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų panaudojimo sąmatą, pagal kurią šiemet keliams skiriama 583,2 mln. eurų. Iš jų papildomi 40 mln. eurų numatyti magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena kapitalinio remonto darbams finansuoti. „Šiais metais tarp svarbiausių prioritetų – Utenos plento rekonstrukcija, taip pat kitų strateginių projektų įgyvendinimas bei šalies tiltų ir viadukų tolesnis tvarkymas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina besidžiaugiantis tuo, kaip vyksta darbai „Via Baltica“ kelyje Lenkijos link, tačiau, pasak jo, jau reikia galvoti apie ateities darbus į Latvijos pusę. Politikas atkreipė dėmesį, kad latviai ir estai neplanuoja šiame kelyje turėti po dvi juostas į abi puses, tad kyla klausimas, ar toks poreikis yra ir atkarpoje nuo Panevėžio iki Latvijos sienos. „Iššūkių (kitai Vyriausybei – ELTA) bus bendraujant su mūsų kaimynais latviais ir estais.

2023-uosius metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) baigė atnaujinusi 380 km valstybinės reikšmės kelių, 30 km magistralinių kelių tinklo, sutvarkiusi 18 tiltų ir viadukų, rekonstravusi daugiau nei 13 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį Smiltynė-Nida, iš sąstingio išjudinusi ne vieną Valstybei ir visuomenei svarbų strateginį kelių infrastruktūros gerinimo projektą.

Didžiausią automatinių degalinių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Neste Lietuva” žengia į šalies elektromobilių rinką ir antradienį, gruodžio 19 d.,  atidarė pirmąją greito įkrovimo stotelę, kurios bendra galia siekia 300 kilovatų (kW). Nauja stotelė veikia Pasvalio rajone, „Via Baltica“ kelyje esančioje „Neste“ degalinėje. Joje vienu metu galima krauti 4 elektromobilius.

Šiandien atidaryta jau antroji šiais metais rekonstruojamos magistralės „Via Baltica“ dalis. Užbaigus šią kelio atkarpą, visas nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos atnaujinimo projektas pasiekė pusiaukelę. Eismui šiandien atidaryta nauja 6 km „Via Baltica“ kelio atkarpa rekonstruota į modernią 4 eismo juostų automagistralę, abipus jos ir atskirose vietose skirtinguose lygiuose įrengti jungiamieji ir apjungiamieji keliai, kurių bendras ilgis viršija 15 km.

Trečiadienį oficialiai baigta magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo nuo 79 iki 85 kilometro rekonstrukcija. Naujas kelias sujungė Marijampolę ir Kalvariją, o jį atidarius pasiekta viso „Via Baltica“ projekto pusiaukelė, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad darbai užbaigti nevėluojant.  „Jeigu žiūrėtume pagal tai, kada konkursas ir kada rezultatas – tai neatsiliekame.

Kelyje Kaunas-Marijampolė, dar vadinamame „Via Baltica“, penktadienį įvykusioje avarijoje buvo susidūrę trys krovininiai automobiliai. Vienas žmogus sužeistas. Policija nurodė, kad penktadienį, 12.55 val. buvo gautas pranešimas, kad kelio Kaunas-Marijampolė 54 km susidūrė trys  krovininiai automobiliai, spėta, kad galėjo būti prispaustų žmonių. A5 kelyje (kryptis Kaunas–Marijampolė) krovininis mikroautobusas buvo atsitrenkęs į vilkiko „Volvo FH12“ galinę dalį.

Dėl penktadienį per pietus įvykusios avarijos iki šiol uždaryta dalis kelio „Via Baltica“ atkarpos ties Puskelnių kaimu, Marijampolės savivaldybėje. „Uždarytas dabar tenai kelias, situacija tokia, kad susidūrė vilkikas ir krovininis automobilis. Uždaryta atkarpa nuo Kauno važiuojant į Marijampolę“, – BNS sakė Marijampolės apskrities policijos atstovė Gintarė Navickaitė. Per avariją, pirminiais duomenimis, sužalotas vienas vairuotojas, Rumunijos pilietis, gimęs 1999 metais.

Nuolatos augantis Lenkijos greitkelių tinklas džiugina ne tik vietos, bet ir aplinkinių šalių gyventojus. Šiandien kelionė į Lenkiją ar pro ją, nekelia diskomforto, tačiau lygūs ir platūs greitkeliai turi savo kainą.  Priklausomai nuo pasirinktos krypties, jūsų maršrute gali atsirasti mokami greitkeliai už kuriuos reikės sumokėti. Gera žinia yra ta, jog už juos galite atsiskaityti keliais būdais. Pats paprasčiausias būdas – atsiskaityti privažiavus rinkliavos vartus, grynais arba kortele.

Neeilinė vagystė Suvalkijoje: magistralę „Via Baltica“ rekonstruojančios statybų bendrovės prokuratūrai pranešė, kad kažkas pavogė 5000 tonų smulkinto asfalto. Aiškėja, kad jo vertė nuo 75 iki 125 tūkstančių eurų. Teisėsaugai statybininkai aiškina, kad magistralei skirta kelio danga galimai atsidūrė privačiose suvalkiečių valdose – keliukuose ar įvažiavimuose.

Magistralės „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstruojančios bendrovės kreipėsi į prokuratūrą dėl, manoma, pavogtų 5 tūkst. tonų smulkinto asfalto, pranešė „TV3 Žinios“. „Vienu kartu čia nebuvo išvežta, nes turbūt tokios technikos nėr, kad 5 tūkst. tonų greitai išvežtų kažkur per vieną kartą. Be abejo, kad greičiausiai nuolat kažkoks kiekis keliavo į kitur, negu turėjo nukeliauti.

Šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) planuoja baigti su rekordiniu suremontuotų kelių kilometrų skaičiumi. Iki metų pabaigos numatyta sutvarkyti iki 380 km kelių, tai yra beveik 42 proc. daugiau, nei praėjusiais, 2022-aisiais, kai šalyje buvo sutvarkyta 220 km kelių. Taip pat planuojama, kad iki metų galo bus užbaigti 18 tiltų ar viadukų remonto darbai.

Lietuvos automobilių kelių direkcijai toliau vystant didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica" kelio atnaujinimą, rekonstruojamoje atkarpoje nuo Marijampolės pradėta statyti moderniausia iki šiol Lietuvoje poilsio ir transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Šioje, apie 11 ha ploto aikštelėje, numatytos atskiros zonos krovininiam ir lengvajam transportui, kemperiams.

Lietuvos automobilių kelių direkcijai toliau vystant didžiausią nepriklausomos Lietuvos istorijos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica" kelio atnaujinimą, rekonstruojamoje atkarpoje nuo Marijampolės pradėta statyti moderniausia iki šiol Lietuvoje poilsio ir transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Šioje, apie 11 ha ploto aikštelėje, numatytos atskiros zonos krovininiam ir lengvajam transportui, kemperiams.

Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą daugiau nei 12 km ilgio „Via Baltica“ atkarpos rekonstrukcijos darbams atlikti.  Tai paskutinis „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos projekto etapas. Planuojama, kad po sėkmingai įvykusių viešųjų pirkimų procedūrų, kelio atnaujinimo darbus bus galima pradėti kitų metų pirmoje pusėje.

Lietuvos automobilių kelių direkcija ieško rangovo, kuris rekonstruotų daugiau nei 12 kilometrų ilgio magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpą šalia Lietuvos-Lenkijos sienos. Tai paskutinis „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos projekto etapas. Planuojama, kad po viešųjų pirkimų procedūrų kelio atnaujinimo darbus bus galima pradėti kitų metų pirmoje pusėje, pranešė direkcija.

Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė, kad šiais metais, siekiant užtikrinti  aukščiausius kelių remonto darbų kokybės reikalavimus, jau patikrinti 234 kelių objektai. Objektų būklė tikrinta pasitelkiant ne tik vidinius, bet ir nepriklausomus išorės resursus. Valstybinės reikšmės kelių patikrą Kelių direkcija vykdo mobilia tyrimų laboratorija, leidžiančia greičiau, tiksliau ir objektyviau įvertinti kelių būklę, atliktų darbų kokybę.

Spalio viduryje iš Lenkijos atkeliavo dar daugiau gerų žinių – šalyje atidaryta priešpaskutinė magistralės „Via Baltica“ dalis. Ši atkarpa dar labiau pagreitins kelionę iš Lietuvos į Lenkijos sostinę – Varšuvą. „Lenkijos vyriausybė įvykdė savo pažadą: jau baigė beveik visą „Via Baltica“ maršrutą. Jau dabar Mazovijos provinciją, Palenkės bei Varmijos Mozūrų vaivadijas jungia patogus ir saugus greitkelis. Taip Lenkijos greitkelių tinklą papildo dar daugiau kilometrų.

Vyriausybė trečiadienį uždegė žalią šviesą tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai – ministrų kabinetas pritarė šios infrastruktūros vystymo planui. Vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai darbus reikia atlikti per šešerius-septynerius metus.  Vyriausybė patvirtino nutarimų projektus, numatančius trijų bendro 160 kilometrų ilgio magistralės ruožų planavimą.

Viename judriausių šalies kelių – chaosas. Vairuotojai skundžiasi, kad remontuojant magistralę „Via Baltica“, nuo Marijampolės iki Lenkijos pasienio kelininkai pamiršta sudėti reikiamus ženklus, nuorodas, tad neretai net vilkikai išvažiuoja prieš eismą ir kelia rimtą pavojų saugumui. Kelis vilkikus, važiuojančius ne savo puse, bandė gaudyti ir policijos pareigūnai, bet nepavyko. Kelininkai atkerta, kad patys vairuotojai kalti ir nežiūri, kas parašyta ar parodyta.

Spalio 27 simboliniu renginiu pažymėta pirmojo magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožo nuo 72,5 iki 79 km darbų pabaiga. Ši atkarpa – tai vienas iš keturių rekonstruojamų „Via Baltica“ ruožų nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos.

Penktadienį oficialiai atidarytas rekonstruotas magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožas  Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse. Tai pirmoji atnaujinta „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos atkarpa.  „Tai svarbus Lietuvos žingsnis, didinant šalies konkurencingumą, stiprinant mūsų gynybinį ir ekonominį potencialą.

Vyriausybė netrukus turėtų priimti sprendimus, leisiančius pradėti pasirengimą tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukciją. Vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai darbus reikia atlikti per šešerius-septynerius metus.  Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius sako, kad iki 2030 metų ši atkarpa turi atitikti europinius reikalavimus magistralėms.

Kauno rajone viešbutį, restoraną ir stovėjimo aikštelę turintys armėnai baiminasi, kad kelio „Via Baltica“ rekonstrukcija juos sužlugdys. Valdžia paims dalį žemių visuomenės poreikiams ir panaikins patogų įvažiavimą į jų valdas. Verslininkai sako, kad neteks ir klientų, ir pajamų, gresia netgi bankrotas.

Nuo Čekijos širdies Prahos iki Suomijos sostinės Helsinkio – Europos šalis sujungsiantis transeuropinio tinklo kelias E67 ypač reikšmingas Lietuvai. Čia, nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, įgyvendinamas vienas didžiausių pastaraisiais dešimtmečiais projektų – magistralinio kelio „Via Baltica“ modernizavimas.

Pirmadienio vakarą gausios specialiųjų tarnybų pajėgos skubėjo į „Via Balticos“ kelią, mat buvo gautas pranešimas, kad į eismo įvykį pateko cisterną gabenantis vilkikas, praneša „Rinkos aikštė“. 18 val. 55 min. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Gelnų kaimo ribose, kelyje A8, autocisterna nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Pranešėjas informavo, jog cisternoje vežamos dujos, girdisi šnypštimas, galimas įvyko dujų nuotėkis.

Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad nuo šių metų rugpjūčio 16 d.  visiškai uždaroma automagistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dešinė pusė Marijampolės miesto prieigose, važiuojant nuo Marijampolės Kauno link. Vykdant rekonstravimo darbus, eismas kreipiamas dviem eismo juostomis kairiąja esamo kelio puse.

AB Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad nuo šių metų rugpjūčio 16 d.  visiškai uždaroma automagistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dešinė pusė Marijampolės miesto prieigose, važiuojant nuo Marijampolės Kauno link. Vykdant rekonstravimo darbus, eismas kreipiamas dviem eismo juostomis kairiąja esamo kelio puse.

Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja apie eismo ribojimus valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 0,00 km estakada Marijampolės kryptimi. Informuojama, kad nuo rugpjūčio 4 d. 07.30 val. iki rugpjūčio 9 d. 18.00 val. šiame ruože eismas bus stabdomas. Eismas bus leidžiamas apylanka per Sargėnų sankryžą pagal schemą. Vairuotojai prašomi būti atidžiais, sekti informacinius kelio ženklus.

Besidomintys europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ plėtra Panevėžio regione turi galimybę išsamiai susipažinti su Panevėžio geležinkelio mazgo specialiuoju planu – suplanuota geležinkelio infrastruktūra. Jis rengiamas siekiant užtikrinti visiems patogų ir darnaus judumo principus atitinkantį Panevėžio miesto susisiekimą su naujai tiesiamu europiniu geležinkeliu.

Antradienį priešpiet gausios specialiųjų tarnybų pajėgos skubėjo į mirties keliu pramintą „Via Balticą“, mat buvo gautas automatinis pranešimas iš automobilio, jog įvyko avarija. 11 val. 41 min. Bendrasis pagalbos centras sulaukė automatinio „eCall“ pranešimo iš automobilio apie galimai įvykusį eismo įvykį. Automobilio salone niekas nekalbėjo, girdėjosi vaikų verksmas. Automatiškai nustatytas adresas – Kėdainių rajonas, Nociūnų kaimas, Vandžiogalos gatvė.

Panevėžio rajono savivaldybėje šiandien pristatytos magistralinio kelio „Via Baltica“ plėtros galimybės – ruožų nuo Kauno iki Latvijos sienos priešprojektiniai sprendiniai. Rengiantis tolesnei šios strateginės reikšmės magistralės rekonstrukcijai Lietuvoje, 137,5 km ilgio kelio ruožus A8 (Panevėžys–Aristava–Sitkūnai) ir A10 (Panevėžys–Pasvalys–Ryga) numatoma atnaujinti iki 2030 metų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožas nuo Kauno iki Latvijos sienos turi tapti keturių eismo juostų keliu.  „Pagrindinė žinutė, kad tai bus automagistralė iki Panevėžio – tai yra dvi plius dvi juostos. Daugiau diskusijų neturėtų likti, ar du plius vienas, ar kažkas kito.

Premjerė Ingrida Šimonytė iškilmingai paskelbė apie dar vieno magistralės „Via Baltica'' ruožo statybas. Vienas svarbiausių kelių šalyje kenčia nuo didžiulės mašinų apkrovos, įvyksta daug eismo nelaimių. Vairuotojai pikti: sako, kol kelias nepermirko žuvusių žmonių krauju, Vyriausybė nesiėmė sprendimų. Keliu „Via Baltica“ nuo Kauno link Lenkijos per parą pravažiuoja apie 14 tūkstančių automobilių. Daugiau nei pusė iš jų – vilkikai.

Lietuvai tiesiant tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožą Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 66-tame jos kilometre bus paskelbta ilgiausio ruožo tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos rekonstravimo darbų pradžia. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šiuo metu visoje programoje, kartu su Lenkija išskyrė du prioritetus: Kalvarijos savivaldybėje ir Lazdijų savivaldybėje esančius kelius.

Pirmadienį, „Via Baltica“ kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ties Marijampole iškilmingai pažymėta ilgiausio ruožo tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos sienos (56,83–72,50 km) rekonstravimo darbų pradžia.

Lietuvai pradedant tiesti vieną ilgiausių tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožų tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad šis kelias itin svarbus, nes bus pritaikytas ne tik civilinėms, bet ir karinio mobilumo reikmėms. „(Magistralė – BNS) būtų transporto arterija, būtų vartai atvykstantiems į Lietuvą, ir, kas be galo svarbu, būtų karinio mobilumo infrastruktūros dalis.

Lietuvai tiesiant tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožą Kaunas–Marijampolė–Suvalkai pirmadienį jos 66-tame kilometre bus paskelbta ilgiausio ruožo tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos rekonstravimo darbų pradžia. Šiame ruože vyksta didžiausi nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelių infrastruktūros statybų darbai.